Veterinarijos klinikų TOP10: įsibėgėja mūšis dėl vietos po saule

2024-ųjų pradžioje Lietuvoje veikė 391-a veterinarijos klinika, praėjusiais metais – 355-ios. 2022 m. Lietuvoje veikiančių klinikų pajamos sudarė 38,8 mln. Eur (išankstinius 2023 m. duomenis Valstybės duomenų agentūra pateiks artimiausiu metu), o priešpandeminiais 2019 m. – 21,7 mln. Eur. Būtent pandemija išryškino veterinarijos, kaip ir kitų paslaugų ar prekių augintiniams, reikšmę.

VŽ kalbinti sektoriaus ekspertai aiškina, kad Lietuvoje nėra augintinių apskaitos, todėl nėra ir duomenų, kiek gyvūnų karantinų ir izoliacijos metais namuose padaugėjo, tačiau kai kurie skaičiuoja, kad jų galėjo ir padvigubėti.

Europos augintinių ėdalo pramonės federacija (FEDIAF) šiemet paskelbė ataskaitą, kurioje, 2022 m. duomenimis, Lietuvoje skaičiuojama 580.000 šunų, 638.000 kačių, pagal bendrą jų populiaciją Lietuvoje yra 1,32 mln. iš 215 mln. augintinių ES.

Tačiau ir be pandemijos įtakos augintinių reikšmė šeimininkams išaugo, tad padidėjo ir jiems reikalingų paslaugų, prekių pasiūla. VŽ kalbinti patyrę sektoriaus senbuviai tvirtina, kad dar labiau išryškėjo gyvūnų humanizacija – jie yra visaverčiai šeimos nariai, kurių priežiūrai, grožiui, sveikatai ir gerovei apskritai išleidžiamos sumos auga.

Pavyzdžiui, „Statista“ skaičiuoja, kad 2023 m. augintiniams skirtų produktų ir paslaugų – veterinarijos gydytojų, kirpyklų ir kt. – apyvarta ES šalyse siekė 24,6 mlrd. Eur, ikipandeminiais – 2019-aisiais – 19,7 mln. Eur. O, pavyzdžiui, Prancūzijoje naminiams gyvūnams kasmet jų savininkai išleidžia vidutiniškai 1.224 Eur, didžiausią dalį sudaro išlaidos maistui, toliau – augintinio higienai ir grožiui.

Tad perspektyvus sektorius, kuriame dominuoja smulkūs žaidėjai, pavienės klinikos ar vieno gydytojo veterinarijos kabinetai, atkreipė ir investuotojų dėmesį. Prieš kelerius metus įsigijimus sektoriuje pradėjus investiciniams fondams, ėmė formuotis keli stambesni tinklai.

„INVL Baltic Sea Growth Fund“ valdomas „MiniVet“, kuriam priklauso ir kitų pavadinimų klinikos, taip pat „Dr. Vet“, kuris priklauso „Vet Ventures“, ją valdo „I Asset Management“ ir „Baltcap“. Šiems tinklams priklauso po 9–10 klinikų. Privataus Estijos investuotojo „Pet City“ Lietuvoje turi 4 klinikas.

86% (arba 336-ios iš 391-os) veterinarijos klinikų turi iki 4 darbuotojų, didžiausių, kur dirba 20–49 darbuotojai, 2024 m. pradžioje buvo 7-ios. 

TOP 10 klinikų

Pagal 2023 m. pajamas VŽ sudarytame veterinarijos klinikų TOP 10 – UAB „8 Drambliai“, valdanti 4-ias klinikas sostinėje, viena iš jų yra pernai atidaryta referentinė gyvūnų ligoninė, siūlanti plačią diagnostiką, chirurgiją, hospitalizaciją ir reabilitaciją. Pernai bendrovės pajamos sudarė 4,5 mln. Eur – 50% daugiau negu 2022 m., 346% augo ir ikimokestinis pelnas – iki 29.000 Eur.

