Sunkiojo transporto ekspertai ragina susitelkti: metas ruoštis elektrifikacijai

Reklama publikuota: 2022-08-09
svg svg

Nei pasaulyje, nei mūsų regione nėra didelių ginčų, kaip transporto sektoriuje mažinti oro taršą ir siekti įveikti globalaus atšilimo padarinius: tiek sprendimų priėmėjai, tiek rinkos dalyviai sutinka, kad ateitis priklauso elektriniam transportui. Tai – realiausia alternatyva pakeisti vidaus degimo variklius daugelyje transporto segmentų. Vis dėlto šiuose procesuose dalyvaujančios šalys yra pažengusios skirtingai, o proveržį lemtų vieningo tikslo siekimas panašiu tempu.

Susiduriant su didžiulėmis klimato kaitos problemomis, aplinkos neteršiančios transporto priemonės turėtų būti visų piliečių gerovės ir sveikatos prioritetas.  Siekdami prisidėti prie klimato atšilimo ir oro taršos sukeltų problemų sprendimo, transporto priemonių gamintojai plėtoja naujas pažangias technologijas.

„Svarbu suprasti, kad elektrifikacijos proveržiui įtakos turi ne tik transporto priemonių gamintojai. Prie to prisideda ir elektros energijos gamintojai, krovimo infrastruktūros vystytojai, įstatymų leidėjai. Elektrifikuotų transporto priemonių nauda gamtos atžvilgiu yra akivaizdi, o elektrifikuotų automobilių poreikis nuolat auga, tačiau kalbant apie sunkiųjų transporto priemonių elektrifikavimą Lietuvoje, vis dar susiduriama su įvairiais iššūkiais“,  – teigia „Scania Lietuva“ generalinis direktorius D. Snieška.

Stabdantys veiksniai

Vienas iš veiksnių, stabdančių elektrinių sunkiųjų transporto priemonių proveržį – elektrinių baterijų talpa ir nuvažiuojamas atstumas. Nors laikui bėgant baterijos tobulėja, jos vis dar yra pakankamai sunkios, o galimas nuvažiuojamas atstumas dar nėra pakankamas sėkmingai įvykdyti tolimuosius sunkvežimių reisus.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Jau dabar galime pasiūlyti visiškai elektrinius sunkvežimius tiek vietiniam, tiek regioniniam segmentui, kurie vienu įkrovimu gali nuvažiuoti iki 350 km. Šių segmentų sunkvežimiai per dieną vidutiniškai nuvažiuoja apie 500 km, įskaitant sustojimus išsikrauti ir pasikrauti, pietų pertraukas ir pan., tad turint atitinkamą krovimo infrastruktūrą kelyje elektrinį transportą jau visiškai galima naudoti. Jei šioje srityje tobulėsime tokiu pačiu tempu kaip dabar, po poros metų pamatysime ir tolimųjų reisų elektrinius sunkvežimius“, – mano „Scania Lietuva“ vadovas.

Privati įkrovimo stotelė.
Privati įkrovimo stotelė.

Ne mažiau svarbi ir elektrifikuotų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūra, kuri turi būti idealiai suderinta su transporto priemonių logistika ir srautu. Atsižvelgdama į tai, „Scania”, kartu su kitais lyderiaujančiais Europos sunkiųjų transporto priemonių gamintojais, plėtoja sunkiojo transporto krovimo infrastruktūrą. „Ši infrastruktūra šiek tiek skiriasi nuo dabartinės, kurią jau matome keliuose. Reikalinga didesnė galia, kiek kitokia lokacija, nes sunkvežimiai ne visada gali privažiuoti įkrovimo stotelę ten, kur tai gali padaryti lengvieji automobiliai“, – paaiškina D. Snieška.

Ekspertas taip pat viliasi miestų iniciatyvų – juk didele dalimi komfortas regionuose kuriamas vietos valdžios lygmeniu. „Vietiniu ir regioniniu transportu Lietuvoje nuvažiuojama daugiausiai. Tad Lietuvos miestų iniciatyvos ir konkretūs sprendimai dėl žaliųjų zonų galėtų nemažai prisidėti prie regionų centrų taršos ir triukšmo mažinimo. Tai taip pat paskatintų transporto gamybos įmones investuoti į alternatyviu kuru varomas transporto priemones“,  – įsitikinęs D. Snieška.

