VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Iki kovo 27 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje tęsiasi 29-asis tarptautinis festivalis „Kino pavasaris“.

Jo programoje šiemet – per 100 filmų, ji skelbiama čia. Be to, rengėjai praneša, jog šių metų festivalį atidaręs filmas „Interesų zona“ nuo kovo 28 d. bus rodomas  didžiųjų miestų bei regionų kino teatruose. 

Pažiūrėti tikrai verta. Filmo veiksmas vyksta 1943-aisiais, jo centre – Aušvico koncentracijos stovyklos komendanto Rudolfo Hoesso (akt. Christian Friedel) žmona Hedwiga (akt. Sandra Hüller), sau ir penkiems judviejų vaikams kurianti svajonių gyvenimą stovyklos pašonėje. Režisierius yra sakęs, kad filmuojant jam pavyko sukurti „realybės šou nacio namuose“ atmosferą. 

„Interesų zonos“ sąskaitoje – trys BAFTA apdovanojimai, trys „Auksinių gaublių“ nominacijos, penkios „Oskarų“ nominacijos ir dvi statulėlės – už geriausią tarptautinį filmą ir geriausią garsą. Pastarojoje ceremonijoje jaudinančią kalbą apie abejingumą šiandien Gazoje vykstančiai tragedijai pasakęs filmo režisierius J. Glazeris sukėlė komentarų tarptautinėje žiniasklaidoje laviną. 

Kovo 22 ir 23 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – B. Bartoko opera „Hercogo Mėlynbarzdžio pilis“. Melomanų džiaugsmui, pirmą kartą LNOBT scenoje dainuos Aušrinė Stundytė. 

Baigusi LMTA operinio dainavimo studijas pas prof. Ireną Milkevičiūtę, ji išvyko tobulintis į Leipcigą, buvo pakviesta dainuoti miesto operos teatre. Karjerai įsibėgėjus, sulaukė vis daugiau kvietimų dainuoti garsiose pasaulio scenose. 

Šįmet ji dainavo Londono „Covent Garden“ teatre, po Vilniaus jos tvarkaraštyje – Barselona ir Lionas, vasarą – naujas pastatymas Zalcburgo festivalyje su dirigente Mirga Gražinyte-Tyla. 

Šiuo metu solistė gyvena Belgijos provincijoje ir įsigijo medžio tekinimo stakles, mat baigusi karjerą svajoja gaminti savo pačios sukurtus baldus.

Kovo 23 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje, – simfoninės muzikos vakaras. Glebas Pyšniakas, Robertas Šervenikas, LNSO ir Kauno valstybinis choras atliks A. Šenderovo koncertą violončelei ir orkestrui „Concerto in Do“ ir C. Saint-Saenso oratoriją „Tvanas“, skambės ir A. Šenderovo Siuita iš baleto „Dezdemona“.

Šiuolaikinės lietuvių muzikos klasiko Anatolijaus Šenderovo koncertas violončelei ir orkestrui „Concerto in Do“ sukurtas Europos muzikos vasaros festivalio užsakymu. Kūrinys dedikuotas kompozitoriaus ir LNSO bičiuliui violončelininkui Davidui Geringui, tai atspindi jo pavadinimas: Do – ne tik kūrinio tonacijos centras, bet ir dvi pirmos lietuviškai transkribuoto Geringo vardo raidės: DOvydas.

Šį kartą „Concerto in Do“ grieš violončelininkas Glebas Pyšniakas – legendinės violončelininkės Natalijos Gutman (Vienos konservatorija) auklėtinis, daugelio nacionalinių bei tarptautinių konkursų laureatas, garsiausiose pasaulio salėse pasirodantis atlikėjas. 

Antroje dalyje skambėsianti prancūzų romantiko C. Saint-Saenso oratorija „Tvanas“ simfoniniam orkestrui, chorui ir solistams laikoma vienu geriausių kompozitoriaus kūrinių, bet koncertų salėse skamba retai. Solo partijas dainuos Marija Arutiunova (sopranas), Gabrielė Kuzmickaitė (mecosopranas), Karolis Kašiuba (tenoras), Andrius Apšega (baritonas).