Antroje vietoje yra viena pirmųjų veterinarijos klinikų Lietuvoje – 1991-aisiais įkurtas Jakovo veterinarijos centras, valdantis vieną veterinarijos kliniką Vilniuje. 2023 m. 85% bendrovės akcijų įsigijo fondų valdoma „Vet Ventures Europe“.

Pernai Jakovo veterinarijos centras gavo 3,5 mln. Eur pajamų – 36,5% daugiau nei 2022-aisiais, ir uždirbo 165.000 Eur ikimokestinio pelno. Palyginti su nuostolingais 2022 m., pelno augimas sudarė 401% ir yra didžiausias iš TOP 10 veterinarijos klinikų.

Dr. Jakovas Šengautas, Jakovo veterinarijos centro įkūrėjas, mano, kad gyvūnų gydymo priežiūros koncentracija ir turtingų investuotojų atėjimas prisidės prie bendro paslaugų lygio kilimo.

„Dabar atsiranda konkurencija tarp tinklų ir fondų. Ji reguliuoja ne tik kainas, bet ir investicijas, nes kai vieni įsigyja tam tikrą įrangą, kiti stengiasi įsigyti dar geresnę, dar daugiau investuoti į specialistus. O tai gerai visiems“, – komentuoja J. Šengautas.

Jakovo veterinarijos centro įkūrėjas prisimena, kad kai atidarė savo kliniką 1991 m., Vilniuje, be jo, buvo vos dvi veterinarijos klinikos, kurios teikė tik paprasčiausias paslaugas, prie jų buvo nusidriekusios eilės. Sudėtingų paslaugų poreikio ir nebuvo, nes požiūris į gyvūnus dar buvo paprastas – „pririštas prie grandinės sargas“.

Dabar poreikiai jau visai kiti, reikalinga gydytojų specializacija ir sudėtinga aparatūra, tokia pati, kokia naudojasi ir žmonės. Kainuoja ne tik aparatūra, bet ir specializuotų veterinarų parengimas. Jakovo medicinos centras yra investavęs į 4-ių aukšto lygio specialistų parengimą, tai kainavo nuo 30.000 Eur iki 90.000 Eur.

„Dabar mano sūnus mokosi gyvūnų odontologijos specialybės. Trijų savaičių kursai Airijoje kainuoja 10.000 Eur. Jų reikės dviejų, o dar gyvenimas tenai. O dar kur kompiuteriniai tomografai, magnetiniai rezonansai. Aš nesistačiau namų, viską investavau į įrangą ir žmones, bet kiek tokių kaip aš, kurie skaičiuoja ne ar atsipirks įranga, o ar pajėgs sumokėti paskolą“, – svarsto J. Šengautas.

Pašnekovo teigimu, užsienyje 70% ir daugiau veterinarijos klinikų valdo tinklai, jis prognozuoja, kad tas pats bus ir pas mus.

„Koncentracija ateina vėlokai. Žmogaus požiūris į gyvūną Lietuvoje keičiasi jau apie 15 metų, jis jau ne namų ūkio, o šeimos dalis. Natūraliai reikia vis aukštesnio lygio paslaugų. 2019 m. Lietuvoje pirmą kartą atlikta smegenų naviko operacija gyvūnui, daromos stuburo operacijos, yra reabilitacija, viskas kaip pas žmones. Tik reikia to daugiau“, – sako veterinaras J. Šengautas.

Renkasi pelningesnę specializaciją

Į aukštesnio lygio paslaugas, sudėtingesnes procedūras ir operacijas orientuojasi UAB „Kaivana“. Rudenį bendrovė pradėjo naujos specializuotos neurologijos ir ortopedijos veterinarijos klinikos Rumšiškėse statybas. Planuojama, kad investicijos į ją sudarys arti 3 mln. Eur, maždaug po lygiai kainuos pastatas ir įranga. 

