„Altas Auto“ ruošiasi augti su nauju kinišku-lietuvišku modeliu

Dabar gamykloje potencialiems klientams rodomas naujas, kol kas didžiausias „Altas Auto“ modelis, pakrikštytas „Novus City V7“ pavadinimu. 7 m ilgio elektra varomas autobusas gali vežti 35 keleivius ir leidžia lietuviškai įmonei pasiūlyti savo produktą naujame, didesnių autobusų segmente, kuris, pasak Edvardo Radzevičiaus, bendrovės bendraturčio ir vadovo, pastaruoju metu sparčiai auga.

„Po pandemijos autobusų rinka keičiasi – populiarėja vidutinio dydžio autobusai, nes anksčiau buvo perkami arba mažieji, arba 12 m modeliai. O dabar dėl paprastesnių elektrinės pavaros konstrukcinių sprendimų galima konstruoti labiau kompaktiškus autobusus“, – aiškina jis.

VŽ rašė, kad pandemija gerokai pakoregavo ir „Altas Auto“ modelių gamą, privertė atsisakyti pirmojo savo sukurto turistinio modelio „Viator“, kurio paklausa pandemijos metu buvo visiškai sunykusi. Tačiau dabar įmonė vėl visiškai apkrauta ir ieško galimybės didinti savo pajėgumą.

Pasiekta riba

„Mes, kaip gamykla, esame visiškai užsiėmę ir šiais, ir kitais metais. Nebegalime daugiau pagaminti, todėl ieškojome sprendimo, kaip būtų galima iškelti paties autobuso gamybą kitur, o mes galėtume čia įrengti salonus, prižiūrėti ir valdyti kokybę“, – pasakoja E. Radzevičius. Jis sako, kad šiemet Vilniuje ketinama pagaminti 670 autobusų, kitų metų užsakymų portfelis taip pat užpildytas: gamykla ketina paspartinti gamybos procesus, kurie leis metinę produkcijos apimtį padidinti iki 700 autobusų.

Produkcijos apimtį riboja tiek fizinės gamyklos galimybės, tiek konstrukciniu požiūriu sudėtingi dabartiniai modeliai, kuriami krovininių furgonų „Mercedes Sprinter“ ir MAN TGX pagrindu. VŽ rašė, kad Vilniuje surenkami „Altas Auto“ elektrobusai gaminami, išardant dyzelinę pavaros sistemą ir vietoj jos montuojant Kaune gaminamą „Elinta Motors“ elektros pavarą.

„Iš „Mercedes“ furgonų perdarytų autobusų gamyba yra labai sudėtinga: pjaustome ir viriname kėbulus, yra daug preciziško darbo. Be to, furgonas nėra gimęs būti autobusu ir jame labai sudėtinga iškaišioti visus reikiamus komponentus, ypač – elektrinės pavaros“, – aiškina gamyklos vadovas. Jis pasakoja, kad į Vilnių atvažiavę „Mercedes“ atstovai pastebėjo, jog „Altas Auto“ gamina pačias sudėtingiausias „Sprinter“ konversijas.

E. Radzevičius aiškina, kad gamybą supaprastintų pačiai gamyklai perdaryti tiekiami elektriniai furgonai, tačiau kol kas elektra varomų „eSprinter“ bendrasis svoris neviršija 4 t ir yra nepakankamas autobusų gamintojui.

„Kai pasakėme, kad norėtume savo konversijoms gauti elektrinių furgonų, jie pasiūlė „ieškoti varianto B ir nestatyti kortos ant mūsų“. Ir tai yra mūsų variantas B“, – sako verslininkas, rodydamas į kiniško „Zhongtong“ pagrindu sukurtą autobusą.

