LNDT sezono startas – su L. Twarkowskio spektaklio „Quanta“ premjera
Verta paminėti, kad ambicingasis technoprojektas „Lokis“ nebuvo pirmasis L. Twarkowskio darbas Nacionaliniame dramos teatre, kaip ir keturi „Auksiniai scenos kryžiai“, – pirmąjį svarbiausią Lietuvos teatro žmonių apdovanojimą L. Twarkowskis gavo už geriausias vaizdo projekcijas savo tėvynainio, kito žinomo lenkų režisieriaus Krystiano Lupos spektaklyje „Didvyrių aikštė“, LNDT pastatytame 2015-aisiais. Beje, „Didvyrių aikštė“ buvo įvertinta irgi keturiais „kryžiais“.
2020 m. L. Twarkowskis Vilniuje pastatė kitokio formato spektaklį „Respublika“, premjeriniai jo spektakliai vyko nestandartinėje Kino klasterio erdvėje, kuri leido žiūrovams (ir aktoriams) lengviau įsijausti į alternatyvių išgyvenimo būdų ieškančios komunos gyvenimą.
„Sukurti tokį spektaklį kaip „Respublika“ pandemijos metu atrodė beprotiška mintis. Visgi ta vizija išsipildė ir tapo Lukaszo Twarkowskio vizitine kortele, atvedusia jį į garsiausių nūdienos Europos kūrėjų gretas, o LNDT vardą įrašė tarp svarbiausių prodiuserių, kurie ne tik kviečiasi didžiausias teatro pasaulio žvaigždes, bet ir patys padeda joms užgimti“, – po sėkmingų LNDT gastrolių su spektakliu „Respublika“ šių metų vasarą Briuselyje ir Atėnuose teatro pranešime buvo cituojamas Martynas Budraitis, LNDT generalinis direktorius. Teatras skelbė, kad abiejuose miestuose buvo rekordiškai daug žiūrovų ir palankių atsiliepimų: po rodymų Briuselyje sulaukta kvietimų į kitus prestižinius festivalius, o seansai Atėnų pašonėje vyko po atviru dangumi, įtraukė tūkstančius žiūrovų ir, kūrėjų nuomone, „tikriausiai buvo vienąkart gyvenime išgyventa patirtis“.
Kvantinės fizikos šviesoje
Apie būsimą premjerą rašoma: „Šįkart režisierius telkiasi į kvantinės fizikos temą ir vėl nori įgalinti visas žiūrovų jusles.“
„Ir vėl“, VŽ spėjimu, turėtų reikšti, kad spektaklyje bus tiesiogiai filmuojama, bus videovaizdų, psichodelinės atmosferos, kambarių-dėžučių ir pan., tai patvirtintų ir LNDT cituojamas režisierius:
„Manęs nedomina tai, kas vyksta scenoje, mane domina tai, kas vyksta žiūrovų galvose. Todėl naudojame hibridinį teatro metodą, kur jungiame skirtingas priemones – garso dizainą, muziką, triname ribas tarp vaizdo projekcijų, kino, gyvos vaidybos ir choreografijos, kad sukurtume unikalią patirtį, surastume unikalią kalbą, kuri jau nebereprezentuoja scenarijaus, nebepasakoja istorijos, o veikia sensoriniais lygiais.“
„Quantos“ veiksmas vyksta tarpukario laikų viešbutyje Šveicarijos kalnuose, kuriame per vieną parą nutinka labai keistų dalykų. Sutrinka fizinės erdvės ir laiko savybės. Sutrikimą patiria ir viešbučio svečiai – kvantinės fizikos mokslininkai, jų žmonos ir draugės, menininkai ir visi kiti: kažkuo ima keistis jų atmintis, nuostatos, emocijos, troškimai.
LNDT paaiškina: žodis quantum (dgs. quanta) lotyniškai reiškia „kiek“. Fizikoje kvantas apibūdina mažiausią porciją, kokią galima turėti. Gyvenimą sudaro įvykių kvantai. Įvykiai vyksta vienas po kito, susirikiuodami į tam tikrą istoriją. Vadiname tai gyvenimu, biografija, likimu. Kiekvieną istoriją valdo laikas, tai jis lemia, kad istorijos tampa suprantamos.
Pjesės autorė Joanna Bednarczyk, Lietuvos teatromanams žinoma iš Klaipėdos dramos teatre 2022 m. Michalo Borczucho režisuoto spektaklio „Lost Lost Lost“ pagal jos parašytą pjesę apie įstabų Jono Meko gyvenimą, sako kvantinę fiziką laikanti „filosofiniu, egzistenciniu, prasminiu mokslu“:
„Manau, kad kvantinė fizika turi įdomią istoriją. Ryškiausi, labiausiai stebinantys atradimai ir naujos formulės pasirodė per du pasaulinius karus ar tarpukariu. Tie atradimai buvo pritaikyti karybai, dėl šio mokslo pasiekimų atsirado atominė bomba. Bet, mano nuomone, filosofinės ir egzistencinės šio mokslo implikacijos nepaveikė žmogiškosios perspektyvos. Na, bent jau ne tokiu lygiu, kaip paveikė Newtono atradimai, kurie įtvirtino kapitalizmo ideologiją. Kvantinė fizika yra visiškai priešingas dalykas.“
„Kvantinė fizika labai įdomi dėl to, kad reikalauja kitokio mąstymo, turi pamiršti viską, ką žinojai apie fiziką. Kai žmogus pradeda galvoti apie kvantinę fiziką, mano, kad ji tiesiog neįmanoma, nes paremta kontradikcijomis, neturi logikos. Visgi galima atrasti, kokia ji graži, nes suteikia galimybę tikėti laisva valia. Ji teigia, kad subatominiame lygyje dalykai yra atsitiktiniai. Ir nori tikėk, nori netikėk, bet tiesiog nėra jokios priežasties. Tai gali priversti tave jaustis prislėgtą arba ypač laimingą, nes nėra predeterministinio mąstymo būdo. Tai nesibaigiantis procesas, vykstantis dabar“, – LNDT cituoja L. Twarkowskį.
Spektaklyje vaidina su režisieriumi jau dirbę aktoriai: Vainius Sodeika, Nelė Savičenko, Rytis Saladžius, Airida Gintautaitė, Rasa Samuolytė, Algirdas Dainavičius, Martynas Nedzinskas, Gediminas Rimeika. Taip pat – Rimantė Valiukaitė, Arūnas Vozbutas, Aistė Zabotkaitė ir Marius Čižauskas.
Spektaklio scenografas – „Lokiui“ ir „Respublikai“ dekoracijas sukūręs Fabienas Lede, vaizdo projekcijų autorius – irgi nuolatinis L. Twarkowskio bendražygis Jakubas Lechas, kostiumų dailininkė – Svenja Gassen, kompozitorius – Lubomiras Grzelakas, šviesos dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas, choreografas – Pawelas Sakowiczius.
Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio „Quanta“ premjera įvyks Didžiojoje salėje rugsėjo 13, 14 d. Spalį spektaklis bus rodomas Atėnuose, gruodį – Krokuvoje, o vasarį – vėl Vilniuje.