„Klinikoje statysime magnetinį rezonansą, kompiuterinę tomografiją, stomatologijos rentgenus ir kitą įrangą. Mūsų planas – turėti viską, kas pažangiausia yra sugalvota ir naudojama veterinarijoje Europoje“, – VŽ sako Algirdas Gelžinis, UAB „Kaivana“ vadovas ir įkūrėjas.

Tačiau pašnekovas pabrėžia, kad modernios įrangos susipirkti sudėtingam augintinių gydymui neužtektų, – svarbiausia klinikoje yra komanda, profesionalūs veterinarijos gydytojai.

„Visos investicijos, kurias darome, nieko nereikštų, jeigu neturėtume žmonių, kurie daro stebuklus. Pavyzdžiui, kai gyvūnas nevaldo galinių kojų, o išeina iš klinikos valdydamas visas keturias, gydytojų, kurie daro klubo sąnario keitimo operaciją, kuri buvo naujiena Lietuvoje, – pirmieji pradėjome daryti šią operaciją“, – vardija A. Gelžinis.

Verslininko vizija – tapti veterinarijos neurologijos, ortopedijos regiono centru, į kurį augintinius atvežtų Latvijos, Lenkijos gyventojai, lietuviai, gyvenantys svetur, kur sudėtingos operacijos kainuoja brangiai, tačiau jų kokybė nebūtinai yra aukščiausio lygio. Klientai iš kitų šalių sudėtingų operacijų į dabartinę „Kaivanos“ kliniką Kaune, Aleksote, atvyksta ir dabar. 

„Einame į aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą. Neturime tiek pinigų, kad kurtume kokius nors tinklus, kai į šį sektorių yra atėję investuotojų, net užsienio žaidėjų, kurie investuoja į šį verslą, bando kurti tinklus“, – sako pašnekovas.

„Kaivanos“ specializacijos pasirinkimą jis lygina su kasdienio vartojimo prekėmis, įprastais prekių ženkliais – tokių reikia parduoti daugiau, didesnei masei klientų, negu, pavyzdžiui, turi parduoti brangesnių prekių butikas, kuriame – premium klasės prekių ženklai.

A. Gelžinis atkreipia dėmesį, kad sėkmingai klinikos veiklai reikia sustyguoti daug skirtingų elementų: profesionalius veterinarus, investicijas ir žinias, taip pat – komandos darbą, pasitikėjimą ir kt.

„Išleisti pinigus ir susipirkti visą įrangą – labai lengva, bet padaryti, kad tai veiktų, – visai kitas reikalas“, – sako pašnekovas.

Šiandien reikšmingą 1994 m. įkurtos bendrovės apyvartos dalį sudaro didmeninė prekyba gyvūnų maistu ir kitomis augintinių prekėmis, „Kaivana“ veikia trijose Baltijos šalyse, jos pajamos 2023 m. sudarė 15,5 mln. Eur.  

Specializuotos veterinarijos klinikos dalis „bendrame katile“, kaip skaičiuoja A. Gelžinis, sudaro 3–5%, bet įtaka bendram įmonės pelnui reikšmingesnė.

„3–5 metus veterinarijos klinika generuoja apie 0,3 mln. Eur grynojo pelno kasmet. Pernai bendras įmonės pelnas buvo apie 2 mln. Eur, – skaičiuoja pašnekovas. – Jeigu procesai yra gerai sutvarkyti, jeigu specializuojiesi – viskas gerai, tokią veiklą vykdyti gali gana pelningai. Bet jeigu neturi specializuotų gydytojų, tada darai pigias procedūras ir verslas sukasi labiau apie tai, kaip sumokėti daktarui.“

Pašnekovas sako, kad 15–20% klinikos pelno dalis bendrame „Kaivanos“ pelne – neblogas rodiklis, ypač kai dar prisimena šio verslo pradžią, kai nebuvo nei uždarbio, nei pinigų. 1994 m. verslininkas pradėjo nuo veterinarijos klinikos ir vaistinės nedideliame mediniame name Aleksote.

