Ieškote investavimo patarėjo – kaip pasirinkti, kad nenukonsultuotų

Įvedę užklausą į „Google“ paiešką „kaip pradėti investuoti“, gausite nemažą atsakymų pasirinkimą. Jeigu dar tik tyrinėjate investavimo sritį, verta juos peržvelgti, įgysite tam tikrų žinių. Tačiau ieškodami informacijos savarankiškai nuolat susidursite su tokiais teiginiais kaip „investuokite tik į tai, ką suprantate“ arba „tik tai, ko negaila prarasti“, ir ims atrodyti, kad žengiate į vis tankesnį mišką. Ką ir kalbėti apie platų investavimo platformų, vadinamųjų priemonių – nuo akcijų iki kriptovaliutų – pasirinkimą, strategijų – ilgalaikis investavimas ar kasdienė prekyba biržoje ir, ar kaupdamas pensijai jau investuoju? – nusibrėžimą.       

Tas, kuris sutaupė keletą tūkstančių sunkiai uždirbtų eurų ir nori juos įdarbinti už grąžą, linkęs ieškoti tiesiogiai ir asmeniškai gyvai patarti galinčio žmogaus. Ir tokio, kuris ne tik atsakytų į klausimus suprantamai, bet ir būtų atsakingas už savo patarimus, nes kad ir ką teigtų teorijos – prarasti pinigus gaila visada.

Kur patarėjų ieškoti

Visą Lietuvos finansų rinką, joje veikiančias įstaigas ir jų teikiamas investavimo paslaugas, tokias kaip portfelio valdymas ar investavimo rekomendacijų teikimas, prižiūri Lietuvos bankas (LB). Jo atstovai pabrėžia: patarimų, kaip ir kur investuoti, teikti gali tik prižiūrimų – licencijuotų – finansų rinkos dalyvių darbuotojai. Licencijuotųjų sąrašas – čia. 

„Investavimo mokytojai“ ir „influenceriai“ gali teikti tik bendro pobūdžio informaciją apie strategijas, skirtingas investicinių priemonių rūšis, tačiau neturi teisės vartotojams nurodyti arba siūlyti konkrečių priemonių, kurias būtų verta rinktis, arba atstovauti įvairioms prekybos platformoms ir siūlyti investuoti per jas“, – sako Audrius Šilgalis, LB Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas.

„Jei renkatės investavimo platformas, derėtų išsiaiškinti, ar jų administratoriai turi leidimus užsiimti tokia veikla, paieškoti atsiliepimų viešojoje erdvėje, išnagrinėti pasiūlymus bei įkainius, įvertinti platformų ar programėlių patogumą, o tik tada nuspręsti, ar siūlomas investavimo būdas jums yra tinkamas“, – priduria A. Šilgalis.   

Be to, imantis savarankiškai investuoti per platformas, derėtų žinoti, kad LB puslapyje yra dar vienas – vadinamasis juodasis sąrašas – tai įmonės ir jų interneto svetainės, kurios neturi teisės Lietuvoje teikti finansinių paslaugų, bet jas siūlo arba teikia. Sąraše – 220 interneto svetainių (dar 88 LB pavyko Lietuvoje užblokuoti).

Atsivertę licencijuotų bendrovių sąrašą, rasite apie 1.500 Lietuvos ir užsienio įstaigų. Išsifiltravę paiešką pagal „investavimo rekomendacijų teikimą“, jau turėsite nedaug – apie 30 įmonių, iš jų Lietuvoje veikia tik maždaug pusė: tai finansų maklerio įmonės (FMĮ) ir finansų patarėjo įmonės. Pastarosios – gerovės (šeimos turto) valdymo biurai, kurios paslaugas teikia tik labai aukštas pajamas turintiems klientams.

„Žinoma, galima nueiti į įvairias įstaigas ir bandyti pasišnekėti. Galų gale, niekas netrukdo paskambinti ir paklausti. Bet būtinai tai turi būti licencijuota įstaiga, tai – pirmoje vietoje“, – sako Tautvydas Marčiulaitis, investuotojas, „Milvas“ fondų valdytojas.   

Patikimiausias būdas smulkiam ir pradedančiajam investuotojui, anot jo, – eiti į didelę finansų įstaigą ir ten bandyti gauti patarimą.

„Didieji bankai apmoko savo darbuotojus teikti visą informaciją, jie turi tai daryti ir pagal ES direktyvą (MIFID II), ir pagal Lietuvos įstatymus. Žinoma, pasitaiko, kad būna blogų dienų ar ne visiems darbuotojams pakanka kompetencijos, ir tu gauni nebūtinai geriausią patarimą. Tačiau vienintelis būdas gauti patarimą, kuris būtų bent teoriškai bendresnis, ne tik apie konkretų produktą, kurį kas nors nori parduoti už komisinį, – tai eiti į didįjį banką ir tikėtis, kad ten pakonsultuos gerai“, – aiškina T. Marčiulaitis.

