Kodėl vystytojai renkasi sutelktinio finansavimo platformas?

Reklama publikuota: 2022-12-06
„Birštono vilos" – projektas, finansuotas platformoje „Röntgen". Tuo metu tai buvo didžiausia suma, kada nors sutelkta Lietuvoje nekilnojamam turtui finansuoti – 181 investuotojas bendrai pasiskolino 2,4 mln. EUR.
svg svg
„Birštono vilos" – projektas, finansuotas platformoje „Röntgen". Tuo metu tai buvo didžiausia suma, kada nors sutelkta Lietuvoje nekilnojamam turtui finansuoti – 181 investuotojas bendrai pasiskolino 2,4 mln. EUR.

Prieš gerus penkis metus startavusi kaip egzotiška ir nauja priemonė kapitalui pritraukti, šiandien sutelktinio finansavimo metinė rinka siekia jau beveik 150 mln. EUR, o šį instrumentą atranda ne tik investuotojai, bet ir vis didesni nekilnojamojo turto vystytojai. Jie neigia stereotipą, kad į platformas kreipiamasi tik negavus bankinio finansavimo. Vertę tiek NT verslui, tiek investuotojams leidžia kurti sutelktinio finansavimo operatorių sąlygos, lankstumas ir individualus įsigilinimas į kiekvieną situaciją.

Nuo 2016 m. įstatymu reglamentuojama ir Lietuvos banko prižiūrima sutelktinio finansavimo rinka tapo gyventojams patraukliu būdu auginti kapitalą. Dešimtimis procentų kasmet augantis sektorius investuotojams siūlo solidžias 7-11% metines palūkanas ir 30-50% už paskolą didesnės vertės turto įkeitimą. 

Bet pirmais veiklos metais sutelktinis finansavimas išties buvo nepažįstamas ne tik investuotojams, bet ir NT vystytojams. Todėl pirmiausia platformomis ėmė naudotis smulkesni, nedidelius daugiabučius ar kotedžus plėtojantys projektų savininkai. Ir tik po keleto metų, rinkai stiprėjant ir bręstant, į sutelktinio finansavimo ekosistemą ėmė drąsiau eiti ir stambesni, patyrę bei rinkoje atpažįstami vardai. 

Vienas tokių vystytojų – 11 metų rinkoje veikianti „Rinvest“ įmonių grupė, per šį laiką išplėtojusi 33 daugiabučių ir kotedžų projektus Vilniuje. Pasak kompanijos plėtros vadovo Giedriaus Kražausko, „Rinvest“ projektų finansavimui visais laikais naudojo įvairiausius šaltinius ar jų derinius: bankinį ir kredito unijų kapitalą, obligacijas, akcininkų ar susijusių asmenų paskolas verslui, o pastaruosius keletą metų – ir sutelktinį finansavimą. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Visi būdai turi savo privalumų ir trūkumų, o tarp savęs jie daugiausia skiriasi kaina, paskolos dydžio galimybėmis, reikalavimais projekto stadijai, užstatams ir, žinoma, sprendimo finansuoti priėmimo greičiu. Sutelktinį finansavimą nutarėme išbandyti tada, kai tradiciniais finansuotojai negalėjo prisitaikyti prie vieno projekto specifikos. Tuo metu turėjome nuostatą, kad platformos labiau tinkamos mikro projektams finansuoti, tačiau stambiam daugiabučiui reikalinga suma buvo sėkmingai surinkta, o į projektą buvo profesionaliai įsigilinta. Galbūt tai kiek brangesnis finansavimo būdas, tačiau sprendimai priimami greičiau, galima atvirai ir argumentuotai derėtis, o greitesnis ir lankstesnis finansavimas dažniausiai reiškia ir greitesnį projekto įgyvendinimą. Džiaugiamės ir tuo, kad platformos investuotojai gali uždirbti bei reikšmingai prisidėti prie projekto įgyvendinimo“, – komentuoja G. Kražauskas. 

„Rinvest“ grupė per kelis pastaruosius metus sėkmingai išvystė ir toliau vysto 3 projektus bendradarbiaudama su sutelktinio finansavimo platforma „Röntgen“. 