Reglamentas pareikalavo pokyčių

Gamyklai naujų sprendimų prireikė ir dėl šių metų liepą įsigaliojusio naujojo Europos Sąjungos bendrojo saugos reglamento („General Safety Regulation II, arba GSR II). Šis dokumentas reikalauja sertifikuoto elektroninių valdymo sistemų suderinamumo ir papildomos apsaugos nuo galimų kibernetinių atakų. GSR II nustatytos svarbiausios saugos priemonės, kurios pagal nustatytą grafiką bus privalomos visose naujose ES parduodamose transporto priemonėse.

E. Radzevičius pasakoja, kad tai komplikavo pastaruoju metu gaminamų autobusų su „Elinta Motors“ elektros pavara sertifikavimą, nes į „Mercedes“ naudojamą programinę įrangą nepavyksta integruoti montuojamos pavaros sistemos programinės įrangos. Tai aktualu ir dyzeliniams modeliams, nes autobusuose reikia įdiegti papildomų jutiklių, kurių nėra komerciniuose furgonuose.

„Iki šiol tai nebuvo problema, nes mes turėjome visus sertifikatus ir be problemų galėjome parduoti visiškai sukomplektuotą elektrinį autobusą. Bet šiemet atsirado nauji kibernetinio saugumo reikalavimai, nustatantys, kad programinė įranga turi būti visiškai valdoma ir saugi. Tačiau mes, kaip gamintojas, negalime užtikrinti, kad ši integracija yra valdoma ir saugi, o „Mercedes“ nepateikia jokio kibernetinio suderinamumo galimybės, – aiškina verslininkas. – Taip mes negalime gauti reikiamo sertifikato ir europinės homologacijos. Galime gauti tik nacionalinę homologaciją, bet tada labai sumažės mūsų rinka.“

Šiuo metu gamintojo aikštelėse stovi kelios dešimtys pagamintų dyzelinių ir elektrinių autobusų, laukiančių trūkstamos įrangos, be kurios jų realizacija ES rinkoje nėra galima. Tačiau vadovas tvirtina ieškantis ir besitikintis rasti sprendimą.

„Dabar „Mercedes“ yra pasiruošęs gaminti ne autobusus, o krovininius modelius. Bet mums reikia viską pritaikyti keleiviniams modeliams. Dėl to mums reikės patiems montuoti jutiklius, dėl to produktas darosi sudėtingesnis, – aiškina E. Radzevičius. – Todėl turime du kelius: arba susirasti tokį gamintoją kaip „Zhongtong“, arba laukti, kol iš „Mercedes“ gausime tinkamos keliamosios galios elektrinių furgonų.“

Jis priduria, kad iki šiol 400 elektrinių autobusų pardavusi Vilniaus gamykla jau turi gerą kaip ekspertų poziciją, leidžiančią lengviau startuoti su naujais modeliais.

Paieškos baigėsi Kinijoje

„Stengiamės gaminti modelius, kurie sukuria didžiausią pridėtinę vertę: arba pailgintus turistinius, arba elektrobusus, arba žemagrindžius miesto autobusus“, – aiškina „Altas Auto“ vadovas. Jis pasakoja, kad naujo partnerio paiešką pradėjo Taivane, nes Europoje vidutinio dydžio autobusus gamina vos kelios gamyklos Italijoje, Prancūzijoje, taip pat Turkijoje.

„Nepaisant politinių aplinkybių, Taivano verslas daug bendradarbiauja su Kinija, iš kurios ir perka daug prekių, – pasakoja E. Radzevičius. – Todėl mes taip pat pasirinkome kinus. „Zhongtong“ pasirinkome dėl to, kad tai yra nauja ir galinga gamykla, labai veržli, bet dar neatėjusi į Europą.“

Lietuvos įmonė norėjo, kad partneris leistų naudoti „Alto“ prekių ženklą.

„Retas kinas sutiks, kad būtų naudojamas ne jo prekių ženklas. Nes jie turi siekių patys užkariauti Europą ir tai nori daryti su savo pavadinimais“, – sako pašnekovas.

