Mano verslas
Mano verslas
Mano verslas
Mano verslas
Mano verslas

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS
2024-10-31 06:30

Parama, kuri skatina akceleruoti sėkmės modelį

Marius Liegus, UAB „Ventmann“ direktorius: „Vienareikšmiškai galiu tvirtinti, kad ES fondų parama įmonėms – svari pagalba joms augti, tobulėti, plėsti gamybą ir rinkas.“
Marius Liegus, UAB „Ventmann“ direktorius: „Vienareikšmiškai galiu tvirtinti, kad ES fondų parama įmonėms – svari pagalba joms augti, tobulėti, plėsti gamybą ir rinkas.“
Unikalių pasaulyje gipso kompozito difuzorių kūrėja ir gamintoja UAB „Ventmann“ gamyklų įkūrimui Jonavoje ir Mažeikiuose gavo Europos Sąjungos fondų paramą. Marius Liegus, „Ventmann“ direktorius, teigia, kad tokia parama mažoms, sparčiai augančioms bendrovėms yra didelė paspirtis kuriant ir diegiant originalias inovacijas bei plečiant rinkas ne tik savo šalyje, bet ir pasaulyje, konkurencinėje kovoje įveikiant Azijos šalių gamintojus. „Ventmann“ gaminiai eksportuojami į 25 šalis.

„Ventmann“ per pastaruosius kelerius metus apyvartą kasmet augino beveik po du kartus. M. Liegus tokį augimo tempą įvardija kaip tvarų. Bendrovės nuosavos investicijos į savo gaminių kūrimą ir gamybą jau perkopė 1,5 mln. Eur. Per ateinančius trejus metus su ES fondų parama investicijos į gamybos pajėgumų didinimą, automatizavimą ir konkurencingumo didinimą pasaulyje iš viso pasieks apie 10 mln. Eur.

M. Liegus skaičiuoja, kad įvairių ES fondų, tarp jų ir regionų plėtrai skirtu „Regio potencialas LT“, parama bendrovės augimui iki 2027 m. sudarys apie 5,5 mln. Eur. Anot jo, jei ne ES fondų investicijos, jų būtų tekę ieškoti kitur – bankuose ar parduodant akcijų, nes be šių pinigų planuojamo progreso ir augimo nebūtų įmanoma pasiekti.

Atimti dalį rinkos

Įmonės stabili plėtra paremta modernių žalesnių technologijų, kurių dalis sukurta Lietuvos specialistų, diegimu, konkurencingumo didinimu. Taip pat svarbu, kad ir dalis įrangos sukurta bei pagaminta Lietuvoje, o tai didelis išskirtinumas konkurencinėje kovoje, nes tokia įranga neturi analogų pasaulyje, jos niekas negamina. Todėl jos negali įsigyti konkurentai ar siekiantys plagijuoti gaminius. Be to, tai leidžia maksimaliai padidinti automatizaciją. Tokie sprendimai leidžia pasiekti gamybos efektyvumo, kuriuo remiantis galima konkuruoti pasaulyje net su Azijos šalių gamintojais.

„Mūsų tikslas ir siekis – ne išlaikyti savo rinkos dalį konkurencinėje kovoje su Azijos gamintojais, o atimti iš jų kuo didesnę rinkos dalį pasiūlius konkurencingus ir klientų poreikius geriau tenkinančius gaminius, kuriuos pagaminame pasitelkę inovatyvumą ir automatizaciją“, – teigia M. Liegus.

Anot jo, norėdamas išlikti rinkoje privalai būti konkurencingas savo gamybos kaštais ne tik Europoje, bet tarp viso pasaulio gamintojų. Jis skaičiuoja, kokie yra panašių funkcijų gaminių atgabenimo kaštai iš Azijos šalių į Europą ar kitą žemyną, prideda jiems taikomus muitus ir tuomet žino, kokios turi siekti savo gaminių savikainos bei kokią gali taikyti pardavimo kainą. Todėl, teigia M. Liegus, jie privalo pridėti savo inovacijas į produkto kūrimą, gamybą. Beje, įmonė jau yra pateikusi patentuoti du išradimo patentus ir ruošia pateikti trečią, kuriuo ir remsis visa nauja gamybos technologija, kad apsaugotų savo intelektinę nuosavybę.

