Tvarumo deklaracijos – papildoma kliūtis SVV ieškant finansavimo

Įgyvendinant ES žaliojo kurso politiką, nuo 2025 m. visos didelės ES įmonės privalės kaupti informaciją ir pagal bendrą formą teikti tvarumo deklaracijas, apimančias ne tik įmonių aplinkosauginius duomenis, bet ir socialinius veiksnius.

Pagal numatytą klasifikavimą didelėmis laikomos tos bendrovės, kurios atitinka du iš trijų kriterijų: balanse nurodyto turto vertė viršija 25 mln. Eur, pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus viršija 50 mln. Eur, o vidutinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius metus siekia daugiau nei 250.

Nors teoriškai ši prievolė Lietuvoje aktuali apie 300 įmonių, praktiškai jau dabar bet kurios bendrovės, norinčios geresnio finansavimo, turi pateikti savo tvarumo duomenis.

Viena priežasčių – Europos centrinis bankas spaudžia finansines institucijas turėti kuo didesnius žaliųjų paskolų portfelius.

Kaip VŽ rašė, „Swedbank“ žaliųjų paskolų portfelis per pastaruosius porą metų augo 73%, iki pasiekė 17% viso paskolų portfelio. SEB banko žaliųjų paskolų portfelis vien per praėjusius metus išaugo 82%.

Akcentas – CO2 emisijos

Apie tai, kad SVV, kuris nerengs tvarumo ataskaitų, bus vis sunkiau gauti paskolų, Aplinkos apsaugos instituto konferencijoje „Tvarumas, kuris apsimoka“ perspėjo ir Giedrė Padaigienė, „Swedbank“ verslo klientų tvarumo srities vadovė.

„Yra keliami reguliuotojų – tiek Europos centrinio banko, tiek Lietuvos banko – lūkesčiai į savo procesus ir rizikos vertinimus įtraukti aplinkosaugos ir klimato kaitos faktorius, kad mūsų veikla atitiktų Paryžiaus susitarimą siekti, kad klimato atšilimas nepadidėtų daugiau kaip 1,5 laipsnio“, – VŽ aiškino G. Padaigienė.

Pasak jos, bankai šiuo metu stengiasi didinti žaliuosius paskolų portfelius, nes visos paskolos, projektų finansavimas tampa ir bankų veikla, tad jei finansuojami aplinkai nedraugiški projektai, toks tampa ir pats bankas.

„Swedbank“ šiuo metu išsikeltas tikslas – iki 2030 m. sumažinti šilumos efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas komercinio nekilnojamojo turto, energetikos ir būsto paskolų portfeliuose bent dvigubai. Ateityje portfelių, kuriems bus keliami ŠESD emisijų mažinimo tikslai, apimtis didės ir apims daugiau ekonominių sektorių.

„Mes pradedame žiūrėti į pastatų energinį efektyvumą, į pastatų energinio naudingumo klasę, jų energijos suvartojimą. 2030 m. finansuojami bus tik tvarūs komerciniai NT projektai, ar tai būtų statyba, pirkimas ar rekonstrukcija“, – pasakoja „Swedbank“ atstovė.

Ji atskleidžia, kad, vertinant aplinkosaugos aspektus, yra ir pragmatinių sumetimų: jei įmonė ar pastatas naudoja gamtines dujas, o tai viena didžiausių dedamųjų skaičiuojant šiltnamio efektą sukeliančius veiksnius, jie patenka į aukštesnės rizikos zoną, nes, tikėtina, dujos visoje ES zonoje brangs ir didės gamybos ar pastato išlaikymo kaštai.

Mažieji turi rodyti iniciatyvą

Vertinat didžiųjų įmonių tvarumo, o kartu ir konkurencingumo situaciją, bus pasitelkiamos privalomos tvarumo deklaracijos. Mažieji verslo dalyviai, kuriems jos neprivalomos, turėtų patys dėti papildomų pastangų, kad parodytų, jog supranta savo veiklai reikšmingas tvarumo rizikas ir jas tinkamai valdo.