„Teko dirbti tikrai labai daug, o laukiamo pelno kaip nebuvo, taip nebuvo. Veiklą pradėjau iš santaupų, o plėtojau iš uždirbtų lėšų“, – dar 2013-aisiais VŽ sakė A. Gelžinis. Jis pasakojo, kaip pradėjęs verslą visus darbus dirbo vienas: ir stovėjo prie prekystalio, ir gydė keturkojus pacientus, ir tvarkė buhalteriją.

„Kas buvo prieš 30 metų ir kaip yra dabar: laikai, žmonės – viskas labai pasikeitė, ir visa tai – į gera“, – sako „Kaivanos“ įkūrėjas, irgi dar prisimenantis laikus, kai reikalingiausia prekė gyvūnų šeimininkams buvo grandinė.  

Regione stipriausia Estija

Veiklą Lietuvoje stiprina ir veterinarijos įstaigų konsolidacijoje dalyvauja ir privataus Estijos investuotojo įsteigtas visose Baltijos šalyse veikiantis tinklas UAB „PetCity“.

Veterinarijos klinikų dešimtuke pagal praėjusių metų pajamas bendrovė yra trečia.

„PetCity“ teikia skirtingas paslaugas – nuo gyvūnų gydymo iki apgyvendinimo, taip pat užsiima didmenine prekyba.

Lietuvoje „PetCity“ valdo 8-is padalinius, 4-iuose iš jų įrengtos ir veterinarijos klinikos. Iš viso Baltijos šalyse veikia 49 padaliniai, 16-a iš jų – su veterinarijos klinikomis.

„Mes sukūrėme koncepciją, kurią patys vadiname 360 laipsnių principu, kuris leidžia klientams taupyti laiką ir gerina paslaugų pasiekiamumą. Stengiamės, kad viename „PetCity“ centre būtų galima gauti visas paslaugas, – čia yra ir parduotuvė, ir kirpykla, ir aukšto lygio veterinarijos klinika“, – pasakoja Vilius Dovydauskas, „PetCity“ Lietuvos padalinio verslo vystymo vadovas.

Gyvūnų priežiūros centrus stengiamasi kurti ten, kur žmonės natūraliai dažnai lankosi. Pavyzdžiui, vienas didžiausių ir moderniausių Lietuvoje įkurtas sostinės prekybos centre „Ozas“.

„Ištraukėme veterinarijas iš pusrūsių, kad žmonėms būtų patogiau. Į prekybos centrą atvyksta visa šeima, palieka mums augintinį, tėvai su vaikais eina į kino teatrą ar kur nors, o mes pasirūpiname gyvūnu“, – išskirtinumą pristato V. Dovydauskas.

Turėjęs galimybę palyginti situaciją visose trijose Baltijos šalyse, V. Dovydauskas konstatuoja, kad geriausia šiuo metu yra Estijoje, kur teikiamos aukščiausio lygio veterinarijos paslaugos, beveik nesiskiriančios nuo suomiškų, Lietuva jau beveik pasivijo Estiją, o Latvijoje situacija prasčiausia.

Tačiau investicijų dar reikia visose šalyse. Lietuvoje tinklas veikia kaip dvi bendrovės – UAB „PetCity“ klinika ir UAB „PetCity“, abi jos dirba nuostolingai. Klinika pernai gavo beveik 3 mln. Eur pajamų ir patyrė 230.000 Eur nuostolį, o „PetCity“ pajamos siekė beveik 4,3 mln. Eur, nuostolis – beveik 1 mln. Eur.

„Gyvūnų priežiūros centro „Oze“ įrengimas kainavo apie 1 mln. Eur. Kasmet į atsinaujinimą arba plėtrą investuojame 350.000 – 500.000 Eur, dar 100.000–150.000 Eur kainuoja gydytojų ir asistentų kompetencijų auginimas. Vienos podiplominės studijos kainuoja 15.000–25.000 Eur. Iš viso Lietuvoje jau investuota apie 10 mln. Eur. Bet esami finansiniai rezultatai mus tenkina, matome, kad per 10 metų pasieksime 20–25% investicinę grąžą“, – dalijasi V. Dovydauskas.