ES priemonę nukreipė į regionus

„Beje, priemonė „Regio potencialas LT“ mus paskatino plėstis ne tik Molėtuose, kur šiuo metu statomės gamyklą, bet naujas gamyklas statyti ir Jonavoje bei Mažeikiuose, kur ypač skatinama naujų darbo vietų kūrimas. Akivaizdu, kad ši ES priemonė skatina investicijas nukreipti į tuos regionus, kuriems jų labiausiai reikia, – pripažįsta „Ventmann“ direktorius. – Tačiau taip pat turime įvertinti, kad šios ES investicijos padeda finansuoti reikalingos modernios įrangos įsigijimą, o dėl to bendrovės augimo tempas bus dar spartesnis, nes daugiau uždirbto pelno galime panaudoti plėtimuisi į naujas rinkas ir inovatyvių produktų kūrimui, ateities konkurencingumui didinti. Beje, gamybos įmonei, jos plėtrai tokia parama gerokai svarbesnė nei įmonei, kuri užsako gamybą Azijoje, o Lietuvoje ar Europoje organizuoja tik realizavimą.“

Siekiant modernizuoti gamybinius pajėgumus projekto metu buvo įsigyta moderni įranga: lazerinės pjaustymo staklės, metalo lakštų lenkimo presas, šlifavimo-kalibravimo staklės, skiedinio maišymo padavimo įrenginys, elektrinis keltuvas, šlifavimo stalas su nutraukimo filtru, sraigtinis kompresorius. Beje, visa įsigyta įranga naudoja tik atsinaujinančius energijos šaltinius, o ne iškastinį kurą. Taip pat didelis dėmesys skirtas maksimaliam įrangos automatizavimui, kad padidėtų atsparumas darbuotojų kaštų augimui, pvz., lenkimo staklės turi robotizuotas rankas, kurios padeda atlikti iki tol tik žmonėms įveikiamas operacijas, o lazerinės pjaustymo staklės reikalauja tik vieno žmogaus trečdalio etato, kai anksčiau šiam darbui buvo pasitelkiami šeši darbuotojai.

„Ventmann“ už patentuotą iš gipso kompozito gaminamą oro difuzorių „Ventmann Circle Coanda“ pernai gavo pasaulinį dizaino apdovanojimą „Red Dot Design Award 2023“.
„Ventmann“ už patentuotą iš gipso kompozito gaminamą oro difuzorių „Ventmann Circle Coanda“ pernai gavo pasaulinį dizaino apdovanojimą „Red Dot Design Award 2023“.

Giria įvairiapusę paramą

Anot M. Liegaus, gamintojui būtina pasirūpinti ne tik gamykla, jos įranga ir priežiūra, bet ir reikalingos kvalifikacijos specialistais. Jis giria sprendimą, kad šią ES paramos priemonę galima panaudoti ir daliniam darbuotojų apmokymui finansuoti.

„Puiku, kad suprantama, jog įmonėms reikalinga parama ne tik modernioms staklėms įsigyti, bet būtina parengti ir specialistus, kurie su šia įranga kurs aukštą pridėtinę vertę. Nuėję panašų į mūsų kelią įsitikino, kad ne tik įranga, pastatai, bet ir tinkamas personalo apmokymas įvaldant naujas technologijas, jų atlyginimai, rinkų sukūrimas per rinkodaros sprendimus ir veiksmus sudaro ypač didelius kaštus. Todėl parama šiems poreikiams spręsti – taip pat svarbi siekiant galutinio tikslo. Juk niekas pasaulyje neturi patirties gaminant gipsinius oro difuzorius, nes tokia mūsų sukurta technologija yra unikali“, – akcentuoja „Ventmann“ direktorius.

Sigita Skrebė, Inovacijų agentūros Verslo produktyvumo skyriaus vadovė, teigia, kad „Ventmann“ plėtros projektas įgyvendintas pagal priemonę „Regio potencialas LT“ (2014–2020 m. ES finansavimo periodo), kurios tikslas – paskatinti labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) investicijas į modernių technologijų diegimą, o tai įgalino pritaikyti esamus ir kurti naujus gamybos pajėgumus naujiems ir esamiems gaminiams gaminti. Galiausiai, tai sudarė sąlygas sparčiau vystytis ir augti Lietuvos regionams.

