Lukas investuoja: vietoje 50% pelno – 23% nuostolio

Metus pradėjau su vos keliais šimtais eurų savo daugiau kaip 26.000 Eur portfelyje. Neramu būti be grynųjų pagalvės tokiu įtemptu laikmečiu, kuris šalia galimų griūčių ilgalaikiams investuotojams atveria ir galimybių.

Per didžiausius sukrėtimus atliktos investicijos gali reikšmingai padidinti portfelio grąžą. Todėl tam reikia pasirūpinti nors šiokia tokia grynųjų atsarga. Juk ir Warreno Buffetto „Berkshire Hathaway“ šiuos metus pasitinka su rekordine, daugiau kaip 300 mlrd. USD, grynųjų atsarga, ir dažniau parduoda, nei perka akcijas pastaraisiais metais.

Kadangi nesu W. Buffettas, bandyti atspėti, kada įvyks akcijų griūtis ir viską išsiparduoti būtų klaidingas sprendimas – laukdamas nuosmukio su pinigais rinkų paraštėse prarasi daugiau, nei išsėdėdamas rinkose ir per didžiausius nuosmukius.

Tačiau išsekusi grynųjų atsarga paskatino nuodugniau pakratyti portfelį ir įsivertinti, kas mažiausiai nusipelnė jame likti ir galėtų būti pakeistas geresne investicija, jeigu pasitaikytų palanki proga. Reguliariai, bet ne per dažnai peržiūrėti portfelį yra būtina. Šiaip visokie korifėjai sako, kad ilgalaikiam investuotojui tiesiog reikia „nusipirkti ir pamiršti“. Na, ne. Atvejis žemiau netrukus parodys, kas nutinka, kai tiesiog nusiperki ir pamiršti.

Gera žinia, kad perkratęs portfelį iš 26 pozicijų randu vos kelis potencialius kandidatus pardavimui. Vienas iš jų ypač nuvylė.

Kalbu apie kanadiečių aukso kasybos bendrovę „Barrick Gold“. Tai nėra kokia nors neaiški žaliavų sektoriaus kontora, bet antra didžiausia aukso ir stambi vario išgavėja pasaulyje.

Įsigijau šių akcijų dar lygiai prieš 4 metus, 2021 m. sausio pradžioje.

Šios akcijos buvo mano būdas įgyvendinti statymą už auksą. Užuot pirkę fizinį auksą ar su auksu (ne akcijų bendrovėmis) susietus ETF’us, pasirinkau gavybos kompanijų akcijas, patikėjęs kai kurių specialistų argumentais, kad tai yra geresnis būdas, nei pirkti patį auksą. Nes užuot patyręs aukso laikymo kaštus (aukso ETF’ai irgi atneša kaštų), iš akcijų gaunu dividendų, o jeigu aukso kaina pajuda ta linkme, kuria tikėtasi, tai ir pelnas iš aukso kasybos akcijų gali būti kur kas didesnis, nei iš aukso kainos prieaugio.

Be to, pasižiūrėjau, kad ir profesionalų portfeliuose aukso idėja įgyvendinama per „Barrick Gold“ akcijas.

Taigi, ar pasiteisino statymas ant aukso. Po dvejų metų kantrybės galiausiai pasiteisino. Tik dėl kitų priežasčių, nei nurodytos pirkimo metu. Perkant remtasi gatvine seklia logika, kad auksas yra apsauga nuo infliacijos, kuri išbujojo pandemijos pabaigoje, nuo spausdinamų pinigų nuvertėjimo. Tai įsisąmoninkime, kad auksui gera yra mažėjančių, o ne didėjančių palūkanų ir aukštos infliacijos aplinka, nes aukštų palūkanų aplinkoje pajamingumą generuojančios obligacijos yra patrauklesnės už palūkanų nenešantį ir kaštus užkraunantį auksą.

