Turizmo verslas: keliautojų daugės, kainos nekris, metai bus geri

2017 m. didžiausias iššūkis Lietuvos turizmo verslui buvo Vilniaus oro uosto rekonstrukcija. Dar gerokai iki jos pavojaus trimitus skardžiai pūtę sektoriaus atstovai dabar džiaugiasi ir sutvarkytu oro uostu ir tuo, kad metinis keleivių skaičius sumažėjo vos 1%.

Liaudies išmintis moko, kad kiekviena lazda turi du galus. Anot p. Gavelienės, rekonstrukcija paskatino lietuvius ieškoti skrydžių iš Varšuvos, Rygos, Minsko. Kai Vilniaus oro uostas buvo uždarytas, būtent Minskas pasiūlė pasaulinių vežėjų, tokių kaip Jungtinių Arabų Emyratų „Etihad Airways“, skrydžių, kurie savo ruožtu turi begalę patogių jungiamųjų skrydžių iš kitų šalių. Be to, mūsų keliautojai prisijaukino ir Varšuvos oro uostą.

Apskritai 2017 m. keliauti tapo patogiau: iš Vilniaus prisidėjo 8 naujos kryptys, iš Palangos – 2, iš Kauno – 1. Devyniomis kryptimis skraidina žemų kainų bendrovės, tradiciniai vežėjai – „Lufthansa“, LOT, „Finnair“ – sutankino skrydžius.

Keliaujančių daugėjo

Gera žinia kelionių organizatoriams yra ta, kad, Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2017 m. pusmetį keliautojų skaičius ūgtelėjo 6%. NTVA duomenimis, kelionių organizatorių klientų skaičius auga sparčiau. Antai ponia Gavelienė teigia, kad jos vadovaujamai agentūrai praėję metai buvo geriausi per pastarąjį dešimtmetį – pagal aptarnautų klientų skaičių ir pajamas ji ūgtelėjo 15%, įtakos tam turėjo 60% padidėjęs motyvacinių verslo kelionių, kurios smarkiai populiarėja, segmentas.

„2017 m. „Estravel“ atliktos internetinės apklausos duomenimis, 88% respondentų motyvacinę kelionę vertina kaip geriausią skatinimo būdą. Tokios kelionės tampa korporacine higiena – tai lemia ir aštrėjanti kova dėl talentų, ir mažėjantis potencialių darbuotojų skaičius“, – sako p. Gavelienė.

Kintantys įpročiai

Kalbėdama apie kintančius mūsų įpročius, turinčius įtakos turizmo verslui, p. Gavelienė lenkia pirštą: keliautojams reikia vis naujų dalykų. Žiemą – išbandyti naujus slidinėjimo regionus ar naujas žiemos sporto rūšis; komandiruotėse – paragauti nacionalinės virtuvės patiekalų, aplankyti parodas, koncertus ir pan. Toliau vardydama kintančius keliautojų įpročius NTVA vadovė mini, kad žmonės į tolimus kraštus išvyksta vis ilgesniam laikui – ne 2, bet 3 ar 4 savaitėms.

Vis drąsiau žmonės keliauja savarankiškai, remdamiesi kelionių profesionalų patikrintais maršrutais ir rekomendacijomis dėl viešbučių. Lietuviai atrado kruizines keliones. Vis daugiau keliauja senjorai, paisydami kainų ir sveikatos aspektų, užsienyje žiemoja ne tik dirbantys savarankiškai, bet ir jie. Populiariausia senjorų kryptis – Ispanija. Taikydamiesi prie šio segmento, kelionių organizatoriai ėmė teikti pasitikimo, vietos pervežimo ir panašias paslaugas.

Vis dažniau keliaujama pavieniui, nepriklausomai nuo lyties ar šeiminių aplinkybių. Pasaulinė statistika rodo, kad vadinamieji pavieniai keliautojai sudaro apie 25%, Lietuva čia neatsilieka.

„Pasiūlos nebuvo, kol nebuvo paklausos. Pavienių keliautojų daugės ir šiemet, ir kelionių organizatoriai neabejotinai į juos orientuosis“, – sako p. Gavelienė. Anot jos, tradicinės šeimos šventės Kalėdos ir Velykos kelionių organizatoriams nebėra tuščias laikas – per jas lietuvių šeimos, ypač išsibarsčiusios po visą pasaulį, susitinka kokioje nors svečioje šalyje.

2018-ųjų prognozės

NTVA prezidentė įsitikinusi, kad, ekonomikai augant, šiais metais bus keliaujama dar daugiau. Prognozuojama, kad 2018 m. žmonės kelionėje vidutiniškai išleis 12% daugiau nei pernai ir, kaip tikina p. Gavelienė, tai nesusiję su paslaugų brangimu.

Toliau populiarės tolimos šiltosios šalys – ne tik atostogauti, bet ir žiemoti arba dirbti nuotoliniu būdu.

Vis daugiau įmonių perkels savo renginius į užsienį – ir dėl ekonominių sprendimų, ir dėl įspūdžių, o tai irgi galimybė turizmo verslui.

Svarbiausia žinia patiems keliautojams: pasak p. Gavelienės, skrydžių kainos iš Lietuvos iš esmės neturėtų kisti: nors juntama didelė „tranzitinių“ vežėjų konkurencija, niekas negali prognozuoti, kaip kis naftos kaina.

Viešbučių kainos kai kuriuose populiariuose regionuose – į turizmą daug investuojančioje Graikijoje, Ispanijoje, Islandijoje, Turkijoje – augs.

2018-ųjų kryptys

Šiais metais pasiekti Atėnus iš Lietuvos tampa visai paprasta, planuojamas skrydis ir į Korfu, augs keliautojų srautai ir į kitas Graikijos salas. Populiarės tolimosios kryptys – Kuba, Jamaika, Malaizija, Singapūras, Balis, Australija, Naujoji Zelandija.

Keliautojai grįš į Egiptą ir Tunisą, daugės keliaujančių į Turkiją, Juodkalniją ir Kroatiją, Maroką, Izraelį, Laplandiją.

Populiarės „Skrisk ir važiuok“ tipo kelionės – keliauti tokiu būdu žmonės rinksis Portugaliją, Islandiją, JAV, Kanadą, Naująją Zelandiją, Australiją, Maltą, Siciliją.