Klaipėdos uostas: žalioji ateitis su vandenilio energija
Klaipėdos uostas – pirmasis Baltijos jūros rytinėje pakrantėje, apsisprendęs įgyvendinti žaliojo vandenilio gamybos projektą.
„Mums svarbu, kad žalioji transformacija būtų ne vien žodžiai, surašyti strategijoje, o realūs veiksmai. Žalieji energetiniai pokyčiai uostuose – jau nebe koncepcija, o procesas, tą įrodo ir kitų Europos uostų sprendimai. Pažangūs Olandijos, Belgijos uostai eina tvaresnės plėtros linkme, mes nenorime atsilikti. Yra ir komercinių dedamųjų, kurios verčia imtis veiksmo, visgi pagrindinis postūmis – katastrofiškos klimato kaitos pasekmės. Audros, liūtys, nuošliaužos, žemės drebėjimai. Dėl to kasmet žūva 1,7 mln. žmonių visame pasaulyje, Europoje jau irgi skaičiuojame tūkstančius. Drastiški skaičiai neleidžia delsti“, – sako A. Latakas.
Tai, kad Klaipėdos uostas nebeturi pranašumo kaip neužšąlantis uostas – irgi klimato kaitos pasekmė, priduria KVJU direkcijos vadovas.
Laivyba generuoja dideles taršos emisijas – per metus pasaulyje jūra pergabenama 12 mlrd. tonų krovinių. Uostai, privažiavimo prie uostų infrastruktūra, laivai šiame procese sugeneruoja 940 mln. tonų CO2 emisijų. „Nors tai – 3 proc. visų pasaulyje išmetamų CO2 emisijų, skaičiai visgi stumia keistis“, – sako A. Latakas.
Postūmis žaliojo vandenilio projektui – ir uosto reputacija: kuo draugiškesnis aplinkai uostas, tuo jis patrauklesnis.
„Ateis momentas, kai uostai bus pasirenkami pagal žaliąsias iniciatyvas, ir mes norime būti tarp pirmaujančiųjų šioje srityje“, – pažymi pašnekovas.
Europoje šiandien veikia apie 200 papildymo vandeniliu stotelių, juo varomi laivai, automobiliai ir kitos transporto priemonės, vandenilis testuojamas ir gyvenamiesiems namams šildyti.
Projektas jau įsibėgėja
Žaliojo vandenilio projektas Klaipėdos uoste įgauna pagreitį – pasirašyta sutartis su bendrove „MT Group“, kuri tieks žaliojo vandenilio gamybos ir stacionarios viešojo pildymo stotelės įrangą, ją montuos ir atliks visus paleidimo bei derinimo darbus.
A. Latakas pabrėžia, kad pasirengimo etape itin svarbus buvo poveikio aplinkai vertinimas, baigtas šių metų gegužę. Aplinkos apsaugos agentūros specialistai pritarė žaliojo vandenilio gamybos ir tiekimo projektui Klaipėdos uoste, vienoje iš dviejų siūlytų alternatyvių vietų – Uosto direkcijos laivyno bazėje (Nemuno g. 40, Klaipėda).
„Uoste nėra daug laisvų teritorijų, jos išnuomotos operatoriams, visur vyksta uosto veikla. Teikėme dvi mūsų surastas alternatyvas, buvo pritarta vietai Nemuno gatvėje. Kodėl apskritai siekėme įgyvendinti projektą uosto teritorijoje? Norėjome, kad žaliojo vandenilio kurą galėtų naudoti laivai. Šiuo metu statomas atliekoms iš uosto išplaukiančių ir atplaukiančių laivų surinkti skirtas laivas, jis bus varomas uoste pagamintu žaliuoju vandeniliu. Tačiau žaliojo vandenilio kolonėlė, užbaigus projektą, bus prieinama visiems – visuomeniniam transportui, lengviesiems automobiliams. Yra privačių susidomėjusių transporto bendrovių“, – pasakoja uosto vadovas.
Minimas statomas laivas bus pirmasis tanklaivis, varomas vandeniliu ir elektra. Klaipėdą jis turėtų pasiekti 2025 m. viduryje ir, atsiradus žaliojo vandenilio stotelei, sunaudos apie 30 tonų šių degalų per metus.
Iš viso pagal europinius reikalavimus per pirmuosius žaliojo vandenilio gaminimo metus privaloma pagaminti ir realizuoti 47 tonas degalų. Tokie reikalavimai keliami, kadangi projektui yra gauta apie 6 mln. Eur ES parama pagal 2021–2027 m. ES investicijų programą ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“. Bendra vandenilio gamybos ir papildymo juo stotelių projektų vertė, planuojama, sieks apie 10,5 mln. Eur.
Pasirinko patirties turintį rangovą
Uosto direkcija svarstė, ar patiems įsigyti reikiamą įrangą iš įvairių gamintojų, ar pasitelkti turintį ekspertinės patirties rangovą. Buvo pasirinktas pastarasis variantas, siekiant iš „vienų rankų“ gauti pažangiausias technologijas.
A. Latakas neseniai lankėsi Italijoje, kur bus gaminamas elektrolizeris vandenilio gamybos bazei, susipažino su vandenilio įrangos gamybos technologijomis, taip pat lankėsi Bolonijoje veikiančioje įmonėje, gaminančioje vandenilio pildymo įrangą.
„Įranga užsakyta ir gaminama, ji turėtų mus pasiekti 2025 m. rugpjūčio mėnesį. Pagal numatytą planą, projektas bus užbaigtas 2026 m. pavasarį“, – terminus įvardija KVJU direkcijos generalinis direktorius A. Latakas.
[infogram id="37e668f1-9586-4f02-80bb-b1b6a21e038a" prefix="0KB" format="interactive" title=" TR: Uostas"]
Vienam kilogramui vandenilio pagaminti reikia apie 22–23 litrų vandens. Per parą Klaipėdos uoste pagaminti 500 kilogramų vandenilio prireiks maždaug 11 m3 vandens. Įrangai dirbant visu pajėgumu ir per metus pagaminant apie 127 tonas vandenilio, vandens poreikis sieks apie 4 200 m3. Į šį kiekį įskaičiuotas vanduo, skirtas vandenilio gamybai, vandens demineralizacijai ir įrenginiams aušinti. Jei šį sunaudojamo vandens kiekį palygintume su standartine automobilių plovykla, žaliojo vandenilio gamyba uoste sunaudos maždaug 10 kartų mažesnį vandens kiekį nei plovykla.