Svarbios detalės 

Panašius argumentus dėsto ir UAB „Prime Real Estate“ akcininkas Rimvydas Baranauskas. Jo bendrovė 2019 m. pabaigoje – 2020 m. pradžioje dviem etapais atostogų būsto projektui „Birštono vilos“ sutelkė tuo metu didžiausią Lietuvoje sumą NT finansuoti – 181 investuotojas 20-24 mėnesių laikotarpiui bendrai  pasiskolino 2,4 mln. EUR sumą. 

R. Baranausko teigimu, ieškoti alternatyvių projekto finansavimo šaltinių daugiau kaip 20-ies metų patirtį turinčią bendrovę paskatino netenkinančios bankinio finansavimo sąlygos. 

„Per įmonės veiklos istoriją esame naudojęsi privačių investuotojų paskolomis bei mezanino finansavimo instrumentais, taip pat bankiniu finansavimu. Tradiciškai, projektus pradėję brangesniu privačiu finansavimu, juos užbaigdavome pigesniu, tačiau mažiau lanksčiu ir solidesnio užtikrinimo reikalaujančiu bankiniu finansavimu“, – sako R. Baranauskas. 

Pasak jo, savo esme sutelktinis finansavimas labai gerai tinka NT projektams, kadangi suteikia daugiau lankstumo vystytojui, tačiau apjungia ir bankinio finansavimo užtikrinimo hipoteka principus, kas ženkliai sumažina riziką investuotojams. O kalbėdamas apie sutelktinio finansavimo privalumus ir trūkumus lyginant su bankais, R. Baranauskas pabrėžia lankstumo faktorių bei po bankinėmis „žemesnėmis palūkanomis“ slypinčias detales. 

„Bankinės palūkanos nominaliai atrodo mažesnės, tačiau yra plika akimi nematomų mokesčių: įsipareigojimo mokestis už nepanaudotą paskolos dalį, išankstinio grąžinimo mokestis, sutarčių pakeitimo mokesčiai, sutarties pasirašymo mokestis. Kai paskolos suma sąlyginai maža, šie mokesčiai, nors ir vienkartiniai, gali smarkiai išauginti skolinimosi kaštus. Manau, kad vystymo projekte palūkanų dydžio skirtumas nėra toks reikšmingas, kadangi bendroje statybos sąmatoje palūkanos sudaro daug mažesnę dalį nei tarkim langai. Žinoma, mažesnės palūkanos visada yra sutaupymas, bet šis sutaupymas yra materialiai nedidelis įvertinus greičio ir lankstumo suteikiamas naudas. Svarbus ne gaunamo finansavimo palūkanų dydis, o absoliutūs paskolos kaštai“, – sako R. Baranauskas, pridedantis, kad 2022 m. vystytojai turi daug rimtesnių iššūkių nei finansavimo sąnaudos. 

Tarp sutelktinio finansavimo mechanizmo trūkumų jis mini vis dar gana jauną rinką, platformų negalėjimo garantuoti, kad norima suma bus sutelkta net paskelbus projektą, didesnes palūkanas. Vis dėlto visa tai daugiau ar mažiau atsveria greitis, lankstūs procesai ir projekto žinomumo didinimas – į objektą investavę žmonės tampa savotiškais jo „ambasadoriais“, nes yra suinteresuoti jo sėkme. 

„Per platformas reikia viešai atskleisti daug detalių apie verslo planą. Tai gali ne visiems patikti, bet manau, kad skaidrumas visuomet yra privalumas, kuris kokybiškiems projektams bei profesionalioms komandoms ilgainiui tik padeda“, – tvirtina R. Baranauskas. 

Vertė abiem pusėms 

Kaip teigia sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ finansavimo vadovė Natalija Kozikienė, dauguma investuotojų gerai supranta skolinamų pinigų kelią – už juos vystytojas plėtoja projektą, o paskolą grąžina iš avansų, pardavimų arba ją refinansuodamas. Vis dėlto investuotojų klausimas „kodėl ne banke“ tebėra dažnai girdimas. 