Kovo 23 d. Valdovų rūmuose – Senosios muzikos diena, užbaigianti 10-ąjį Marko Skakio senosios muzikos festivalį. 

Muziejus skelbia, jog nuo 11 val. prasidės edukaciniai užsiėmimai šeimoms su vaikais „Pasivaikščiojimas muzikos karalystėje“. Valdovų rūmų menėse skambės gyva istorinė muzika, bus rodomas animacinis filmukas „Senosios muzikos kelias“. 

12 val. Renginių salėje – Versalio rūmų karališkoje koplyčioje įrašytos prancūzų Baroko kompozitoriaus Marco-Antoine Charpentier operos „Dovydas ir Jonatanas“ (David et Jonathas) peržiūra. Samuelio knygos įkvėptas siužetas pasakoja apie Dovydo ir karaliaus Sauliaus kovą dėl valdžios bei gilią Dovydo ir Sauliaus sūnaus draugystę. Opera bus rodoma originalo kalba su originalo kalbos subtitrais. 

19 val. festivalį ir Senosios muzikos dieną vainikuos oratorija „Šventasis Kazimieras“, ją atliks festivalio orkestras ir dirigentas Christianas Frattima, Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“, solistai Gunta Gelgotė, Yo Otahara, Valeria Girardello, Domas Ignotas, Luca Cervoni.

Visi Senosios muzikos renginiai – čia. Dauguma jų nemokami, tačiau būtina registracija, į oratorijos „Šventasis Kazimieras“ vakarą bei edukacinius užsiėmimus lankytojai įleidžiami su bilietais. 

Vilniuje, LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje, atidaryta Dainiaus Liškevičiaus personalinė paroda „Obsesijos“.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas D. Liškevičius joje kelia klausimus apie muziejų kaip materialinių ir dvasinių kultūros vertybių saugojimo instituciją: kas atsitinka bandant muziejuje eksponuoti patį muziejų? Ar galima atverti fizines, kultūrines ir teisines struktūras, skirtas išryškinti vis besikeičiantiems istorijos pasakojimams?

Parodos žiūrovą menininkas įsuka į daugybę įvairių savo obsesijų – viena su kita persipinančių kelionių į daiktų ir išteklių pasaulį. Pasak parodos kūrybinės komandos, lankytojas, leisdamasis į šias keliones, rizikuoja pamatyti ką nors dar keistesnio nei menas – galbūt net savo pačių lūkesčius tuščio rėmo ertmėje.

Viena svarbiausių D. Liškevičiaus parodos dalių – istoriniai paveikslų rėmai iš LNDM rinkinio. Kiti muziejaus veiklos reliktai, menininko fotografijų kolekcija ir parodai sukurtas filmas kviečia lankytojus susimąstyti apie istorijos paraštes ir paradoksus, kultūros tvarumą realių iššūkių ir grėsmių pilname pasaulyje.

Trindamas žanrų ribas, D. Liškevičius savo kūryboje naudoja instaliacijos, fotografijos, performanso ir kitas technikas. Su jų pagalba tiria žmonių elgsenas bei patirtis, identiteto ir kultūros vertybes, viešų ir privačių erdvių, kolektyvinės ir asmeninės atminties susidūrimus.

Paroda veiks iki birželio 2 d. 

Kovo 22 d. 18 val. Klaipėdoje, Lietuvos nacionalinio muziejaus Prano Domšaičio galerijoje, atidaromos dvi parodos: „Nuo Durerio iki Rembrandto“ ir „Ar ji prisikels?“. 