Beje, tokiems sprendimams esama ir įstatyminių raginimų. Pagal Alternatyviųjų degalų įstatymą savivaldybės iki 2023 m. turi pasitvirtinti mažos taršos zonas miestuose, kuriuose būtų ribojamas arba draudžiamas taršių transporto priemonių, tarp jų ir sunkiųjų transporto priemonių, eismas ir vykdomas žaliųjų zonų kūrimas. Šiuo metu Susisiekimo ministerija rengia mažai taršių zonų rekomendacijas, kurios centrines miesto dalis siūlys atverti tik draugiškam aplinkai transportui.

Vieša įkrovimo stotelė.
Vieša įkrovimo stotelė.

Kas dar labiau skatintų permainas?

Pasak „Scania Lietuva“ vadovo, yra dar keletas veiksnių, kurie paskatintų elektrinio sunkiojo transporto proveržį Lietuvoje.

Vienas iš jų –  elektrinio sunkiojo transporto įsigijimo skatinimas. D. Snieškos nuomone, bent pradiniu laikotarpiu turėtų būti sudarytos tokios sąlygos, kad įsigyjamų elektrinių sunkiųjų transporto priemonių vertė būtų artima transporto priemonei su vidaus degimo varikliu.  

Tikėtis pažangos netaršaus sunkiojo transporto skatinimo srityje leidžia atnaujintas Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, kuriam pritarė Vyriausybė. Jame  dėmesio žadama skirti ir sunkiųjų transporto priemonių, varomų elektra, vandeniliu arba biodujomis įsigijimo skatinimui, alternatyviųjų degalų (suslėgtų gamtinių dujų ir vandenilio) infrastruktūros sukūrimui ir plėtrai.

Esminius pokyčius vidaus rinkoje galėtų lemti kelių mokestis – veikiausiai jis paskatintų įmones  investuoti į elektra varomas transporto priemones. „Įsivaizduokime – alternatyviu kuru varoma sunkioji transporto priemonė nuo kelių mokesčio atleidžiama, o dyzeliniam analogui reikia mokėti, pvz., 0.16 EUR/km. Lietuvoje nuvažiuojant 100.000 km per metus, sutaupoma 16.000 Eur, o per 5 metų eksploataciją – 80.000 Eur. Taigi skirtumas tarp elektrinio ir dyzelio sunkvežimio – didžiulis“, - argumentuoja D. Snieška.

„Scania“ planuoja, kad iki 2025 m. mažiausiai 10% visos kompanijos gamybos sudarys elektrinis transportas. Iki 2030 m. jau kas antra transporto iš kompanijos gamyklos išriedėjusi priemonė bus elektrinė. Tikimasi, kad pirmieji bendrovės pagaminti elektriniai sunkieji automobiliai Lietuvoje pasirodys jau 2023 m. Artimiau su šiais elektriniais sunkvežimiais Lietuvos vežėjai ir kita elektra varomais sunkvežimiais besidominti auditorija galės susipažinti jau šių metų spalį – taip pat ir jas išbandyti.

Scania elektrinio sunkvežimio baterijų testavima.
Scania elektrinio sunkvežimio baterijų testavima.

Oficialu: elektrinė ateitis – neišvengiama

Kad elektrinių sunkiųjų transporto priemonių Lietuvoje daugės, prognozuoja ir Susisiekimo ministerija. Šios prognozės grindžiamos tokiais veiksniais kaip planuojama parama iš Europos Sąjungos fondų lėšų sunkiojo transporto, t. y. krovinių transporto priemonių, autobusų, viešojo transporto, įsigijimui ir sugriežtinti viešųjų pirkimų reikalavimai pagal Alternatyviųjų degalų įstatymą. Yra numatytos finansinės priemonės, skirtos paskatinti sunkiojo transporto įkrovimo infrastruktūros vystymą šalia valstybinės reikšmės kelių bei viešojo transporto įkrovimo infrastruktūros plėtrą.

Iki 2027 m. šalia valstybinės reikšmės kelių planuojama įrengti ne mažiau kaip 10 įkrovimo prieigų, skirtų sunkiajam transportui.

Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo nustato visoms šalims narėms privalomus reikalavimus dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtros. Siūloma, kad transeuropiniam transporto tinklui TEN-T priklausančiuose keliuose – įskaitant automobilių stovėjimo aikšteles, miestų taškus – būtų pradėta vystyti sunkiųjų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūra. Elektrinėms sunkiosioms transporto priemonėms skirta viešoji įkrovimo infrastruktūra iki 2030 m. turėtų apimti visą TEN-T tinklą. 