Konsultavimu apieinvestavimą dažniausiai užsiima FMĮ, tačiau su smulkiais klientais jos paprastai nedirba. Čia sprendimai dažniausiai prasideda nuo kelių dešimčių tūkstančių eurų.

„Tai nereiškia, kad nepakonsultuos, tiesiog, kalbant bent jau apie aktyviausias Lietuvoje veikiančias, jų tikslas paprastai yra tas didesnis klientas. Aišku, bandyti galima, nes tai didelės licencijuotos įstaigos, turinčios vykdyti visus įsipareigojimus“, – sako T. Marčiulaitis.

Tačiau Eivilė Čipkutė, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė, aiškina, kad įstatymai suteikia teisę, bet neįpareigoja finansų rinkos dalyvių teikti nepriklausomas investavimo rekomendacijas ir konsultuoti klientus dėl ne savo platinamų produktų.

„O teikdama „priklausomą“ rekomendaciją dėl savo finansinių priemonių finansų įstaiga privalo atlikti tinkamumo testą – įsitikinti, kad jos siūlomas produktas klientui yra tinkamas. Atliekant testą, kliento prašoma užpildyti klausimyną apie finansines žinias ir patirtį, rizikos toleranciją, taupymo tikslus ir t. t.“, – aiškina E. Čipkutė ir priduria, kad būtent tokio testo pagrindu konkrečiam asmeniui pasiūlomi investiciniai produktai.

Konsultacijų bankuose VŽ patirtis 

VŽ kreipėsi į keletą bankų investavimo konsultacijos, darbuotojai į klausimus mielai atsako, bet paskaitos apie tai, kas yra investavimas, nuo kokios sumos pradėti ir kur geriausia ją nukreipti, neskaito. Jeigu skambinate į savo banką – konsultantas, matydamas jūsų finansinę padėtį, jūsų jau turimus produktus banke, yra linkęs kalbėti apie juos ar siūlyti panašius. Tačiau gali išsamiai paaiškinti, kaip palyginti banko produktų kainas ir mokesčius už juos. Produktų įvertinimas – bendras, tą pačią informaciją rastumėte banko puslapyje. Jei pasiteirausite, atsakys, kaip per banko platformą nusipirkti atskirų akcijų ar kriptovaliutų, tiksliau, kad pastarųjų (bent jau didžiuosiuose bankuose) pirkti negalite. Konsultanto teigimu, rinkoms nukritus, pirkti investicinius produktus – verta, tačiau į kurias akcijas investuoti geriausia, nepatars, nes tokios investicijos, banko vertinimu, rizikingos, o riziką investuotojas turi prisiimti pats.

Biržoje „Nasdaq Vilnius“ į klausimus, į ką investuoti, irgi neatsakoma, tačiau operatoriaus puslapyje yra bendros informacijos, kaip pradėti investuoti.

„Birža nedirba su mažmeniniais investuotojais, bet turime sąrašą narių, maklerių, brokerių, per kuriuos galite įsigyti biržoje kotiruojamų vertybinių popierių. Būtent jie ir turi teisę konsultuoti, į ką investuoti. Nariai turi skirtingas sąlygas, tad visuomet patariu pasidomėti bent keliais iš jų, o ne tiesiog atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą savo banke“, – sako Emilija Ivanauskaitė, „Nasdaq“ klientų aptarnavimo specialistė.

Nepriklausomų rasti sunku

„Tas paprastas, mažmeninis investuotojas iš tiesų niekam nėra įdomus. Didžioji dalis konsultantų, kurie skelbiasi, kad dirba kaip nepriklausomi, iš tiesų atstovauja kuriai nors draudimo kompanijai ir siūlo jos produktus. Gal nesupranta patys, o gal tiesiog trūksta sąžiningumo“, – svarsto Martynas Kairys, finansinių tikslų siekimo platformos „Finansaipaprastai.lt“ autorius.   

Anksčiau M. Kairys savo portale skelbė atskirai veikiančių konsultantų sąrašą, tačiau vėliau to atsisakė.   

„Pasikalbėję su LB, nusprendėme, kad reikia išspręsti, pagal kokius kriterijus tie konsultantai atrenkami ir jų kontaktai viešinami – gal skelbti licencijos numerį ar finansų įstaigą, su kuria tas konsultantas dirba. Kilo daug klausimų, kurių kol kas nepavyksta išspręsti“, – teigia jis.

„Lietuvoje nėra tokio dalyko kaip „pavienis finansų konsultantas“, nėra tam normalios įstatymų bazės, ir tai yra tokia niša, kur bet kuris pomidorų pardavėjas gali save vadinti investavimo konsultantu ir pardavinėti gyvybės draudimą. Dažnai net nesuprasdamas, kodėl ir kaip tai daryti, tiesiog gaudamas komisinį už atvestą klientą, – aiškina T. Marčiulaitis. – Labai didelė dalis yra tiek nekompetentingi, kad baisu net rekomenduoti eiti į tą pusę. O tam žmogui, kuris gerai nesupranta, kaip viskas veikia, įvertinti, kuris konsultantas kompetentingas, o kuris tik šnekėti gražiai moka, yra iš esmės neįmanoma.“

Verčiau rinktis mokamą

M. Kairys sako, kad finansų patarėjai, galintys įvertinti individualią situaciją ir duoti asmeniškų patarimų, yra reikalingi, jų yra, o atsirinkti padėti gali, pavyzdžiui, „Facebook“ grupių („Investavimas“, „Pinigai ir reikalai“) bendruomenių rekomendacijos.

„Aš eičiau bent pas tris konsultantus su tuo pačiu klausimu. Bet labai atsargiai žiūrėčiau į nemokamas konsultacijas“, – teigia finansinio raštingumo propaguotojas.

Nemokamos konsultacijos, anot jo, visuomet skirtos konkrečiam produktui parduoti. Užmokestį (paprastai nuo 50 iki 100 Eur) imantys asmeninių finansų patarėjai dažnai taip pat ką nors parduoda, tačiau galima patikrinti jų sąžiningumą.   

„Norėdamas susidaryti nuomonę apie konsultantą, paklausčiau, kokiai įmonei jis atstovauja. Jeigu sako, kad visoms, klausčiau, iš kurios gauna didžiausią komisinį mokestį. Jeigu atskleis, kad didžiausią užmokestį gauna iš X įmonės ir vėliau siūlys būtent jos produktus, eičiau dar kur nors teirautis, ar tikrai siūlomas variantas man yra geriausias“, – aiškina M. Kairys.

„Aš nesu nepriklausoma konsultantė, mano pagrindiniai partneriai yra du: INVL ir „Compensa“, be kitų“, – tiesiai į klausimą atsako Laura Šeškienė, finansų ir investicijų patarėja, finansinio raštingumo lektorė.  

Jos žiniomis, nepriklausomų Lietuvoje veikiančių konsultantų sąrašas neegzistuoja, o atskirų asmenų turimos licencijos reiškia mažai.

„Turiu Baltijos finansų patarėjų asociacijos (BFAA) išduotą licenciją, ji įpareigoja laikytis BFAA etikos kodekso. Ją įgijau išlaikiusi egzaminą, periodiškai jos atnaujinti nėra prašoma ir niekas manęs neklausė, nei kur aš dirbu, nei su kuo“, – teigia L. Šeškienė.   

Nors BFAA suteikiamos licencijos vadinasi „investavimo konsultanto (IA)“ ir „investavimo informacijos teikėjo (IIP)“, LB požiūriu, konsultuoti apie investavimą jų turėtojai vis tiek negali.

„Sudaryti investicinio portfelio aš negaliu. Teikiu edukacines konsultacijas apie bendrus investavimo principus, finansų planavimą, pensiją. Jeigu ateina žmogus, turintis konkrečių produktų, galima padėti pasižiūrėti į juos labiau strategiškai“, – aiškina L. Šeškienė.  

„Net ir turėdamas maklerio licenciją fizinis asmuo negalėtų eiti ir pasakoti, kaip investuoti. Nėra tokio reguliavimo“, – pabrėžia T. Marčiulaitis.

O turėtų, pasak jo, būti labai aiškiai reglamentuota, kad finansų konsultantas ir draudimo ar III pensijos pakopos pardavėjas nėra tapatūs. Kitose Vakarų šalyse asmeninių finansų konsultantams yra skirtos ne tik atskiros studijos, bet ir egzaminai, veikia tokių specialistų registrai, jų veiklą prižiūri valstybinės organizacijos.

„Tuomet atsiranda galimybė privačiam asmeniui – skiriant tam normalius resursus – užsiimti šita veikla“, – teigia T. Marčiulaitis.  

Kol nėra aiškaus reglamentavimo, pokalbininkų teigimu, visą savarankiškai surinktą informaciją ir pokalbius su tais, kurie finansus išmano geriau, reikėtų vertinti kaip asmeninį finansinį kelią, kuriuo bus einama ilgą laiką.

„Taip nebus, kad vieną kartą padarei, ir jau viskas. Tuo reikės domėtis nuolat“, – sako M. Kairys.