Jose eksponuojami XVI–XVIII a. Europos mokyklų atstovų, meistrų, tarp jų ir garsiojo Francisco Goyos, grafikos šedevrai. Parodų eksponatai buvo evakuoti iš Ukrainos Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų dailės muziejaus. Garsiuosius Ispanijos dailininko Goyos ciklus „Kapričai“ ir „Karo baisumai“, pristatomus LNDM Prano Domšaičio galerijoje, Nacionalinis Bohdano ir Varvaros Chanenkų muziejus įsigijo 1941 m. iš privataus asmens. Naujausi technologiniai tyrimai patvirtina, kad graviūros spausdintos iš autorinių lakštų XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje.

Parodas lydės ekskursijos bei speciali edukacinė programa vaikams ir suaugusiems, parodos veiks iki birželio 22 d. 

Kovo 22 d. 15 val. Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, pristatoma paroda „Čiurlionis ir dizainas“. Renginio svečiai – prof. Vytautas Landsbergis ir Birutė Landsbergytė. 

Muziejus, siekdamas skatinti šiuolaikinius dizaino, meninių industrijų kūrėjus naudoti neišsemiamą Čiurlionio kūrybą, pritaikant jos idėjas mūsų kasdieniniame gyvenime, pradeda mini parodų ciklą „Čiurlionis ir dizainas“. 

Politikas, meno ir kultūros istorikas, žymiausias M. K. Čiurlionio kūrybos tyrinėtojas prof. V. Landsbergis šio menininko kūryboje atranda vis naujų įkvėpimų. Gausiai Čiurlionio kūriniuose randamus tradicinius lietuviško tautiško dizaino elementus profesorius kviečia aktualizuoti ir naudoti mūsų kasdienėje aplinkoje.

Prof. V. Landsbergio ir UAB „Audėjas“ bendrų pastangų dėka buvo sukurtas audinio pavyzdys, remiantis M. K. Čiurlionio kūrybos motyvais. Parodoje pristatomas ir baldų meistro Arvydo Tijūšo sukurtas krėslas pagal Čiurlionio eskizą. Profesoriaus dukrai B. Landsbergytei bevartant daugybę menininko piešinių, kilo mintis M. K. Čiurlionio nupieštą kėdę su lietuviškais motyvais pagaminti ir padovanoti tėčiui. 

Kauno VDU Botanikos sodo oranžerijoje atidaryta nauja erdvi, moderniai įrengta nauja ekspozicija – Tropinis drugių sodas.

Naujojoje oranžerijos erdvėje įkurdintiems drugiams reikiamą temperatūrą ir drėgmę užtikrina moderni automatinė įranga. Tropinę atmosferą kuria specialiai parinkti augalai, kurie natūraliai auga drėgnuosiuose tropikų miškuose: laipiojančios lianos (monsteros, sukiliai bei filodendrai), natūraliose augimvietėse paprastai ant medžių augantys epifitai (orchidėjos, bromelijos bei miško kaktusai, daugiausiai – ripsaliai), taip pat iš tropinių Pietryčių Azijos miškų kilusios gražialapės žingenės.

Lankytojai gali stebėti drugių maitinimąsi, žaismingą skrydį erdviose patalpose, susipažinti su drugio gyvenimo ciklu – dalis drugių lėliukių kabinama ant bambuko kartelių tarp augalų, kita dalis ritasi stikliniame inkubatoriuje. Ekspozicijos drugiai nuolat keičia vieni kitus – kas keletą savaičių atkeliauja naujos lėliukių siuntos.

Kaune, prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, III aukšto Renginių aikštėje, Laimės dienos proga eksponuojama Luke’o Jerram’o (Didžioji Britanija) „Gaia“ – įspūdinga 6 m skersmens instaliacija, vaizduojanti Žemę. 

NASA astronautų nuotraukomis paremta „Gaia“ tiksliai atkartoja Žemės vaizdinį, kokį jį išvystume iš Mėnulio. Meno kūrinys yra 2,1 mln. kartų mažesnis nei tikroji Žemė, o kiekvienas objekto centimetras atitinka 21 km Žemės paviršiaus. Instaliacijoje skamba BAFTA apdovanojimą pelniusio kompozitoriaus Dan’o Jones’o garso kompozicija.

