Valai plagiatorius išmetė iš „Temu“, lietuviai linkę pakentėti

Kaip paskelbė BBC, identiškus savo gaminamiems Kalėdų atvirukus „Temu“ platformoje atrado nedidelė Velso dizaino įmonė „Draenog“. 

Iš viso buvo pavogti dviejų atvirukų dizainai.

Nukopijuotas ne tik atvirukų dizainas, spalvos, bet ir sveikinimai atkartoti valų kalba. Viename atviruke – „Nadolig llawen mam a dad“ (val. Linksmų Kalėdų mamai ir tėčiui), kitame – „Pen-blwydd hapus“ (val. Su gimtadieniu).

„Tiesiog suspaudžia širdį, kai žinai, kad kažkas pasinaudojo tavo darbu, paskelbė jį viešai ir galimai uždirba pinigus iš to, ką aš kaip maža įmonė sukūriau“, – BBC cituoja Anweną Roberts, „Draenog“ savininkę.

Kilus skandalui ir plagiatą paviešinus žiniasklaidai, „Temu“ sureagavo ir atvirukus išėmė iš prekybos. 

Oficialiame pareiškime, kurį cituoja BBC, „Temu“ informavo, kad įmonė turi specialią komandą, kuri seka, kad nebūtų pažeistos intelektinės nuosavybės teisės, ir tokius atvejus įprastai išsprendžia per kelias dienas.

„Pardavėjams, kurie pakartotinai pažeidžia šias taisykles, visam laikui uždraudžiame prekiauti platformoje ir pašaliname visus jų produktus“, – teigia „Temu“.

Reaguodama į situaciją, Fflur Elin, JK Smulkiojo verslo federacijos atstovė, pateikia organizacijos atlikto tyrimo duomenis, kad kas penkta maža įmonė, kuri naudojasi e. prekybos platformų paslaugomis, yra susidūrusi su autorinių darbų kopijavimu.

„Tai labai sudėtinga problema ir daugelis dažnai jaučiasi bejėgiai prieš didesnes bendroves“, – sako ji.

Jos teigimu, federacija siekia, kad JK įgyvendintų sistemą, kuri leistų spręsti ginčus tarp didelių įmonių ir smulkiojo verslo, o jų sprendimas būtų padengiamas iš mechanizmo, pagal kurį didžiųjų platformų mokesčiai būtų didinami.

Kovoja gamindami kokybiškiau

Net kelis savo produktų kopijuotojus žino Justinas Bružas ir Rūta Kisieliūtė, suvenyrines žvakes gaminančios įmonės UAB „Mandatus“ vadovai. Pagrindinis JAV ir Europoje prekiaujančios įmonės produktas – įvairius rankos gestus atkartojančios žvakės, o net 30% pajamų teikia žvakė su iškeltu viduriniu pirštu.

Pažįstami ir partneriai nuolat jiems atsiunčia nuorodų į įvairias interneto prekybos platformas arba fotografijų iš parduotuvių, kur parduodamos jų žvakių kopijos. Žinomos net konkrečios įmonės Nyderlanduose, Lenkijoje, kurios lieja labai panašias žvakes.

„Mes dėl to nesukame galvos. Galvojame, kad jei mus kopijuoja, vadinasi, esame to verti. Rankos gesto patentuoti neįmanoma, tad uždrausti gaminti kitiems negalime, galime tik konkuruoti kokybe“, – sako R. Kisieliūtė.

Matytos kopijos paprastai būna pigesnės, bet mažesnės ir ne tokios kokybiškos, palyginti su natūralaus dydžio „Mandatus“ žvakėmis, kur matosi net pirštų atspaudai.

Su plagiatoriumi nekariavo

Su plagiatu prieš daugiau kaip du dešimtmečius susidūręs Vilius Jodokas, Panevėžio individualios įmonės „Vilius“ savininkas, iš savo patirties žino, kad maža įmonė yra praktiškai bejėgė, jei jos darbus nusprendžia nukopijuoti didelis rinkos žaidėjas.

„Viliaus“ gaminamus molinius namelius-žvakides nukopijavo dabar jau nebeveikianti Vokietijos įmonė.

„Man pranešė pasipiktinę partneriai, kodėl jų neperspėjęs parduodu savo žvakides jų konkurentams. Tačiau paaiškėjo, kad tai Kinijoje pagamintos identiškos mano žvakidžių kopijos, tik 3 kartus pigesnės“, – prisimena V. Jodokas.

Nuvykęs į Frankfurtą jis įsitikino, kad plagiatas yra visiškai tiksli kopija, iš kelių metrų atstumo jis pats negalėjo atskirti, kad tai ne jo darbai. Tiesa, nameliai buvo padaryti iš plastiko, tad žvakidės funkcijos atlikti negalėjo.

Vyras buvo susitikęs su Vokietijos įmonės savininku ir reikalavo nutraukti plagiato gamybą, tačiau iš jo buvo tik pasityčiota.