„Jau ne vienus metus Lietuvoje veikiantys bankai sąmoningai vengė vystymo fazės ir skolindavo nebent itin daug išankstinių pardavimų turintiems ar didelius pajamų srautus generuojantiems NT objektams. Tai iš dalies lėmė nulinių indėlių palūkanų aplinka, dėl kurios bankai atitinkamai netoleravo jokios rizikos. Suprantama, kad NT vystymo fazėje neapibrėžtumų yra daugiau, tačiau iš investuotojo perspektyvos, jei turtas nėra pervertintas, 30-50% už paskolą didesnės vertės įkeitimas investuotojams turėtų amortizuoti net reikšmingus rinkos sukrėtimus“, – sako N. Kozikienė. 

Pasak jos, sutelktinio finansavimo mechanizme vis mieliau dalyvaujantys vystytojai, ypač vidutiniai ir stambieji, tai jau vertina kaip tvarią, kitiems kapitalo šaltiniams lygiavertę priemonę, o nuo to laimi investuotojai, galintys dalyvauti anksčiau tik profesionalams prieinamuose projektuose. 

„Vystytojai visais laikais skolindavosi – iš bankų, fondų, įmonių, per obligacijas ir kitomis formomis. Absoliuti dauguma jų, kaip ir išsamūs projektų pristatymai, vertingo turto įkeitimas ar solidi grąža, anksčiau buvo prieinama tik profesionaliems investuotojams. Sutelktinis finansavimas technologijų dėka demokratizavo ir kiekvienam žmogui atvėrė skolinimą NT verslui, nepriklausomai nuo turimo kapitalo kiekio. Todėl natūralu, kad išbandę šią naujovę, tiek investuotojai, tiek vystytojai ją ima laikyti įprasta ir nedaug kuo besiskiriančia nuo ankstesnių skolinimo ir skolinimosi būdų“, – sako N. Kozikienė. 

Jos teigimu, sutelktinis finansavimas NT projektų vystytojams suteikia ne tik galimybę gauti paskolą statybos darbų vykdymui, bet ir pasiekti didesnį žinomumą ir papildomai reklamuoti savo projektą viešojoje erdvėje. Taip pat, pasitaiko atvejų, kuomet platformos investuotojai nusprendžia įsigyti finansuojamo projekto butą arba kotedžą, kadangi yra gerai susipažinę su projekto informacija ir yra labiau užtikrinti dėl projekto kokybės bei užbaigimo. 

„Net ir stambieji verslininkai neretai susiduria su problema, kai yra pasiekę skolinimo limitų lubas tradicinėse kredito įstaigose, kur jie įprastai skolinasi projektų vystymui. Tokiu atveju, ieškant papildomo likvidumo, pvz., apyvartinio kapitalo poreikiui finansuoti arba naujo projekto pradinėms investicijoms, sutelktinio finansavimo platformos gali būti labai naudingos. Juo labiau, kad investuotojai itin palankiai vertina stambių statybos ir nekilnojamojo turto vystytojų projektus. Galimybę investuoti į tokio verslo plėtrą investuotojai vertina kaip išskirtinę privilegiją, kurią anksčiau turėjo tik komerciniai bankai arba specializuotos paskolų bendrovės. Stambių įmonių (arba įmonių grupių) projektai gali būti finansuojami tiek suteikiant paskolas su nekilnojamojo turto įkeitimu, tiek platinant obligacijas arba teikiant apyvartinių lėšų paskolas“, – komentuoja „Röntgen“ finansavimo vadovė.

 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Kaip smulkiesiems investuoti išvien su profesionalais? Verslo tribūna

Kasmet dešimtimis procentų augant sutelktinio finansavimo rinkai, daugėja ir platformų. Tačiau jų veiklos...

Mano pinigai
2022.12.07
Kodėl vystytojai renkasi sutelktinio finansavimo platformas? Verslo tribūna

Prieš gerus penkis metus startavusi kaip egzotiška ir nauja priemonė kapitalui pritraukti, šiandien...

Mano pinigai
2022.12.06
Palūkanos bankuose vėl teigiamos. Kaip elgsis indėlininkai? Verslo tribūna 9

Pirmą kartą per septynetą metų daugelyje didžiųjų Lietuvos bankų už indėlius mokamos palūkanos pakilo virš...

Mano pinigai
2022.11.28
Akcijų ir kitų VP vertė krenta – kaip išlaikyti sveiką protą ir nepadaryti klaidos Verslo tribūna 3

Dalies turto klasių vertė šiemet nukrito – vieni investuotojai bando pasinaudoti esamu jų vertės sumažėjimu...