Jungtinėje Karalystėje gyvenantis L. Jerram’as vien pernai surengė 115 parodų 27 šalyse. Skulptūromis, instaliacijomis ir gyvo meno projektais autorius kviečia atkreipti dėmesį į mūsų planetos sveikatą. Viena iš žinomiausių jo instaliacijų „Gaia“ yra apkeliavusi Jungtines Amerikos Valstijas, Italiją, Airiją, Jungtinę Karalystę, Kiniją, Australiją, Taivaną, kitas šalis.

Instaliaciją galima apžiūrėti iki balandžio 17 d.

Vilniuje, MO muziejuje, veikia nauja didžioji paroda „Pas mus šito nėra“. 

Jos ašis – seksualumo ir lyčių vaizdavimas bei ryšiai vizualiajame Baltijos šalių mene nuo 7-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Meninio tyrimo apie Baltijos šalių seksualumo istoriją kontekste paroda pristato beveik 300 meno kūrinių iš privačių kolekcijų bei muziejų ir 130 menininkų iš Lietuvos, Latvijos bei Estijos, jos kuratoriai – Inga Lace (Latvija), Adomas Narkevičius (Lietuva) ir Rebeka Poldsam (Estija). 

„Mus domino lyčių santykių vaizdavimas, kuris apima visas gyvenimo sferas. Sukūrėme sąlyginį kasdienio gyvenimo pjūvį su skyriais apie viešąją sferą, darbo vietą, laisvalaikį, vakarėlius, senatvę, poras ir šeimas, paplūdimį, mišką ir fantazijų scenas. 

Kiekviename skyriuje pateikiame vyrų, moterų, heteroseksualių, homoseksualių ir queer asmenų požiūrį į temą. Toks požiūris leidžia išryškinti heteronormatyvumo, kuriame yra ir mizoginijos, ir mizandrijos, visagalybę – ji formuoja žmonių gyvenimus neatsiklausdama jų sutikimo ir daro visų gyvenimus nelaimingesnius, ypač tų, kurie neatitinka socialinių lūkesčių“, – pristatydama parodą sakė R. Poldsam. 

Vilniuje, LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A), veikia tarptautinė šiuolaikinės juvelyrikos paroda „Kosmosas. Lemas. Juvelyrika“. 

Joje šiuolaikinės juvelyrikos kūrėjai apmąsto kosmoso ir vieno ryškiausių XX a. rašytojų fantastų, futurologų, filosofų Stanislawo Lemo (1921–2006) kūrybos sąsajas. 

Parodoje kosmosą tyrinėja ir savo kūrinius pristato 97 menininkai iš įvairių šalių – nuo Lietuvos iki Japonijos. Su šiuolaikinės juvelyrikos kūriniais LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje eksponuojami Igorio Piekuro darbai iš LNDM rinkinių, nutapyti 7–9 dešimtmečiais, kai sovietinė programa „Mir“ ženklino kosminės erdvės užvaldymo varžybų pradžią, o NASA vykdyta JAV kosminė programa „Apollo“ (1958–1972) apibrėžė  svarbiausią kosminių erdvėlaivių kūrimo ir naujų kosmoso tyrimo vizijų erą. 

Tuo pačiu metu S. Lemas parašė garsiausius savo kūrinius. Jo knygos, tarp kurių ir pasaulinio garso „Soliaris“, išverstos į daugiau nei 40 kalbų. 

Nidoje, Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53), atidaryta paroda „Klaipėdos krašto švyturiai iš Neringos muziejų lobynų“. 

Nuvažiavus į Kuršių neriją, verta užsukti, – Švyturių metams skirtoje parodoje pristatomi XIX a. pabaigos–XX a. pirmos pusės atvirukuose pavaizduoti Kuršių marių švyturiai. Be jų, eksponuojami artefaktai, susiję su senuoju Nidos bei Klaipėdos Baltuoju švyturiais.

Paroda veiks iki kovo 28 d.