„Pasakė, kad aš atimu darbą iš vokiečių, tad jis atims darbą iš mano įmonės. Dar siūlė nusipirkti jo Kinijoje užsakytą konteinerį su nameliais ir tada jis jų nepardavinės. Bet vėliau sužinojau, kad tokį patį pasiūlymą jis pateikė ir Vokietijos bendrovei, nuo kurios nukopijavo pliušinius meškiukus. Ta įmonė susiviliojo pasiūlymu, nupirko partiją iš Kinijos, tačiau tada tas vokietis užsakė naują partiją. Tai buvo labai nesąžiningas žmogus“, – pasakoja V. Jodokas.

Tuomet, pasitaręs su teisininku jis nusprendė nesiimti jokių veiksmų.

„Man teisininkai paaiškino, kad bylos niekas nelaimės, išskyrus teisininkus. Tas tai tikrai, nes vien pretenzijos pareiškimo laiškas man tada kainavo 1.500 Vokietijos markių (apie 750 Eur). O mūsų finansiniai pajėgumai buvo nepalyginami – mano stendo Frankfurto mugėje plotas buvo 20 kv. m, o jo įmonės – 600 kv. m“, – prisimena verslininkas. 

Ir pasiguodžia, kad teisybė vis tiek yra, nes tos Vokietijos įmonės jau nebėra, o jis šiemet savo žvakides išsiuntė parduoti net į Japoniją.

Plagiatus šalino ir lietuviai

Visgi pastebėjus internete plagiatą situacija nėra beviltiška, nors nemažai priklauso nuo interneto prekybos platformos geranoriškumo.

Pasak Ingos Lukauskienės, teisinių paslaugų grupės „Metida“ patentinės patikėtinės, advokatės, situacijos, kai prekybos platformose, tokiose kaip „Temu“, „Amazon“, „Etsy“ ir kt., prekiaujama gaminių kopijomis, nėra retos ir šiuo metu dažniausiai gana paprastai išsprendžiamos.

„Minėtas pavyzdys, kai JK buvo nustatyta, kad „Temu“ platformoje prekiaujama originalių atvirukų kopijomis, tik parodo, kad kopijuojama gali būti viskas – pradedant spaudiniais, baigiant smulkia buitine technika“, – teigia teisininkė.

Su panašiomis situacijomis yra susidūrę ir „Metidos“ klientai. Nukopijuotas prekes su teisininkų pagalba pavyko operatyviai pašalinti iš „Amazon“ ir „Etsy“ platformų. 

„Intelektinės nuosavybės teisių apsauga prekybos platformose yra užtikrinama gana efektyviai, tačiau tam yra būtinas teisių turėtojų budrumas ir jų aktyvūs veiksmai, nes nėra nei valstybinės, nei pačių platformų priežiūros institucijos, kuri nuolat tikrintų, ar tokie pažeidimai yra vykdomi“, – sako I. Lukauskienė.

Patarimas – dizainą registruoti

Kaip rodo praktika, gali būti pažeidžiamos ne tik autoriaus turtinės teisės, bet ir registruotas dizainas, kuris taip pat yra saugomas kaip autorių teisių objektas. 

Pasak I. Lukauskienės, registruoto dizaino atveju apginti teises lengviau, nes pakanka atitinkamai prekybos platformai pateikti jos nustatytos formos skundą dėl intelektinės teisės pažeidimo ir nurodyti registruoto dizaino duomenis. Tuo atveju, jeigu siūlomas gaminys iš tiesų akivaizdžiai yra tapatus registruotam dizainui, plagiatas dažnai pašalinamas. 

Jeigu siūlomas gaminys pažeidžia neregistruoto dizaino autoriaus teises, reikia įrodyti ir savo pirmumą į tokį dizainą bei jo autorystę.

„Priklausomai nuo prekybos platformos, yra galimi įvairūs apsaugos ar gynybos būdai, iš kurių paprasčiausias – vos tik pastebėjus savo teisių pažeidimą, tiesiog iš karto užpildyti atitinkamą skundo formą, nes kiekviena iš prekybos platformų taiko aukštus standartus ir reikalavimus dėl intelektinės nuosavybės apsaugos. Jeigu vis dėlto pažeidimas nėra pašalinamas skundo pagrindu, siekiant pažeistų teisių apsaugos, įsijungia jurisdikcijos ir taikytinos teisės klausimas“, – pasakoja teisininkė.

Bendras principas – pažeidimams yra taikoma pažeidimo vietos teisė, tad, nepriklausomai, kokios teisės būtų pažeistos, – autoriaus teisės ar teisės į prekių ženklus, dizainą ar patentus, pirmiausia reikia vertinti, ar pažeidimo vieta galima laikyti teisių savininko valstybę, nes tai supaprastina teisių gynimą.

Autoriaus teisių apsauga neapsiriboja valstybinėmis sienomis. Jei prekių ženklas, dizainas ir išradimai paprastai saugomi tose šalyse, kur jie yra įregistruoti, autorių teisės saugomos plačiau: jas saugančią Berno konvenciją yra pasirašiusi 181 valstybė iš 195.

„Vis dėlto teisinės gynybos konkrečios šalies teismuose prisireikia retai, nes visos prekybos platformos siekia išlaikyti aukštus intelektinės nuosavybės apsaugos standartus ir ne tik deklaratyviai, tačiau ir realiai taiko griežtos apsaugos politiką“, – dalinasi patirtimi I. Lukauskienė.