Ir jau tik po 3 metų, pernai, kai sustiprėjo lūkesčiai dėl centrinių bankų ir infliacijos atoslūgio, aukso kaina pajudėjo aukštyn. Žinoma, prisidėjo ir kitos priežastys, tokios kaip geopolitinės rizikos, dideli centrinių bankų pirkimai. Taigi negalima sakyti, kad statymas už auksą pasiteisino, nes auksas pradėjo brangti gerokai vėliau ir dėl kitų priežasčių. Taigi, statymas, kad ir nevykęs, bet buvo naudingas ir pamokomis.

Būtų buvęs ir pelningas, jei ne nesėkmingas įgyvendinimo būdas. Per ketverius metus, kiek turiu „Barrick Gold“ akcijų, auksas pabrango 50%. Per šį laiką šios kompanijos akcijos nugarmėjo daugiau kaip 30%. Vertinant eurais, nerealizuotas nuostolis siekia 23%. Taip yra todėl, kad akcijas įsigijau pačiame aukščiausiame Eur/USD kurso taške, ties 1,21, taigi dolerio brangimas kiek sušvelnino praradimus.

Guodžia tai, kad per šį laiką visuomet kapsėdavo nedideli ketvirtiniai dividendai. Juos įvertinus, nerealizuotas nuostolis eurais būtų apie 17–18%. Kas vis tiek liūdina, atsižvelgiant į 50% aukso kainos prieaugį per šį laikotarpį.

Kaip čia taip nutiko, kad mano aukso kasybos kompanija taip prastai pasirodė? Primenu, kad pirkau ne neaiškų autsaiderį, bet antrą didžiausią aukso išgavėją pasaulyje.

Praėjusiais metais verslas susidūrė su augančiais veiklos kaštais. Dar prisidėjo sunkumai ir vėlavimai didinant gavybos apimtis. Žodžiu, blogiausia, kas gali nutikti – išgaunama žaliava fiksuoja kainos rekordus, o gavybos kompanija nesugeba šios situacijos išnaudoti. Ar gali būti blogiau? Gali?

Neseniai „Barrick Gold“ įsivėlė į konfliktą su Malio karine chunta, kuri užsimanė didesnės savo dalies nuo išgaunamo aukso. Malyje yra trečia didžiausia „Barrcik Gold“ aukso kasykla.

Konfliktas taip įkaito, kad Malyje buvo suimti keli vietiniai kompanijos vadovai. „Barrick Gold“ kreipėsi į tarptautinį arbitražą. Bet juk čia turime reikalą su karine chunta. Kokie dar arbitražai?

Dėl šių priežasčių vien per pastarąjį mėnesį akcijų kainą nukrito daugiau kaip 10%.

Pagal naujausią kompanijos informaciją, chunta apribojo čia „Barrick Gold“ išgaunamo aukso išvežimą, panašu, kad ketinama visai sustabdyti gavybą Malio kasykloje, jeigu konfliktas nebus išspręstas per savaitę. Taigi, ši savaitė svarbi konflikte. Galbūt įvykęs susitarimas atgaivintų akcijų kainą ir leistų man pasitraukti iš pozicijos su mažiau nuostolių.

Tai buvo gera pamoka man. Pavienių akcijų neketinu atsisakyti, bet ateityje, jeigu atliksiu statymą ant žaliavinės, sektorinės, regioninės tendencijos, tikriausiai rinksiuosi temos akcijų ETF’us.

Antai vienas geriausių aukso gavybos kompanijų ETF’ų, prieinamų mažmeniniams Europos investuotojams (sutinkami su UCITS paženklinimu), kaupiantis dividendus (accumulating), „iShares Gold Producers UCITS ETF“, per šį laiką būtų sugeneravęs bent jau 5% prieaugį, kuris, tiesa, irgi reikšmingai atsilieka nuo aukso kainos prieaugio. Vėlgi, taip yra dėl to, kad čia trečia didžiausia fondo pozicija yra tas pats „Barrick Gold“ su 9% svorio.