Auga konkurencinis atsparumas

M. Liegus konstatuoja, kad ES parama diegiant naujas technologijas ir įrangą padeda augti ir tapti atsparesniems konkurencijoje ne tik su regiono, bet ir su Azijos įmonėmis.

„Ventmann“ didžiausiose Europos inžinerinėse parodose trejus metus iš eilės savo kategorijoje laimėjo inovatyviausio produkto apdovanojimus. Tai ypač retas atvejis tarp Lietuvos gamintojų. Beje, pernai bendrovė už patentuotą iš gipso kompozito gaminamą oro difuzorių „Ventmann Circle Coanda“ gavo pasaulinį dizaino apdovanojimą „Red Dot Design Award 2023“. M. Liegus atkreipia dėmesį, kad jų prieš keletą metų sukurtus oro difuzorius ne tik bando plagijuoti kiti gamintojai, bet ir su jais siekia gauti dizaino ar inovacijų apdovanojimus.

„Ventmann“ yra sukūrusi savo unikalią gamybos technologiją, kuri leidžia integruoti difuzorius į namų interjerą taip, kad jie neišsiskirtų iš apdailoje naudojamų medžiagų tekstūros, spalvų ir kitų ypatybių. Iš natūralios gamtinės medžiagos gipso gaminami bendrovės difuzoriai yra priglaistomi prie įvairių paviršių, neturi rėmų, gali būti dažomi bei dekoruojami. Būtent šios savybės suteikia klientui daugiau lankstumo renkantis difuzorių ir pritaikant jį prie namų interjero. Iki tol oro difuzoriai buvo gaminami iš plastiko arba metalo ir dažnu atveju nežavėjo interjero architektų. Beje, pastaraisiais metais, anot „Ventmann“ vadovo, tampa mada gaminti būtent gipsinius difuzorius, nes jie įrodė savo pranašumą ir sulaukė puikių įvertinimų.

Tik geri atsiliepimai

„Mums negresia užmigti ant laurų kaip kai kuriems Europos gamintojams, nes nuolat investuojame į inovacijas, modernizavimą. Būtina žengti koja kojon su naujovėmis, jei nori uždirbti pelno, kuris vėl bus panaudojamas visapusiškam augimui. Gal skamba paradoksaliai, bet mes konkurencinį ateities paveikslą projektuojame pagal Vokietijos automobilių gamintojų patirtį. Šiandien akivaizdu, kad neužtenka vien tikėti, jog sukūrei ir gamini pažangius gaminius. Itin svarbus ir gamybos konkurencingumas, gamybos grandinės kaštų efektyvumas. Kaip matome, kad ir kiek būtum inovatyvesnis, kokybiškesnis, bet atsiranda kainos riba, kurią peržengus pirkėjas jau nebeįvertina tavo inovatyvumo, kokybiškumo, pagaminimo vietos ir pan. Vadinčiau tai kainos lūžiu, kai mažesnė kaina vartotoją skatina rinktis pigesnį, nors ir ne kokybiškesnį daiktą. Mūsų tikslas – su savo gaminiais niekada neatsidurti ant tokio kainos lūžio ir išlikti konkurencingais tarptautinėje rinkoje. Šiuo metu eksportuojame į visus žmonių gyvenamus žemynus, 25 šalis, nes ten nėra analogiškų savybių gaminių“, –akcentuoja „Ventmann“ vadovas.

Kaštams dar labiau optimizuoti įmonė ant savo ganyklų stogų Jonavoje ir Mažeikiuose įsirengia saulės elektrines, kurių pagaminta energija visiškai patenkins šių gamyklų poreikius, nebus poreikio naudoti dujų. Šių saulės elektrinių statyba taip pat dalinai finansuojama ES fondų.

„Vienareikšmiškai galiu tvirtinti, kad ES fondų parama įmonėms – svari pagalba joms augti, tobulėti, plėsti gamybą ir rinkas. Apie tokią paramą – tik geri atsiliepimai, ji mums padeda akceleruoti sėkmės modelį“, – baigdamas pokalbį akcentavo „Ventmann“ direktorius.

52795
130817
52791