„Banko procesai kol kas nenumato privalomo informacijos atskleidimo visiškai mažiukams, bet rekomenduočiau naudojantis nemokamais įrankiais bent jau pradėti skaičiuoti savo emisijas, nes mažiausiems klientams darome automatinį vertinimą ir rizikingiausi sektoriai, susiję su energetika, gamyba, žemės ūkiu, automatiškai patenka į rizikingiausią zoną. O rizikingiausiems tvarumo prasme klientams skolinimasis taps vis sudėtingesnis“, – aiškina G. Padaigienė.

Padėti verslams suprasti jų veiklai reikšmingas tvarumo sritis gali „Swedbank“ sukurtas nemokamas įrankis pagrindinėms ESG (angl. Environmental, Social & Governance) rizikoms ir reikšmingiausioms tvarumo sritims identifikuoti. 

Visgi geriausiu informacijos šaltiniu „Swedbank“ atstovė vadina ES tvarumo informacijos atskleidimo standartą, detaliai paaiškinantį, kaip nustatyti įmonei reikšmingas tvarumo temas ir kokią informaciją atskleisti didelėms bendrovėms privalomoje, o visiems kitiems – savanoriškoje tvarumo ataskaitoje.

G. Padaigienės prognozavimu, per kelerius metus norint gauti finansavimą iš didžiųjų bankų tvarumo deklaracijos de facto taps privalomos visiems, vis didesnį dėmesį į tai kreipia ir ES paramą administruojančios valstybės įstaigos.

Vadovausis meduolio principu

Linas Armalys, alternatyvaus nebankinio finansuotojo „Noviti Finance“ vadovas, teigia, kad įvairūs ribojimai, tarp jų ir aplinkosaugos situacijos reikalavimai, jau dabar yra gerokai apsunkinę finansavimą patiems mažiausiems rinkos dalyviams – įmonėms, turinčioms iki 10 darbuotojų.

„Bankai ir institucijos dažnai visas smulkaus ir vidutinio dydžio bendroves suplaka į vieną krūvą ir taiko vienodus standartus. Tie patys reikalavimai taikomi ir 200, ir 2 darbuotojus turinčioms įmonėms, kai pirmoji turi buhalteriją, teisininkus, konsultantus. Mažosios, kurios to neturi, tiesiog diskriminuojamos“, – sako L. Armalys.

Pasak jo, šis skirstymas pastebimas tiek bankų, tiek finansavimo priemones administruojančiose valstybės institucijose.

L. Armalys teigia, kad Lietuvoje didžioji dalis bendrovių yra iki 10 darbuotojų. Dažnai tai šeimos įmonės, kur vadovas yra ir darbuotojas, ir bet kokie nauji reikalavimai jiems yra papildoma našta, trukdanti atlikti pagrindines funkcijas.

„Mums irgi svarbu tvarumas ir aplinkosauga, tačiau didžioji mūsų klientų dalis yra mikroįmonės. Būtų nesąžininga kirpykloms ir kepyklėlėms taikyti tuos pačius standartus kaip trąšų ar statybinių medžiagų gamintojams, jos tiesiog nepajėgios būti tokios taršios“, – įsitikinęs „Noviti Finance“ vadovas.

Anot jo, „Noviti Finance“ šiuo metu klientams taiko vienodas sąlygas neapkraudami jų pertekliniais reikalavimais ir stengsis tokios politikos laikytis ateityje, nors neatmeta, kad tvarumo aspektai bus vertinami.

„Manome, kad, kalbant apie mikroįmones, reikia taikyti ne botago, bet meduolio principą. Jei bendrovė kreipsis finansavimo ir parodys, kad žengė kokius nors papildomus žingsnius, kad yra draugiškesnė aplinkai nei kitos rinkos dalyvės, jai bus taikomos tam tikros lengvatos. Botago principas galbūt tinka didelėms įmonėms, kurios be jo nedarys finansiškai neapsimokančių žingsnių, bet mažosioms bendrovėms jo nereikia“, – įsitikinęs L. Armalys.