„Scanorama“ dėlioja programos akcentus

Klausimą, kuriuos iš jų žiūrėti, ir „Scanorama“, ir kiti Lietuvoje rengiami didieji kino festivaliai jau senokai išsprendė suskirstydami pagrindinę festivalio programą į smulkesnes. Šiemet „Scanorama“ jų turi dvylika.

Naujienos iš Šiaurės

Prieš 16 metų kaip Šiaurės šalių filmų festivalis pradėta rengti „Scanorama“ žiūrovus, ko gero, labiausiai patraukia pristatydama ryškių, pastarųjų metų festivaliuose įvertintų Skandinavijos kūrėjų filmų.

Šių metų skandinaviško kino programoje „Naujienos iš Šiaurės“ – 21 „naujiena“. Sklaidant festivalio parengtą katalogą, pirmiausiai užkliūva du filmai. Pirmasis – norvegų režisieriaus Hanso Petterio Molando sukurta ekranizacija pagal to paties pavadinimo Pero Pettersono romaną „Vogti arklius“ (2008 m. lietuviškai ją išleido „Tyto alba“, tiražas seniai išparduotas). Už šį romaną autoriui buvo skirta „International IMPAC Dublin Literary Award“ premija, „New York Times“ įtraukė jį į geriausių 2007 m. išleistų knygų penketuką. Romanas beveik provokuojamai lėtas ir intymus; tarsi basomis kojomis eitum per svetimą pasaulį – berniukiškai aiškų ir senatviškai ramų. Tas romanas – tarsi Norvegijos kvintesencija, gyvenimas šiaurėje, susidedantis iš sniego, skausmo, ramybės, vienatvės, siūbuojančių eglių ir pėdų sniege.

Pasaulyje parašyta daugybė nuostabių romanų, pagal kuriuos sukurti filmai. Vieni jų geresni, kiti prastesni. Koks yra šis variantas, parodys „Scanorama“. Beje, nemažai „Vogti arklius“ scenų buvo nufilmuota Lietuvoje.

Antruoju šios programos hitu turėtų tapti naujausias švedų režisieriaus Roy‘aus Anderssono filmas „Apie begalybę“. 2014-ųjų „Scanoramoje“ matėme jo ekscentrišką filmą „Balandis tupėjo ant šakos ir mąstė apie būtį“, tais metais Venecijos kino festivalyje laimėjusį „Auksinį liūtą“. Dar anksčiau „Scanorama“ parodė R. Anderssono filmus „Dainos iš antro aukšto“ (2009) ir „Tu, gyvendamas džiaukis“ (2007).

Mėgstantiems klasikinį skandinavų kiną, gražiai papasakotą istoriją, stiprius charakterius ir išraiškingą estetiką, festivalio rengėjai pataria atkreipti dėmesį į filmus „Šeimos pas­laugos“ (rež. Werneris Her­zogas), „Nepaprasta Ma­ronos kelionė“ (rež. Anca Da­­­mian), „Lara“ (rež. Janas Ole Gersteris), „Sonja. Bal­toji gul­bė“ (rež. Anne Se­witsky), „Die­vas yra, jos vardas Pe­trunija“ (rež. Teona Stru­gas Mitevska).

Valstybinės laidotuvės

Panašu, jog du didieji kino festivaliai – „Scanorama“ ir „Kino pavasaris“ – tarpusavyje „pasidalijo“ du režisierius – ukrainietį Sergejų Loznicą ir rusą Vitalijų Manskį, o šie, žiūrovų džiaugsmui, tuose festivaliuose pristato naujausius savo kūrinius. Šiemet „Kino pavasaris“ parodė naujausią V. Manskio dokumentinį filmą „Putino liudininkai“, kuriame aiškinosi, kaip atsitiko, kad iki tol mažai žinotas Vladimiras Putinas „pernakt“ tapo Rusijos prezidentu ir šalį valdo beveik du dešimtmečius.

Netrukus prasidėsianti „Scanorama“, kurios dažnas svečias yra S. Loznica, parodys naujausią jo dokumentinį filmą „Vals­tybinės laidotuvės“. Jį kurdamas režisierius „prikėlė“ archyvinę medžiagą, ji leidžia mums pažvelgti į 1953 m. vykusias Josifo Stalino laidotuves. Įrašų autentiką virš savo režisūrinio balso iškeliantis S. Loznica irgi klausia: ar dar ilgai girdėsime protu nesuvokiamos anų laikų isterijos aidą?

Moterų balsas

Pasak kinotyrininkės Gražinos Arlickaitės, „Scanoramos“ sumanytojos ir vadovės, šiųmetėje „Scanoramoje“ gausu gilių ir įdomių moteriškų personažų, grąžinančių pasauliui drąsą ir būtinybę apginti žmogiškumą. Nemažai jų sukurtos talentingų moterų režisierių: „Suvenyras“ (rež. Joanna Hogg), „Irina“ (rež. Nadejda Koseva), „Agnesės meilė“ (rež. Silja Hauksdottir), „Psichozė“ (rež. Marie Grahto), „Marijos rojus“ (rež. Zaida Bergroth).

Filmuose pasakojamas skirtingose socialinėse realybėse gyvenančių moterų istorijas vienija ryžtas siekti savo tikslų ir šaltį tirpdantis jausmų tikrumas.

Anot rengėjų, moterų balsas girdėsis ir atviruose „Scanoramos krypčių“ renginiuose. Vienas tokių – konferencija „Lyčių lygybė Lietuvos kino industrijoje. Kaip pritaikyti gerąją Skandinavijos praktiką?“, joje Skandinavijos šalių kino industrijos ekspertai pristatys gerąją praktiką savo šalyse iš istorinės perspektyvos, o Lietuvos atstovai supažindins su padėtimi mūsų audiovizualiniame sektoriuje. Renginį inicijuoja neformali grupė „Moterys Lietuvos kino industrijoje“.

Industrinių renginių serija „Scanoramos kryptys“ kino profesionalus ir pradedančiuosius pakvies nemokamai semtis vertingų žinių apie improvizaciją, debiutuojančio režisieriaus iššūkius, kino kalbos paieškas, animacijos subtilybes.

Lietuvių premjeros

„Scanorama“ tradiciškai pristatys ir naujausius lietuvių kino darbus: kultūros antropologo ir dokumentinio kino režisieriaus Manto Kvedaravičiaus vaidybinio filmo debiutą „Partenonas“ ir tris dokumentines juostas: Vytauto V. Landsbergio „Vanago portretas“, Aloyzo Jančoro „Tulpių laukas“ ir Akvilės Gelažiūtės „Neregėta Lietuva“.

Jauniausių kinematografininkų darbai bus rodomi konkursinėje trumpametražių filmų programoje „Naujasis Baltijos kinas“, šiemet ji atvėrė vartus visų Baltijos jūros regiono šalių kūrėjams. Programoje – 19 filmų, penkis jų pristato jaunieji lietuvių režisieriai.

Pabendrauti su režisieriais

„Scanoramos“ rengėjai informuoja, jog pagrindinėje festivalio būstinėje – Vilniaus „Forum Cinemas Vingis“ – pertraukų tarp seansų metu vyks „Kino klubo“ pokalbiai. Su žiūrovais kalbėsis H. P. Molandas, Richardas Hobertas (filmo „Paukštininko sūnus“ režisierius), Laila Pakalnina (filmo „Šaukštas“ režisierė), S. Loznica ir kiti.

Festivalio programa skelbiama čia.