VŽ rekomenduoja: renginiai šventinį savaitgalį

Vasario 16 d. 10 val. Vilniuje, Katedros aikštėje, – iškilmingos jaunimo eisenos „Lietuvos valstybės keliu“ pradžia.
2016 m. pradėtos rengti šventinės jaunimo eitynės tapo įkvepiančia, vienybės ir patriotizmo jausmus stiprinančia Vasario 16-osios tradicija sostinėje. Pasipuošę tautine atributika ir nešini Lietuvos trispalvėmis bei mokyklų vėliavomis, tūkstančiai Vilniaus ir kitų miestų moksleivių iš Katedros aikštės leisis į eitynes Rasų kapinių link.

Eisenos dalyviai, prie kurių kviečiami prisijungti ir vilniečiai bei miesto svečiai, tradiciškai aplankys 16 svarbių Lietuvos valstybės istorijai vietų.
Šventinis maršrutas prasidės prie Valdovų rūmų ir Katedros, eisena stabtels prie Signatarų namų, kur aktorius Andrius Bialobžeskis iš Signatarų balkonėlio perskaitys čia 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos narių pasirašytą Nepriklausomybės aktą.
Prie tautos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus paminklo, priešais Filharmoniją – buvusius Miesto salės rūmus, kuriuose 1905 m. posėdžiavo Didysis Vilniaus seimas, bus giedama Tautiška giesmė. Pasiekus Rasų kapines, bus pagerbtas Vasario 16-osios akto signatarų Jono Basanavičiaus, Mykolo Biržiškos ir Jono Vileišio, 1863 m. sukilimo vadų bei už Tėvynės laisvę žuvusių karių savanorių atminimas.
Vasario 17 d. 16 val. – susitikimas su klimatologu, laidų vedėju Silvestru Dikčiumi, kuris papasakos, ar po 50-ies metų bumbinimas dar bus įmanomas.
Šeštadienio vakarą Nidoje koncertuos atlikėja Bjelle ir „Garbanotas bosistas“. Visa „Stintapūkio“ programa skelbiama čia.
Neringos savivaldybė informuoja, jog šventinį savaitgalį įvažiavimas į Neringą nemokamas. Nuo vietinės rinkliavos už įvažiavimą bus atleidžiami asmenys, į Neringą vykstantys lengvaisiais automobiliais nuo vasario 16 d., penktadienio, 12 val. iki vasario 17 d., šeštadienio, 12 val.
Vasario 16 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Signatarų namai pradeda Laisvės mėnesio programą, ji tęsis iki kovo pabaigos. Vasario 16 ir 17 d. Signatarų namus kviečiama aplankyti nemokamai, o istoriniame balkone bus minima ir jau oficialiai įteisinta Nacionalinė emancipacijos diena.
Pernai Lietuvos nacionalinio muziejaus inicijuoto Laisvės mėnesio programa, kvietusi vilniečius ir miesto svečius švęsti laisvę kartu, sulaukė didelio susidomėjimo. Gausiai lankytasi ir visuomenei atvertame istoriniame Signatarų namų balkone.
Šiemet šis LNM padalinys, pasitelkdamas aktualias ir patrauklias istorijos pasakojimo formas, kviečia įvairaus amžiaus lankytojus aktyviai įsitraukti į diskusijas ir įvairias veiklas, kurių programa suplanuota nuo vasario 16 iki kovo 26 d.
VŽ primena, kad Vasario 16-ąją 14 val. iš Signatarų namų balkono tradiciškai į tautą kreipsis pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, renginį tiesiogiai transliuos LRT televizija (su vertimu į gestų kalbą) ir LRT radijas.

Vasario 17 d. 12 val. iš Signatarų namų balkono nuskambės sveikinimas Nacionalinės emancipacijos dienos proga – ši diena nuo šių metų oficialiai įtvirtinta valstybei svarbių atmintinų dienų kalendoriuje. Jos ištakos siekia 1918 m., kai, paskelbus nepriklausomybę, vasario 17 d. Kaune įvyko moterų protesto akcija, kurioje buvo išreikštas nepasitenkinimas, kad nė viena moteris nebuvo įtraukta į Lietuvos Tarybą, paskelbusią Nepriklausomybės deklaraciją.
Laisvės mėnesį Signatarų namai pakvies į muziejaus nuolatinę ekspoziciją reflektuojantį naują pasakojimą „Vasario 16-osios idėja“, čuopiantį Vasario 16-osios ir Vasario 17-osios jungtį, sykiu pažinti to meto visuomenę, kurios nariai, nepaisydami socialinės padėties, profesijos, tautinės priklausomybės, lyties, politinių pažiūrų ir kitokių skirtumų, sudėtingomis XX a. pradžios sąlygomis drauge kūrė nepriklausomą valstybę.
Laisvės mėnesio programa čia.
Vasario 16 d. Kaune, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Istorinėje LR Prezidentūroje (Vilniaus g. 33), atidaroma ekspozicija „Didžiausia garbė pasveikinti: dovanos Lietuvos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai“.
Minint prezidento Antano Smetonos 150-ąsiais gimimo metines, Istorinės Prezidentūros lankytojams po 90 metų vėl atveriamas Prezidento dovanų kambarys, rūmuose įkurtas po 1934 m. visoje Lietuvoje švęsto prezidento 60-ies metų jubiliejaus. Dovanų jubiliatui buvo tiek daug ir tokių įvairių, kad buvo nutarta įrengti atskirą dovanų kambarį-muziejų. Čia Prezidentūros svečiai galėjo apžiūrėti ir jubiliejaus, ir kitomis progomis gautas dovanas.
Peržvelgus dovanų kolekciją matyti, kad dominuoja trys medžiagos: medis, gintaras ir sidabras. Sveikinimo tekstai išrašyti popieriuje, išsiuvinėti ant drobės ar išgraviruoti ant sidabro plokštelių. Dovanos ekspozicijoje sugrupuotos į šešias kategorijas – „Mylimam šefui“, „Sveikas atvykęs, Prezidente“, „Brangiam Tautos vadui“, „Aukštajam Jubiliatui“ , „Tau, Valstybės Galva“ bei „Ir dovana, ir reklama“, pastarojoje eksponuojamos verslo įmonių ar organizacijų reprezentacinės dovanos. Šio pobūdžio dovanos valstybės vadovams teikiamos ir šiandien.
Pasak parodos rengėjų, mūsų dienomis, karo akivaizdoje, autoritarinis A. Smetonos valdymas sulaukia daug kritikos, kartais pagrįstos, kartais nurašytos nuo sovietinių vadovėlių. 2024-ieji – puiki proga pažvelgti į A. Smetoną iš naujo. Istorinė Prezidentūra tam skiria visus metus: suplanuotos 3 parodos ir 11 renginių ciklas.
Vasario 16 d. 17 val. Vilniaus senajame teatre – Kyjivo orkestro („Kyiv Orchestra“ – Kijevo akademinis pučiamųjų orkestras) koncertas „Laisvės muzika“.
Šiuo šventiniu koncertu Ukrainos muzikantai sveikina Lietuvos piliečius su Vasario 16-ąja ir dėkoja Lietuvai bei jos žmonėms už gyvybiškai svarbią paramą sunkiu karo metu.
VERSLO TRIBŪNA
Koncerte pučiamųjų instrumentų orkestras su dainininkais ir kitais muzikantais atliks liaudies melodijas, funky muzikos ritmus, pučiamųjų partijas, būgnus ir perkusiją, fleitos ir elektrinės gitaros solo, kurie yra tapę Ukrainos muzikos lobiu.
„Kyiv Orchestra“ – įkurtas 1992 m. Garbingas „akademinio“ vardas orkestrui suteiktas 2006 m. Orkestras jungia ukrainiečių liaudies muziką su funko, džiazo, roko ir kt. žanrais.
Koncertas nemokamas.
Vasario 16–18 d. Vilniaus „Automuziejus“ (Dariaus ir Girėno g. 2) kviečia į nemokamas ekskursijas: parodys 1918–1940 m. Lietuvą pro automobilio langą.
Bilietus įsigijusių lankytojų kasdien lauks keturios nemokamos ekskursijos, jų dalyviai galės pamatyti 1918–1940 m. Lietuvą pro automobilio langą. Laukia kvapą gniaužiančios istorijos apie kovas ir trofėjais tapusią techniką bei galimybė pamatyti, kuo anuomet važinėjosi šalies prezidentai, rašoma muziejaus pranešime.

Tarp eksponatų, į kuriuos lankytojų dėmesį atkreips muziejaus gidai, laukia ypatingo grožio prezidentinis „Delaunay-Belleville P4B“ automobilis. XX a. pradžioje ši Prancūzijos bendrovė buvo laikoma bene prabangiausių pasaulyje automobilių gamintoja – važinėti „Delaunay-Belleville“ norėjo ne vienas pasaulio lyderis. Nieko nuostabaus, kad tokį įsigijo ir prezidentas Aleksandras Stulginskis.
Tokia prabanga patiko ne visiems, todėl dar vienas šalies vadovas, užuot naudojęsis prezidentiniu automobiliu, mieliau keliaudavo pakeleivingomis mašinomis. O štai kitam prezidentui prancūziška prabanga neįtiko, tad šis paišlaidavo jam mielesniam automobiliui. Kokiam – papasakos 1918–1940 metų Lietuvą pro automobilio langą parodysiantys „Automuziejaus“ gidai.
Muziejaus darbo laikas – nuo 10 iki 19 val, įėjimas su bilietais. Nemokamos ekskursijos vyks kas valandą nuo 12 iki 17.30 val.
Vasario 16–18 d. Neringoje vyks „Stintapūkio“ šventė su tradiciniu bumbinimu ir šviežių stintų kvapu.
Pasak šventės rengėjų, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agilos“, „Stintapūkis“ šiemet žada ypatingą programą, gastronominių patirčių ir veiklų visai šeimai. Paragauti žvejų laimikio kvies Neringos kavinės ir restoranai, „Stintapūkio“ savaitgaliui pristatantysiantys gastronominį maršrutą „Stintapūkio keliu“.
Vasario 16-ąją Neringa kvies į nemokamą ekskursiją „Kopininkų žiema“, o Neringos kultūros įstaigos – į kūrybines dirbtuves. Koncertuos Neringos meno kolektyvai, pianistas Darius Mažintas.
Vasario 16 d. 18–20 val. istorine Frenelio lęšių sistemos šviesa sužibs Nidos švyturys.
Vasario 17 d. „Stintapūkis“ prasidės žūklės varžybomis „Nidos blizgė 2024“, Nidoje veiks amatininkų ir tautodailininkų darbų mugė, su tradicine Kuršių marių žvejyba supažindins šio amato atstovas Karolis Tamulis. Vyks edukaciniai, kūrybiniai užsiėmimai, mankštos, šokiai, žaidimai ir rungtys. Pasisveikatinti ant vieno iš Nidos molų kvies pirtis.
Iki vasario 17-os, vos kelias dienas, Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) eksponuojamos ypatingos vertybės: XIX a. pab.–XX a. pr. relikvijorius su šv. Valentino relikvijomis ir Lietuvių tautos Jėzaus Dieviškajai Širdžiai paaukojimo akto originalas, 1934 m. liepos 1 d. pasirašytas prezidento Antano Smetonos ir svarbių valstybės veikėjų. Šis „širdžių dokumentas“ simboliškai sujungia abu minėjimus.
Vasario 14 d. minimas įsimylėjėlių globėjas šv. Valentinas gyveno III a., Klaudijaus II valdymo laikais. Būdamas Ternio (Italija) vyskupu, dėl krikščionių persekiojimo Valentinas persikėlė į Romą. Pasakojama, kad Klaudijus II, siekdamas sustiprinti savo kariuomenę, uždraudė santuokas, nes geriausi kariai būdavo šeimų neturintys vyrai. Valentinas nepakluso imperatoriaus įsakymui ir slapta sutuokdavo įsimylėjėlius. Šitai išaiškėjus, jis buvo įkalintas. Pasak vienos legendų, kalėdamas Valentinas įsimylėjo aklą kalėjimo sargybinio dukrą, o ši, šiltų jausmų paskatinta, atgavo tikėjimą. Tai sužinojęs imperatorius įsakė nukirsdinti Valentiną. Kalinys, sužinojęs apie nuosprendį, egzekucijos išvakarėse parašė mylimajai laišką ir pasirašė: „Nuo tavo Valentino.“
Primenant vieną iš pirmųjų krikščionių gerbiamų šventųjų, Bažnytinio paveldo muziejuje vasario 13–17 d. eksponuojamas XIX a. pab.–XX a. pr. datuojamas šv. Valentino relikvijorius iš muziejaus saugyklų. Relikvijoriuje saugoma šv. Valentino šonkaulio dalelė.
Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, atidaryta paroda „Geltona moteris. Antano Samuolio (1899–1942) retrospektyva ir inspiracijos“, skirta dailininko 125-osioms gimimo metinėms.
Tokia išsami paroda, skirta vieno žymiausių Lietuvos XX a. pradžios menininkui Antanui Samuoliui, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje rengiama po 25-ies metų pertraukos. Joje eksponuojami 45 Samuolio kūriniai, surinkti iš įvairių muziejų bei privačių kolekcijų. Parodos artefaktus skolino devynios atminties institucijos, privatūs muziejai MO, „Tartle“, galerija „The Room“, privatūs kolekcininkai, per tris dešimtis menininkų ar jų šeimų. Nacionalinė dailės galerija Vilniuje sutiko paskolinti savo nuolatinės ekspozicijos pažibą – „Baltąją obelį“.
A. Samuolis aktyviai kūrė apie septynerius metus, mirė jaunas, jo darbų yra išlikę nedaug. Tačiau jo kūryba padarė neįtikėtinai didelę įtaką kelioms menininkų kartoms ir vis tebėra jų inspiracijos šaltinis.
Parodoje pristatoma ir šiuolaikinių menininkų kūryba, kurią įkvėpė ikoninis Samuolio paveikslas „Geltona moteris“. Pasak Dainos Kamarauskienės, Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus direktorės, šiai egzotiško grožio moteriai, kuri tapo visiems gerai pažįstamo portreto modeliu, skirta parodos dalis, kurioje bus atsakyta į klausimus: kas ji, kaip susiklostė jos gyvenimas, kokia neįtikėtinai įdomia veikla ji užsiėmė. Į klausimus padės atsakyti ne tik fotodokumentika, bet ir jos asmeniniai daiktai bei kūriniai. O greta – 42 menininkai pristato tiesiogines sąsajas arba tolimesnes šio paveikslo parafrazes. Atskiroje erdvėje eksponuojama Audriaus Novicko instaliacija „Moteris, padalinta pusiau“ (2015 / 2024).
Vilniuje, Valdovų rūmų muziejuje, atidaryta XX a. valstybingumo istorijai skirta paroda „Baltijos valstybių laisvės simboliai 1918–1940 m. Lietuva, Latvija, Estija“.
Pirmą kartą vienoje vietoje – originalios Latvijos ir Estijos prezidentų grandinės, Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine, kitų to meto žymių Europos šalių politikų pagerbimo bei įvertinimo valstybiniai ženklai – ordinai, medaliai, žvaigždės ir kiti apdovanojimai.

Parodoje – apie 800 artefaktų. Apdovanojimų istorija tampriai susijusi su juos gavusiais žmonėmis, kurie 1918 m. siekė Lietuvos, Latvijos ar Estijos laisvės. Parodos vitrinos švyti apdovanojimų prabanga, ikonografinė medžiaga liudija tragišką kovotojų likimą užėjus sovietų okupacijai. Už kiekvieno apdovanojimo – daugybė netikėtų pasakojimų.