Eksporto „Sparnai“: kaip „Vytautas“ ir „Akvilė“ išvyko svetur

Įmonėms liko savaitė užsiregistruoti dalyvauti eksporto lyderių programoje „Sparnai“.  Tai – viena iš Inovacijų agentūros programų skatinti eksportą, kurioje prie įmonių prisijungia Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai.

Savo patirtimi dalijasi viena iš įmonių, dalyvavusių „Sparnų“ ir kitose eksporto programose, –„Birštono mineraliniai vandenys“. Šiemet bendrovė švenčia 100-to metų jubiliejų: mineralinio vandens gamyba pradėta 1924 m.  

Gamyklas Birštone ir Druskininkuose turinti BMV maždaug 30% vandens eksportuoja. Pasak įmonės, vanduo „Vytautas“, „Birutė“ ar „Akvilė“ yra žinomi Baltijos šalyse, Europoje, JAV ir Azijoje.

„Lietuva nuo seno garsėja tyro vandens šaltiniais, todėl lietuviams dažnai nesuprantama, kaip kitos valstybės gali susidurti su geriamojo vandens kokybės problemomis. Nepaisant to, pasaulinė vandens rinka yra labai konkurencinga, pavyzdžiui, Turkijoje gamyba yra pigesnė, o pervežimo sąnaudos dažnai sudaro gana didelę vandens kainos dalį“, – pranešime spaudai cituojamas Nerijus Žliobas, BMV eksporto vadovas.

Tačiau kasmet apie 800 vilkikų su Lietuvos šaltinių vandenimis išsiunčiama į įvairias pasaulio šalis. Populiariausios kryptys – Latvija, Estija, Lenkija.

„Dalis eksporto keliauja ir į Ukrainą, tačiau Rusijos agresija šioje šalyje sulėtino verslo planus. Geopolitiniai įvykiai eksportui daro didelę įtaką. Kita vertus, pokyčiai lėmė, kad ėmė augti eksportas į Taivaną, Singapūrą ir Japoniją“, – nurodo BMV.

N. Žliobas prisimena, kad prieš 15 metų, kai jis tik pradėjo dirbti eksporto srityje, estų partneriai galvojo, kad „Vytautas“ jų rinkoje neprigis, tačiau šiandien šis mineralinis vanduo Estijoje yra tarp 5-ių populiariausių. O, pavyzdžiui, Latvijoje populiaresnė natūrali „Akvilė“.

BMV dalijasi, kaip „Vytautas“ išpopuliarėjo Danijoje.

„Danijoje – vienos parodos metu ypatingas mineralinio vandens savybes užfiksavo vienas šios Šiaurės šalies prekybininkas. Susižavėjęs unikaliu mineralinio vandens skoniu jis nusprendė savo iniciatyva tiekti „Vytautą“ restoranams ir viešbučiams. Taigi šiandien jau 20 Danijos restoranų po mėsos ar žuvies patiekalų siūloma paragauti „Vytauto“ tam, kad skrandžiui būtų lengviau virškinti gurmanišką vakarienę“, – nurodoma pranešime.  

N. Žliobas dalijasi, kad ypač sunku buvo įžengti į Japoniją, kur vandens ieškojo vienas iš prekybos tinklų, vykdė net keletą auditų, ir galiausiai pasirinko Lietuvoje išgaunamą vandenį.

Katalizatorius – eksporto programos

Per pastaruosius penkerius metus BMV dalyvavo keliose Inovacijų agentūros programose, kurios, N. Žliobo teigimu, tapo puikiu eksporto katalizatoriumi. Eksporto diagnostika buvo naudinga pasitikrinti įmonės pasirengimą žengti į naujas rinkas, „ExportLAB“ suteikė platesnį požiūrį į rinkas, o „Sparnai“ padovanojo du specialistus, kurie ir šiandien sėkmingai dirba įmonėje. 

„Sparnų“ programa vyksta nuo 2013 m., į ja įmonės gali registruotis iki lapkričio 8 d.

Vienas iš programos metu įdarbintų specialistų dirba su 5-iomis eksporto rinkomis, kitas – su JAV ir Danija. Abu jie aktyviai ieško naujų įėjimo kanalų, sudaro eksporto strategijas, analizuoja konkurentus ir dalyvauja derybose, planuoja maršrutus ir siunčia vandens butelių paletes į užsienį.        

Adomas Norkus, BMV eksporto vadybininkas, teigia, kad posūkis į vandens rinką jam pačiam buvo netikėtas. Studijuodamas verslą ir antreprenerystę KTU, jis pasirinko dalyvauti „Sparnų“ programoje.

„Ieškojau didesnės įvairovės ir laisvės. Dalyvavau motyvaciniuose pokalbiuose su KTU ir Inovacijų agentūra, kur gavau vertingų patarimų apie įmonių veiklą ir darbo specifiką. Programos metu atlikau praktiką dviejose įmonėse: pirmojoje gavau praktinės universitete įgytų žinių įtvirtinimo patirties, o antroje – po praktikos likau ir dirbti“, – nurodo A. Norkus.

Eksporto vadybininko pareigas sudaro tarptautinių ryšių stiprinimas, įmonės produktų pristatymas ir reprezentavimas tarptautiniams viešbučių tinklams ir distributoriams, pagrindinės rinkos – JAV ir Danija.

„Stažuotės metu įgijau ne tik daug vertingų teorinių žinių apie vandens sudėtį, mineralizaciją, sveikatinimo savybes, bet ir be galo  svarbių praktinių įgūdžių“, – teigia A. Norkus. 

Pasak jo, kartu su savo praktikos vadovu, jis dalyvaudavo planavimo susirinkimuose, derybose su parduotuvių savininkais, didmenininkais ir agentais. Tai padėjo greitai mokytis realiomis sąlygomis ir praturtino KTU įgytas teorines žinias.