Vilniaus įmonė Kinijoje pradėjo bendradarbiauti su vienu didžiausių Kinijos autobusų gamintojų, turinčiu 15 metų patirtį su elektros pavara ir per metus pagaminančiu po 30.000 transporto priemonių. „Zhongtong“ savininkas yra „Shandong Heavy Industry Group“, 2023 m. 72 mlrd. USD apyvartą pasiekęs Kinijos vyriausybės valdomas sunkiosios pramonės milžinas. Vilnietis verslininkas VŽ pasakoja, kad jam didelį įspūdį paliko kvadratinį kilometrą užimanti nauja ir aukštu lygiu automatizuota „Zhongtong“ gamykla.

Kiniškas-lietuviškas autobusas

Šio bendradarbiavimo vaisius – Lietuvos gamintojo pavadinimu papuoštas „Altas Novus City V7“, kurio kėbulas su agregatais daromas Kinijoje.

„Mums autobusai Kinijoje komplektuojami su vokiečių kompanijų kondicionieriais, stabdžiais ir sėdynėmis, amerikiečių gamintojų ašimis ir „Dana“ varikliais, kiniškais CATL akumuliatoriais. Surinktą autobusą atsivežame čia ir įrengiame jo saloną, – pasakoja verslininkas. – Jeigu būtų reikalavimas, kad daugiau nei 50% autobuso būtų pagaminta Europoje, vadinasi, mes daugiau gaminsime pas save. Jeigu to reikalavimo nebus, tai derinsime pagal atskirus užsakymus.“

7,5 m ilgio autobusas su monokoko tipo kėbulu tinkamas siauroms gatvėms, gali būti naudojamas mažesnio keleivių tankumo priemiesčių zonose. Jo salone yra iki 35 vietų, iš kurių iki 16 bus sėdimos.

200 kW „Dana TM4“ elektros varikliui energiją tiekia 140 kWh talpos didžiausio pasaulyje akumuliatorių gamintojo, Kinijos CATL pagamintas ličio jonų akumuliatorius, kurio įkrovos užtenka nuvažiuoti iki 309 km.

„Pasirinkti komponentai autobusui leidžia suteikti 5 metų arba 300.000 km garantiją. Baterijai gauname 8 metų ir 500.000 km CATL garantiją. Jau greitai garantija sieks 10 metų ir 1 mln. km, vėliau – 15 metų ir 1,5 mln. km“, – dėsto verslininkas. Jis džiaugiasi, kad kinų partnerio gamybinis pajėgumas leidžia planuoti didelius užsakymus.

„Jeigu dabar reikėtų pagaminti dar 100 mašinų, mes patys nebeturėtume kaip. O čia jų gali būti nors ir 1.000“, – sako E. Radzevičius.

Kurs serviso taškus

Norėdamas prekiauti didžiųjų gamintojų produkcija ir teikti jos priežiūrą, „Altas Auto“ ruošiasi artimesniam bendradarbiavimui su savo partneriais.

„Dabar pasirašome sutartį su „CATL Europe“ ir būsime oficialus CATL serviso atstovas Baltijos šalyse. Sutarties terminas nėra apibrėžtas, mes ją galėsime nutraukti iš anksto pranešę. Bet tuo metu turėsime prižiūrėti tiek savo, tiek kitų gamintojų autobusus“, – pasakoja E. Radzevičius. Jis taip pat sako, kad Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje numatoma turėti savo serviso taškus, kurie bus organizuojami jau veikiančiuose partnerių servisuose.

„Tam bus sudaromos sutartys su esamais servisais kaip „Skuba“, „Autokurtas“, „Martonas“ ar dar kokiais nors“, – aiškina verslininkas.

Be to, įmonė turės Europoje organizuoti detalių sandėlius: pasak E. Radzevičiaus, kai kurie tiekėjai kaip „Dana“, CATL ir „Valeo“ bendrovei leis naudotis savo sandėliais, tačiau ir be jų reikės dar trijų savų.