Rinka dar tik kuriama

Planuojamą 25% grąžą skaičiavo ir „I Asset Management“, kai 2022 m. įsteigė specializuotą fondą „IAM Petcare Growth Fund“. Tais pačiais metais kartu su „Baltcap“ fondu įsigijo penkias veterinarijos klinikas Vilniuje valdantį tinklą „Dr. Vet“, kurį valdo bendrovė „Vet Ventures“, 2023 m. – „Vet Ventures Europe“ įsigijo Estijos veterinarijos kliniką „Tiina Toometi“ bei atidarė daugiafunkcę 450 kv. m Lazdynų veterinarijos ligoninę Vilniuje.

Kaip VŽ pasakoja Rapolas Markevičius, „IAM Petcare Growth Fund“ vadovas ir „Vet Ventures Europe“ valdybos narys, į gyvūnus nukreiptas fondas buvo sukurtas po pažinties su suome Liisa Leitzinger, 1995 m. į Lietuvą atvykusia investuotoja, kuri daug dėmesio skiria gyvūnų globai.

„Viena iš jos veiklų yra surinkti Lietuvoje benamius gyvūnus ir nuvežti į Suomiją. Prieš tai juos reikia parodyti veterinarams ir ji pastebėjo, kad Lietuvoje paslaugų kokybė gana atsilikusi. Ji norėjo įsteigti veterinarijos tinklą, kuris teiktų tokio pat lygio paslaugas kaip Suomijoje. Mūsų interesai sutapo ir pradėjome veiklą“, – sako R. Markevičius.

Kaip pasakoja vadovas, įvertinus rinką, išryškėjo jos fragmentacija ir kokybiškų paslaugų stoka – pradedant patogia registracija, baigiant aukšto lygio specializuotomis paslaugomis kaip vėžio, skrandžio ir kitų ligų gydymas. Nors tokių paslaugų poreikis labai greitai augo.

„Gyvūnai tampa šeimos nariais, o tai reiškia, kad žmonės yra pasiryžę investuoti į augintinių sveikatą, rūpintis jais. Vakarų Europoje tai vyksta keliasdešimt metų, – pasakoja verslininkas. – Supratome, kad anksčiau ar vėliau rinka turi konsoliduotis, bet reikia didelių investicijų į gydytojų profesionalumą bei brangią įrangą.“

Dabar fondas Lietuvoje valdo 10 veterinarijos įstaigų – „Dr. Vet“ tinklą bei Jakovo veterinarijos centrą. Dalis valdomų įmonių tebedirba su senaisiais prekių ženklais, nes jie turi stiprią komercinę vertę, fondas investuoja tik į įrangą ir padeda standartizuoti procesus.

Kiek šiuo metu „IAM Petcare Growth Fund“ investavo į veterinarijos paslaugas, fondo vadovas neatskleidžia, bet patikina, kad numatytą 25% uždarbį per 5 metus tikrai pasieks.

„Nenorime dalintis finansiniais duomenimis, nes dabar Lietuvoje atsiranda daug žaidėjų, bet šioje rinkoje dar yra laisvos vietos tiek teikiant paslaugas, tiek uždirbant iš jos. Palyginti su panašiomis paslaugomis užsienyje, Lietuvoje vidutiniškai išleidžiama suma skiriasi dešimtis kartų. Mes dabar tik kuriame rinką, ir atrodo, kad darome tai sėkmingai, nes jau atsiranda užsienio investuotojų, kurie irgi norėtų investuoti reikšmingas sumas“, – sako R. Markevičius.

„INVL Baltic Sea Growth Fund“, 2022 m. įsigijęs tada dvi klinikas turėjusią veterinarijos paslaugų įmonę UAB „MiniVet“, valdo „MiniVet“ tinklui priklausančias 9 gyvūnų klinikas. Tačiau „INVL Baltic Sea Growth Fund“ atstovai nesutiko VŽ plačiau pakomentuoti šios investavimo krypties.