Kaunas nepasiduoda: statys paminklą A. M. Brazauskui
Tarybos posėdyje 25 miesto politikai balsavo „už“, septyni „prieš“ ir septyni susilaikė. Reaguodamas į sprendimą, kultūros ministras Simonas Kairys pakartojo šią idėją laikantis nevykusia.
„Tinkamiausias sprendimas būtų, kad politikai keltų tokias idėjas, kurios vienija, o ne skaldo“, – sakė jis žurnalistams. – Aš manau, net pats Algirdas Brazauskas, jeigu būtų gyvas, turėtų šiek tiek kitokią nuomonę negu Kauno meras.“
Pasak Sauliaus Rimo, Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo, „vadovaujantis projekto konkurso taisyklėmis, sudaroma vertinimo komisija, jos sudėtis bus patvirtinta administracijos direktoriaus įsakymu“.
Komisija, spręsdama dėl konkurso laimėtojo, atsižvelgtų į vietą, tačiau šią pasiūlyti turėtų paminklo autoriai. Diskutuojama, kad paminklas galėtų atsirasti Istorinės Prezidentūros kiemelyje, tačiau ši idėja sulaukė dalies politikų, kultūrininkų kritikos.
„Teisiškai būtų nelabai įmanoma paminklą statyti Istorinės Prezidentūros kiemelyje, nes savivaldybė nėra jo valdytoja ar naudotoja“, – BNS nurodė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.
Istorinės Prezidentūros pastatas su kiemeliu yra Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys, valdomas Kultūros ministerijos.
Pasak S. Rimo, kiek lėšų reikės projektui, turėtų paaiškėti po konkurso.
„Sprendžiama dėl inicijavimo. Procedūriškai kaina paaiškėtų tik įvykus konkursui, atrinkus kažkurį darbą“, – posėdyje kalbėjo jis.
Paminklą A. M. Brazauskui inicijavęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis replikavo, kad „turbūt, bus pigiau negu vytį („Laisvės kario“ skulptūrą prie Kauno pilies – BNS) statyti“.
„Turbūt, į šitą klausimą turėčiau atsakyti ne aš. Šiuo atveju, tiesiog vykdau procedūrą“, – į klausimą, ar nereikėtų dėl paminklo statymo surengti visuomenės apklausos, pažymėjo S. Rimas.
Anot Pauliaus Lukševičiaus, TS-LKD frakcijos nario, sprendimas statyti paminklą M. K. Brazauskui Kauną parodo neturint istorinės atminties politikos:
„Matome eilinį kartą, kad nėra pas mus Kaune istorinės atminties politikos. Ir iniciatyvos paprasčiausiai skaldo visuomenę. Šitas klausimas yra provokatyvus žvelgiant į Kauno istoriją kaip laisvės kovų istoriją, (…) šitos asmenybės įamžinimas yra skaldantis, nes puikiai prisimename jo, kaip okupacinio režimo atstovo, veiklą“, – teigė politikas.
Audronė Jankuvienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė, įsitikinusi, jog „subjektyvumas šiuo klausimu yra neišvengiamas“ ir bet kuris atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas galėtų pretenduoti į įpaminklinimą, tačiau nė vienam nėra vieta Istorinėje Prezidentūroje, nes tai „tarpukario prezidentų darbo vieta“.
Idėją buvusiam šalies vadovui statyti paminklą Kaune iškėlė šios savivaldybės meras V. Matijošaitis.
„Kitąmet sueis 15 metų nuo prezidento mirties, bet iki šiol buvusiam valstybės vadovui nėra pastatyta deramo atminimo ženklo. Pabandysime tai padaryti Kaune“, – anksčiau savivaldybės pranešime buvo cituojamas Kauno meras. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad paminklo vieta bus parinkta konkurso būdu, tačiau V. Matijošaitis yra užsiminęs, jog jis galėtų stovėti Istorinės Prezidentūros kiemelyje.
Paminklas būtų statomas už savivaldybės lėšas. Anot kultūros ministro S. Kairio, kai kalbama apie viešas lėšas, procesas turi būti maksimaliai skaidrus:
„Negali kažkas tiesiog sugalvojęs informuoti, kad paminklas bus statomas vienoje ar kitoje vietoje. Tam pirmiausia reikalingos ir procedūros, viešas kvietimas teikti idėjas, projektus, kaip tas įamžinimas turėtų atrodyti“.
A. M. Brazauskas Lietuvos prezidento pareigas vykdė 1993–1998 m., o 2001–2006 m. vadovavo ministrų kabinetui. Po sunkios ligos jis mirė 2010 m. birželio 26 dieną.