„Mes ruošiame medžiagą reikalingoms investicijoms, ruošiame reikiamą komandą. Plėtrą planuosime organiškai: serviso nedarysime ten, kur nebus mašinų“, – kol kas tiek apie šį projektą pasakoja verslininkas.

Jis tvirtina, kad specialiai elektros pavarai sukurta kiniško autobuso konstrukcija užtikrina paprastesnį remontą.

„Jame nesunku pakeisti tiek baterijas, tiek kitus agregatus. O „Mercedesuose“ komponentus kaišiojame ten, kur randame vietos. Ir ne visada tie sprendimai yra geriausi priežiūrai“, – aiškina verslininkas. Jis džiaugiasi, kad kinai patys ėmėsi sutvarkyti reikiamus europinius komponentų sertifikatus, o lietuviška įmonė antruoju etapu sertifikuos visą transporto priemonę.

Artimiausiu metu „Altas Auto“ iš „Zhengtong“ laukia dar vieno, didesnio modelio – 8,7 m ilgio, iki 55 vietų, 14 tonų „Altas Novus City N8“.

Laukia dyzeliniai metai

„Šiais metais klientai mus spaudžia pagaminti dar daugiau. Dabar vos susitvarkome su užsakymais iš Europos, todėl nenorime eiti už jos ribų ir šokti aukščiau bambos“, – tvirtina gamyklos vadovas. Šiuo metu ji siūlo 18-os modelių gamą, o pagrindas yra konstrukciniu požiūriu sudėtingi turistiniai ir miesto autobusai. Yra 4 elektriniai modeliai, parduodami „Altas Novus“ pavadinimais, tačiau pagaminamų elektrinių autobusų dalis palaipsniui mažėja: 2023 m. jie sudarė 22%, šiemet pasieks 14%, o kitais metais – 12%. E. Radzevičius aiškina, kad kitais metais turi daug užsakymų dyzeliniams modeliams.

Ruošiasi elektriniam proveržiui

„Elektrinių autobusų rinka yra auganti ir elektrifikacijos virsmas įvyks. Kol kas ne visur vienodai, nes viena šalis duoda subsidijas, kita – ne. Bet aišku, kad dyzelių dienos yra suskaičiuotos, – tvirtina E. Radzevičius. – Lietuvoje yra aiškiai įvardyta, kad nuo 2029 m. visi autobusai turi būti netaršūs. Ir dabar ateina Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) finansuojami projektai, kuriuose ES pinigais bus finansuojami kainų skirtumai tarp dyzelinių ir elektrinių autobusų. Tai gali būti apie 100 mln. Eur kompensacijų.“

VŽ rašė, kad Vilniuje planuojamas didelis konkursas pirkti 297 elektrinius autobusus – šis faktas verčia mobilizuotis visus galimus dalyvius, įskaitant šalyje veikiančius gamintojų kaip MAN, „Scania“, „Iveco“ ir kitų atstovus, taip pat ir „Altas Auto“. V. Radzevičius sako, kad konkursuose kaip svarbiausius konkurentus mato tos pačios Kinijos gamintojus.

„Bet mūsų pranašumas tai, kad, patys būdami inžinerine įmone, rūpinamės servisu, technine informacija, detalių sandėliais ir tik paskui kuriame pardavimo procesus. O jie ateina per pardavėjus ir dalyvauja konkursuose, dar neturėdami techninės bazės, – dėsto jis. – Viešojo konkurso rengėjai, jeigu neprašo serviso, nusiperka produktą ir tiesiog turi jį. Bet yra didelė klaida, kai jie neturi reikiamos priežiūros.“

Vilniuje veikia dar viena mažųjų autobusų gamintojas – UAB „Forveda“, 2023 m. savo apyvartą didinusi 129%, iki 10,8 mln. Eur. Klaipėdoje pažangaus „Dancer“ elektrobuso prototipus sukūrusi UAB „Vėjo projektai“ iki šiol neįstengė pradėti serijinės gamybos ir šiuo metu yra restruktūrizuojama.