Mano pinigai
2022.10.25
Kaip apie pinigus kalbėtis su savo vaikais Verslo tribūna

Šiuolaikiniai vaikai pirmąsias žinias apie pinigus ir jų svarbą gauna labai anksti – tiek bendraudami...

Mano pinigai
2022.10.10
Ar investuoti rekordinės infliacijos sąlygomis? Verslo tribūna

Šiemet 20% perkopusios infliacijos nepranoksta kone nei vieno klasikinio investavimo instrumento grąža, todėl...

Mano pinigai
2022.10.10
Kaip nuosmukio rizika keičia investuotojų per NT platformą elgesį Verslo tribūna 2

Pasigirstant vis daugiau kalbų apie galimą ekonomikos nuosmukį keičiasi investuotojų per sutelktinio NT...

Mano pinigai
2022.09.30
Ar galima NT kainų korekcija paveiks sutelktinio finansavimo investuotojų pajamingumą? Verslo tribūna 7

Mažėjantys būsto pardavimai, rekordinė infliacija bei lėtėjanti ekonomika gali lemti ir NT kainų korekciją.

Mano pinigai
2022.09.20
„Meškų rinka“ finansų sektoriuje – ko tikėtis šiuo laikotarpiu investicijų pasaulyje? Verslo tribūna

Kalbos apie šių dienų „meškų rinką“ prasidėjo fiksuojant daugiau nei 20 proc. kritimą JAV akcijų indekse –...

Mano pinigai
2022.07.14
ECB pinigų politika ateityje: kas bus, ko nebus ir ko nuspėti negalime Verslo tribūna

Praėjusią savaitę įvykęs Europos Centrinio Banko (ECB) posėdis buvo bene vienas iš svarbiausių ir įdomiausių...

Mano pinigai
2022.06.13
NT kainų augimas: kokias alternatyvas pasirinks Lietuvos jaunoji karta? Verslo tribūna

Augant nekilnojamojo turto (NT) kainoms Lietuvoje jauni žmonės, norėdami įsigyti nuosavą būstą, susiduria su...

Mano pinigai
2022.06.03
Lietuviai jau gali apsistoti NT nuomos projektuose, į kuriuos investuoja: ką reikėtų žinoti apie „timeshare“? Verslo tribūna 4

Augant susidomėjimui sutelktiniu investavimu į nekilnojamojo turto (NT) nuomos projektus, atsiranda galimybė...

Mano pinigai
2022.05.27
Ekonomikos stagfliacija – galimybių metas investuotojams Verslo tribūna

Vis dažniau ir garsiau pasaulio ekonomistams kalbant apie galimą ekonomikos stagfliaciją, investuotojams kyla...

Mano pinigai
2022.05.19
Sužinokite, kokį nuostolį jums generuoja neinvestavimas Verslo tribūna 2

Sparčiai kylančios kainos neramina gyventojus. „Eurobarometro“ duomenimis, bene trečdalis lietuvių infliaciją...

Mano pinigai
2022.05.17
„InRento“ rezultatas – 20% metinė grąža investuotojams Verslo tribūna 2

Sutelktinio investavimo į NT nuomos projektus platforma „InRento“ iš tradiciškai mažesnės rizikos ir mažesnės...

Mano pinigai
2022.05.10
Užsisukusi kainų karuselė – dilema gyventojams: skolintis ar taupyti Verslo tribūna

Nors auganti geopolitinė įtampa regione įnešė nerimo ir pablogino Lietuvos gyventojų lūkesčius dėl ateities,...

Finansai
2022.04.14
„InRento“ susijungė su didžiausiu Europos NT sandorių agregatoriumi „EvoEstate“ Verslo tribūna

Galimybę sutelktinai investuoti į nekilnojamojo turto (NT) nuomos projektus suteikiantis lietuvių startuolis...

Mano pinigai
2022.03.23
Pandemija išmokė taupyti ar infliacijos baimė išmokys investuoti? Verslo tribūna

Nors COVID-19 pandemija dar nesibaigė, reikia pripažinti, kad su jos ekonominiais iššūkiais Lietuvos verslo...

Finansai
2022.02.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku