„Ars Via“ aukcione – antrinės meno rinkos retenybės

Aukcionas rengiamas 40-ąjį kartą, ir būtent jame buvo pasiūlyta aukščiausia kaina už tapybos darbą – 2022 m. Vincento Slendzinskio nutapytas portretas „Moteris su rožiniu“ buvo parduotas už 69.000 Eur. Dabartinio aukciono favoritas, pasak jo rengėjų, – iš senos bajorų giminės kilusio Valentino Vankavičiaus (Walenty Wańkowicz, 1800–1842) nutapytas žmonos Anelės Rostockos portretas.

Dailininko žmonos portretas

Iš rašytinių šaltinių žinoma, kad savo žmoną dailininkas tapė ne kartą: giminių rinkiniuose buvo keli šeimyniniai portretai. Žmona dailininkui pozuodavo ir tapant religines kompozicijas, amžininkų liudijimu, ji buvo ypatingo, rafaeliško grožio. 

V. Vankavičius vadinamas vienu žymiausių Vilniaus meno mokyklos dailininkų. Gimęs dabartinės Baltarusijos teritorijoje, jis mokėsi Polocko jėzuitų akademijoje, Vilniaus universitete studijavo tapybą ir piešimą pas Joną Rustemą, tobulinosi Peterburgo dailės akademijoje.

Iš tų pačių kraštų kilusi Anelė Rostocka užaugo globojama savo giminaičio Medardo Rostockio, kuris buvo ir Adomo Mickevičiaus bei jo brolių globėju. Anelė ir V. Vankavičius susituokė 1825 m., susilaukė vaikų. Trys Vankavičių sūnūs vėliau tapo aktyviais 1863 m. sukilimo dalyviais. Šeima gyveno savo dvare prie Minsko ir Vilniuje, o 1839 m. V. Vankavičius išvyko į užsienį ir gimtinėn nebegrįžo: 1842 m. mirė Paryžiuje, ant savo draugo poeto A. Mickevičiaus rankų. Dailininkas palaidotas Monmartro kapinėse.

Anot „Ars Via“, anksti mirusio dailininko palikimas nėra gausus, be to, išblaškytas tarp Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Prancūzijos kolekcijų. Todėl iki tol nežinomo V. Vankavičiaus kūrinio atradimas Lietuvoje – reikšmingas įvykis. 

Lietuvos dailės nacionaliniam palikimui priklausančio, istorinę bei meninę vertę turinčio paveikslo pradinė kaina – 44.000 Eur. 

Atpažįstami ir nelabai

Vytauto Kasiulio (1918–1995) paveikslai aukcionuose nėra didelė retenybė ir yra nesunkiai atpažįstami, tačiau šįkart dailės gerbėjai ne taip lengvai sugebės atspėti „Natiurmorto su gėlėmis“ autorių. Jis pasižymi paprastumu: rusvame fone – kukli gėlių puokštė efektingoje, paukšteliais išmargintoje vazoje. 

Tikėtina, jog kūrinį V. Kasiulis nutapė savo studijų metais ir 1943 m. eksponavo Kauno Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje, kur buvo surengta personalinė jo darbų paroda, sulaukusi tokios didelės sėkmės, kad tuometinė vokiečių valdžia jaunam dailininkui išdavė leidimą vykti studijuoti į Vieną. Tiesa, atvykęs į Austrijos sostinę, visas dailės mokyklas jis rado uždarytas, bet tai – jau visai kita istorija. 

Kito aukcione pristatomo V. Kasiulio paveikslo – „Meno kritikas“, autorystė nesukels abejonių:  V. Kasiulis sau būdinga maniera jį nutapė 6–7 dešimtmetyje. Tačiau pasirinko išskirtinį, švelnia ironija dvelkiantį siužetą: paveiksle matome meno žinovą, su didele meile parodoje tyrinėjantį į akį kritusį damos portretą. 

Pasak „Ars Via“, aukcione pristatomas Viktoras Vizgirda (1904–1993), visą kūrybinę karjerą demonstravęs ištikimybę tradicinei peizažinei tapybai, į gyvenimo pabaigą nuosekliai kratėsi natūros tikroviškumo, rinkosi akrilo dažus, plokštino erdvę, geometrinėmis formomis paversdavo savo mėgstamus medžius ir žalumos motyvus. Jo paveikslas „Miestelio pakraštyje“ pasižymi gaivališka jausmų jėga, nervingomis statmenų linijų ir horizontalių plotų sankirtomis, neramiu laisvai surikiuotų medžių ritmu. Nors atrodo linkstantis į abstrakciją, darbas nestokoja dailininkui būdingo jausmingumo ir vidinės įtampos. 

Petras Kalpokas (1880–1945) jaunystėje, gyvendamas Miunchene, kūrė pasteles. Būtent to laikotarpio „Peizažas“ ir parduodamas aukcione. Kolekcininkas Andrius Jankauskas, UAB „Du broliai“ savininkas, kita proga VŽ yra sakęs, jog „lietuviškos tapybos aukso fondui priskiriama bei lietuvių nacionalinės dailės chrestomatine istorija laikoma P. Kalpoko kūryba Lietuvos kultūrai yra ne mažiau svarbi nei M.K. Čiurlionio darbų paveldas, o Kalpoko kūriniai yra brangiausiai parduodami iš Lietuvos dailininkų“. 

Hiperrealistinio stiliaus mėgėjams gali pasirodyti įdomus Algimanto Švėgždos (1941–1996) nutapytas „Natiurmortas su vaisiais“, sukurtas 8-ojo dešimtmečio pabaigoje. Žymaus grafiko tapybos darbai itin retai pasirodo antrinėje rinkoje.

Knygos ir kitos įdomybės

Aukciono grafikos kolekcijoje siūloma Stepono Batoro universiteto auklėtinių autorinių atspaudų ir ypač įdomus XIX a. avilių brėžinys. 

Pasak „ARS vIA“, Aukciono senųjų knygų skyriuje pristatomas konvoliutas, susidedantis iš trijų 1763 m. Vilniuje išleistų LDK ir Lenkijos istorijos vadovėlių. Yra žinoma, kad iš jų mokėsi karaliaus Augusto III sūnūs. Vadovėlių autorius Pranciškus Paprockis buvo Vilniaus universiteto filosofijos profesorius, Vilniaus akademijos spaustuvės prefektas, Kauno jėzuitų kolegijos rektorius, Lietuvos jėzuitų provincijos prokuratorius ir Vilniaus universiteto Bažnytinės teisės katedros dekanas.

Istorines knygas atstovauja Žemaičių vyskupo, rašytojo, mokyklų steigėjo, lietuviškos spaudos platinimo organizato­riaus, blaivybės propaguotojo Motiejaus Valančiaus dviejų dalių istoriografinis veikalas „Žemaičių vyskupystė“. Tai krikščionybės Žemaitijoje įsitvirtinimo ir raidos XV–XIX a. istorinė apžvalga, joje aprašoma vyskupų, kunigų, vienuolių veikla.

Dokumentų ir rankraščių skyriuje pristatomi Lietuvos asmenybių autografai: autentiški Motiejaus Valančiaus, Jono Basanavičiaus, Mykolo Romerio, Jokūbo Šerno, Mykolo Biržiškos rašysenos pavyzdžiai. Senosios fotografijos skyriuje – retos Kairiūkščių šeimos, rašytojos Žemaitės bei dailininko Antano Samuolio fotografijos. 

Kolekcininkus turėtų sudominti unikali Aleksandro Jurašaičio (1859–1915) nuotrauka, daryta 1915 m. įkurtoje pirmojoje Vilniaus lietuviškoje gimnazijoje. Joje įamžinti du būsimieji Lietuvos Prezidentai: Aleksandras Stulginskis, minėtos gimnazijos gamtos mokslų mokytojas, ir Antanas Smetona, Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti pirmininkas. 

Centre tarp kunigų matomi sėdintys ir istorijos mokytojas Jokūbas Šernas bei gimnazijos direktorius Mykolas Biržiška su žmona Bronislava.