MO projektas: dar kartą apie „vamzdį“ ir kitas kalbančias skulptūras

Aktorė Ilona Balsytė prie savo prakalbintos Ksenijos Jaroševaitės skulptūros „Sėdinti“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Iš karantino gniaužtų besivaduojantis MO muziejus pristatė nuo 2015 m. vykdomo projekto „Vilniaus kalbančios skulptūros“ naujienas. Tarp jų – ir kontraversiškoji „Krantinės arka“, tarsi provokuojamai primenanti savo istoriją.

Nė vienas meno kūrinys Lietuvoje nėra sukėlęs tiek diskusijų, bent jau šiais, mūsų nepriklausomybės, laikais, kiek 2009 m. Vilniuje, dešiniajame Neries krante tarp Karaliaus Mindaugo ir Žaliojo tilto pastatyta „Krantinės arka“, skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus skulptūra, plačiai vadinama tiesiog „vamzdžiu“. Diskusijų būta įvairiausių – nuo žodžių mūšių įvairių televizijų kanaluose, Kultūros ministerijos surengto viešo balsavimo „utilizuoti ar palikti“, iki slapto nubalsavimo vis tik išmontuoti. Tačiau, kad ir kaip būtų, tylų mūsų abejingumą menui išsklaidęs „vamzdis“ stovi kaip stovėjęs, o dabar – dar gražiau – prabilo ne mažiau kontraversiško asmens Algio Ramanausko-Greitai balsu. Tarsi norėdamas vėl priminti apie save ir paerzinti tuos, kurie pirmenybę teikia „gražiems“ meno kūriniams.

Kalbančios skulptūros

Tiems, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nėra girdėję apie kalbančias Vilniaus skulptūras, VŽ primena, jog 2015-aisiais MO muziejus (tuomet dar neturintis dabartinės fizinės savo formos) pradėjo vykdyti interaktyvų edukacinį projektą „Vilniaus kalbančios skulptūros“, kviečiantį pažinti kultūrinį, istorinį ir architektūrinį sostinės paveldą. Žaidimo sąlygos nesudėtingos: parsisiunti programėlę į išmanųjį telefoną, nuskenuoji prie objekto pritvirtintą kodą ir sulauki skambučio į savo mobilųjį, pvz., iš Užupio angelo, Franko Zappos ar kunigaikščio Gedimino.