Susisiekimo ministerijos duomenimis, sunkiojo (N2, N3, M2, M3 kategorijų) elektrinio transporto įsigijimo skatinimui ir įkrovimo infrastruktūros plėtrai Lietuvoje numatomos lėšos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Jos įgyvendinimui 2022–2026 m. laikotarpiu numatyta skirti 20,6 mln. Eur. Dar 69 mln. Eur numatyta netaršioms viešojo transporto priemonėms įsigyti ir 6 mln. Eur numatoma skirti šių transporto priemonių įkrovimo infrastruktūrai. Taršaus sunkiojo transporto pakeitimo ir atnaujinimo paskatinimui yra vertinami ir kiti galimi lėšų šaltiniai, pavyzdžiui, infrastruktūros plėtros fondas, darnaus judumo fondas ir kt. 

Atnaujinamame Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų (NEKS) plane nustatytos kompleksinės priemonės – sunkiojo transporto įsigijimo, atnaujinimo skatinimas, įkrovimo infrastruktūros kūrimas ir plėtra, taršos ir naudojimosi infrastruktūra apmokestinimas principu „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“ („E-Tolling“), viešųjų pirkimų reikalavimų griežtinimas, skaitmenizacijos sprendimai, siekiant optimizuoti krovinių srautus tuščios ridos mažinimui ir išteklių taupymui, multimodalinių vežimų skatinimas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Demonstracinė mobilių robotų erdvė Vilniuje: nuo supažindinimo su robotikos sistemomis iki konkrečių problemų sprendimo Verslo tribūna

Robotizacijos plėtrą Lietuvos verslo įmonėse stabdanti pagrindinė priežastis – žinių apie automatizacijos...

Logistika 2023
2022.09.15
Sunkiojo transporto elektrifikacija: jau ne tendencija, o standartas Verslo tribūna

Darius Snieška, UAB „Scania Lietuva“ regiono vadovas, podkaste pirmiausia primena, kad garsaus Švedijos...

Logistika 2023
2022.08.23
Sunkiojo transporto ekspertai ragina susitelkti: metas ruoštis elektrifikacijai Verslo tribūna 2

Nei pasaulyje, nei mūsų regione nėra didelių ginčų, kaip transporto sektoriuje mažinti oro taršą ir siekti...

Logistika 2023
2022.08.09
O. Švitra – apie „cargoGO“ vidinę kultūrą: renginių neribojame, vadovams keliu tik tris sąlygas Verslo tribūna

„Kiekvienas departamento ar skyriaus vadovas turi įmonės korteles ir gali organizuoti komandos formavimo...

Logistika 2023
2022.07.12
Ekonominio ir saugesnio vairavimo sistema mažina sąnaudas ir didina vairuotojų motyvaciją Verslo tribūna

Logistikos įmonių grupės cargoGO specialistai svariai prisidėjo prie transporto telematikos bei valdymo...

Logistika 2023
2022.06.16
Robotai ir automatizacija: ką apie juos turėtų žinoti verslas Verslo tribūna

Automatizacija ir robotų diegimas iš verslo reikalauja ne tik finansinių investicijų, bet ir atidžiai...

Logistika 2023
2022.06.02
„R&R Technology“: vasarą verslą pakviesime įsitikinti mobiliųjų robotų galimybėmis Verslo tribūna 1

Paulius Rakauskas, mobiliosios robotikos srityje inovacijas kuriančios įmonės „R&R Technology“ atstovas,...

Logistika 2023
2022.05.26
cargoGO patirtis: kaip augant 5 kartus pritraukti, išlaikyti ir auginti darbuotojus Verslo tribūna

Kaip išsiskirti iš kitų darbdavių ir darbuotojams pasiūlyti būtent tai, kas labiausia atlieptų jų poreikius...

Logistika 2023
2022.05.05
Komercinio transporto ir logistikos sektorius. „Scania Lietuva“ Įžvalgos Verslo tribūna

Pokalbis su Dariumi Snieška, „SCANIA Lietuva“ Regiono vadovu – apie transporto industriją: geopolitinę...

Logistika 2023
2022.04.29
„Scania Lietuva“ vadovas: susitvarkykime savo kieme ir tarša sumažės Verslo tribūna

Lietuva Vakarų Europoje save pozicionuoja kaip šalis, kurioje puikiai išvystytas tolimųjų pervežimų...

Logistika 2023
2022.04.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku