Ekspertai: transporto sektoriui sukant tvarumo link kertinis vaidmuo tenka geležinkeliams

Dirbti tvariai, tausoti aplinką ir prisidėti prie kovos su klimato kaita neišvengiamai taps būtinybe kiekvienam verslui. To reikalaus ir reguliavimo pokyčiai Europoje, ir įmonių klientai, pageidaujantys prekių ir paslaugų, darančių kuo mažesnį poveikį mūsų planetai. Ekspertai sako, kad šios tendencijos lems didelius pokyčius logistikos sektoriuje, kurio įtaka siekiant žaliųjų tikslų bus ypač reikšminga.

Kad iki šio amžiaus vidurio ekonominė veikla Europoje taptų klimatui neutrali ir ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo, transportas savo CO2 emisijas turėtų sumažinti 90 procentų. Jau kitąmet išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turėtų mažėti apie 15 proc., o 2030 m. – 30 procentų.

Didysis kartos iššūkis

Tadas Jonušauskas, SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos vadovas, įsitikinęs, kad tokie pokyčiai darys įtaką visai ekonomikai. Anot jo, tvarumui vis daugiau dėmesio skiria visuomenė ir verslas, o tai lemia ir banko politiką savo kapitalu ir kompetencijomis prisidėti prie žaliųjų projektų.

„Klimato kaita yra didysis mūsų kartos pokytis ir iššūkis. Šiuo metu mes visi – ir reguliuotojai, ir bankų sistema, ir verslai, visuomenė – nuolatos mokomės, ką galime padaryti geriau, siekdami labiau mažinti žmogaus poveikį aplinkai. Finansų sektorius turi galios daryti įtaką žaliajam pokyčiui per kapitalo prieinamumą ir kainą. Ko gero, todėl bankai ir pasirinkti kaip įrankis pokyčiams kurti“, – teigia T. Jonušauskas.

Taigi, norėdamos sulaukti bankų finansavimo, įmonės kuo toliau, tuo daugiau dėmesio privalės skirti veiklos tvarumui. Tačiau siekiant kurti klimatui poveikio nedarančią ekonomiką būtinos ir kitos skatinimo bei poveikio priemonės.

„Bet kuris pokytis – organizacijoje ar visuomenėje, - visuomet sulaukia pasipriešinimo. Jam įveikti būtina turėti kuo daugiau ir kuo įvairesnių priemonių: nuo Europos Sąjungos reguliavimo, konkrečių sąlygų ir reikalavimų, iki paskatų gyventojams ir verslui“, - teigia Eglė Šimė, „LTG grupės“ krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ vadovė.

Ji pabrėžia, kad transporto sektorius yra atsakingas už 32 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių emisijų Europoje, o kelių transportas sukuria apie 95 proc. šio kiekio. Todėl kuriant klimatui poveikio nedarančią ekonomiką transportui tenka ypač svarus vaidmuo. Šiuo požiūriu itin reikšmingas krovinių gabenimas geležinkeliu. Ir dabar tai yra viena ekologiškiausių transporto rūšių, o ilgainiui, diegiant inovacijas ir geležinkelius elektrifikuojant, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos bus sumažintos iki nulio.

Ilgesnei kelionei - geležinkelis

Pervežimus geležinkeliais skatina ir Europos Sąjunga. Tikslas – iki 2030 m. pasiekti, kad 30 proc. krovinių, gabenamų ilgesniais nei 300 km atstumais, nuo sausumos kelių perkelti ant geležinkelių, t. y. taikyti intermodalinį krovinių gabenimo būdą, kai kelių transportas naudojamas tik „paskutinės mylios“ logistikai.

Eglė Šimė, „LTG grupės“ krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ vadovė.

Kaip pavyzdį ji pateikia „LTG Cargo“ reguliariai vykdomus pervežimus iš Kauno į Duisburgą. Kroviniai šiam maršrutui iki Kauno atvežami vilkikais, tuomet puspriekabės kraunamos ant geležinkelio ir juo daugiau kaip 1000 km keliauja iki terminalo Vokietijoje, iš kurio vėl vilkikais paskirstomos į galutinius taškus.

„Tokiu būdu vienu reisu pervežamos 36 puspriekabės. Tai reiškia, kad vienas traukinys eismą keliuose atlaisvina tokiu pačiu skaičiumi vilkikų, sumažina taršą ir padidina eismo saugumą“, – akcentuoja E. Šimė.

Prieš trejus metus, kai „LTG Cargo“ tik pasiūlė klientams krovinius vežti maršrutu Kaunas-Duisburgas, traukinių užpildymas siekė apie 30 procentų. Šiandien šis rodiklis yra išaugęs iki 70 proc. Tai lemia tiek apskritai augantis krovinius gabenančių bendrovių sąmoningumas, tiek jų patiriamas krovinių savininkų spaudimas organizuoti pervežimus su kuo mažesniu poveikiu aplinkai.

„Visiems savo klientams kasmet išduodame sertifikatus, kuriuose pagal tam tikrą patvirtintą metodiką suskaičiuojame, kiek CO2 jie sutaupė naudodamiesi mūsų paslaugomis. Vėliau tuos sertifikatus jie naudoja gamintojams įrodydami, kad gali dirbti intermodaliniu būdu ir produkciją gabenti tvariai. O didieji gamintojai pradeda to reikalauti“, – pasakoja E. Šimė.

Tvariau ir efektyviau

SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos vadovas T. Jonušauskas taip pat pastebi, kad siekis dirbti tvariai vis didesnei daliai verslų tampa vertybe, tačiau šia kryptimi žengiama ir iš pragmatinių tikslų.

„Visi iš esmės sutinkame, kad tvarumo klausimas yra aktualus. O jei jis toks yra, tai kiekvienas verslas, kurdamas savo ilgalaikę strategiją ir krizių valdymo planus, turi apie jį galvoti ir tą raumenį auginti, net jei šiandien niekas už durų su bizūnu nestovi. Tai yra konstruktyvus rizikos valdymas, ir pastebime, kad verslas tai puikiai supranta“, – pažymi T. Jonušauskas.

„LTG Cargo“ vadovė E. Šimė sako, kad ilgainiui krovinių gabenimas geležinkeliais bus vis tvaresnis, o linijų elektrifikavimas ir žaliosios elektros energijos naudojimas pervežimus leis vykdyti apskritai be šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Pavyzdžiui, LTG grupė šiuo metu įgyvendina geležinkelio linijos Vilnius-Klaipėda elektrifikacijos projektą, kurį užbaigus kasmet bus sutaupoma apie 32 tūkst. tonų CO2. Toks kiekis atitinka maždaug 2 tūkst. olimpinių plaukimo baseinų.

„Šiuo maršrutu keliauja apie 50 proc. visų „LTG Cargo“ krovinių, kuriuos po poros metų vešime elektriniais lokomotyvais, varomais iš atsinaujinančių šaltinių pagaminta elektros energija. Pačių lokomotyvų pirkimas taip pat jau yra finišo tiesiojoje“, – teigia E. Šimė.

0 Komentarai