2016-08-04 23:00

Olimpiniai lūkesčiai – viršyti prognozes

Ricardo Moraeso („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Ricardo Moraeso („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
2016-ųjų Olimpiada, rugpjūčio 5 d. prasidedanti Rio de Žaneire, ramybės ir taikos oaze dėl terorizmo išpuolių pavojaus ar rusų dopingo skandalo dar netapo. Vis dėlto tikimasi, kad žaidynės problemas bent laikinai nustums į antrą planą, o gausią delegaciją į Braziliją šiemet išsiuntusi Lietuva sulauks ne vieno olimpinio medalio.

2003-aisiais gavusi teisę rengti 2014 m. pasaulio futbolo čempionatą, Brazilija netrukus užsimojo dar plačiau – Rio de Žaneiras pateikė paraišką pakviesti sporto visuomenę į 2016 m. vasaros olimpines žaidynes. Ir nors pirmajame vertinimo etape Rio šiek tiek nusileido Madrido kandidatūrai, vėliau atrankos komisija palankiau įvertino būtent pirmąją: 2009 m. paskelbta, kad 31-osios vasaros olimpinės žaidynės pirmą kartą vyks Pietų Amerikos žemyne.

Po augimo – krytis

Brazilų užmojai ir vertintojų palankumas buvo neatsitiktiniai – pirmąjį XXI a. dešimtmetį Brazilijos ekonomika stabiliai augo, po 2009 m. krizės šalies BVP šoktelėjo 7,5%. Vertinant 2002–2011 m. laikotarpį, šalies ūkis kasmet augo vidutiniškai beveik 5% ir buvo vienas didžiausių augimų pasaulyje. Tačiau netrukus šalies ekonomika pradėjo riedėti žemyn – kritus naftos kainoms, išaugus infliacijai, pernai BVP krito 3,8%, rekordiškai išaugo nedarbas.

Tad nenuostabu, kad šalyje pasipylė protestai, o šį pavasarį posto neteko šalies prezidentė Dilma Rousseff, ją Senatas nušalino nuo pareigų pradėjus apkaltos procesą.

Kirto virusas

Ekonominių ir politinių problemų įkarštyje brazilų nepagailėjo ir gamta – pernai Brazilijoje užfiksuotas pavojingo Zikos viruso protrūkis, dėl jo šią gegužę per 100 mokslininkų viešai siūlė Olimpiadą atidėti arba perkelti kitur, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija tam paprieštaravo.

Vis dėlto dalis sportininkų galimos rizikos nutarė išvengti. Pavyzdžiui, į žaidynių programą po 112 m. pertraukos grąžintas golfas, o pirmą vietą pajėgiausių golfo meistrų reitinge užimantis Jasonas Day‘us paskelbė nusprendęs nerizikuoti ir nevykti į Rio. Taip pat pasielgė dar keli pajėgiausi golfo žaidėjai, savo poelgį argumentavę nenoru užsikrėsti. Tačiau Carlosas Nuzmanas, žaidynių organizacinio komiteto vadovas, mano, kad golfo žaidėjus sustabdė ne virusas, o tai, kad jiems nebus skiriamos solidžios piniginės premijos, prie kurių jie pripratę dalyvaudami komerciniuose turnyruose. Kad ir kaip būtų, pajėgiausių žaidėjų sprendimas gali sumažinti golfo galimybes išlikti olimpinėje programoje.

Be abejo, Zikos virusas sustabdė ne tik dalį sportininkų, bet ir nemažai turistų – dar juos gąsdina kriminogeninė situacija šalyje bei teroristinių išpuolių grėsmė. Rio de Žaneiras tikisi sulaukti per 0,5 mln. turistų, tad visus nerimaujančiuosius Brazilija ramina, jog saugumą per Olimpiadą užtikrins rekordinis pareigūnų skaičius– 85.000.

Suteršė dopingas

Tačiau gerokai stipriau žaidynėms kirto ne Zikos viruso grėsmė, o dopingo skandalas. Po pernai atlikto nepriklausomo tyrimo paaiškėjo, jog Rusijos antidopingo agentūra, padedama Rusijos federalinės saugumo tarnybos, slėpė dopingo vartojimo atvejus, to nuošalyje neliko ir aukščiausi Rusijos sporto pareigūnai. Ir nors Tarptautinė antidopingo agentūra rekomendavo pašalinti visus Rusijos sportininkus iš žaidynių, Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK), likus mažiau nei dviem savaitėms iki Olimpiados pradžios, nesiryžo imtis siūlomų drastiškų priemonių. TOK pareiškė, kad sprendimą dėl Rusijos sportininkų dalyvavimo žaidynėse priims atskirų sporto šakų federacijos. Maža to, likus kelioms dienoms iki žaidynių pradžios TOK paskelbė, kad sportininkus vertins speciali komisija, kurios sprendimo nekantriai laukia ne tik rusai, bet ir visa sporto visuomenė. Procesai užtruko, tad dabar juokaujama, esą nereiktų nustebti, jei kuriam nors rusų atletui bus uždrausta dalyvauti prieš pat jo startą.

Neteisingai nubausti besijaučiantys rusai Maskvoje planuoja surengti savo žaidynes, jose varžytųsi atletai, kuriems užtrenktos Rio durys. Iš tiesų dabartinė padėtis primena buvusią prieš 1980 m. ir 1984 m. vasaros olimpines žaidynes, kai dalis Vakarų bloko šalių boikotavo žaidynes Maskvoje, o po 4 m. socialistinės ir kelios Afrikos valstybės ignoravo Los Andželo žaidynes. Vėliau dalis tose olimpiadose nedalyvusių sportininkų varžėsi alternatyviose žaidynėse.

Pasiilgom medalių

Kad ir koks būtų sprendimas dėl rusų, penktadienį bus įkurta olimpinė ugnis, o dopingo skandalą užgoš aistros aikštynuose, kuriuose netrūks ir Lietuvos atstovų.

Dauguma tikisi, kad šiemet Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė nutrauks ilgokai trunkantį olimpinių apdovanojimų badą. Lietuvos rinktinė olimpiniame krepšinio turnyre varžosi septintą kartą iš eilės, tačiau iš žaidynių su medaliais pastarąjį kartą sugrįžo 2000 m., kai Sidnėjuje iškovojo bronzą. Prieš 4 m. Londone Lietuvos rinktinė kelyje į apdovanojimus suklupo ketvirtfinalyje. Naujasis olimpinis ciklas, prie rinktinės vairo vėl stojus Jonui Kazlauskui, buvo itin sėkmingas: sidabro medaliai 2013 m. ir 2015 m. Europos pirmenybėse, 4-oji vieta 2014 m. pasaulio čempionate.

Šįkart rinktinė varžysis B grupėje, kur kovos su šeimininkas brazilais, Argentina, Nigerija, Kroatija ir Ispanija.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::dd8fe321-6ccd-4f25-b81e-403c61f593ec

Krepšinio ekspertai prognozuoja, kad į ketvirtfinalį mūsų rinktinė turėtų prasimušti, o kovą dėl medalių lems ir tai, kurią vietą mūsų krepšininkai užims grupėje. 4-oji vieta neabejotinai mažiausiai pageidaujama, nes tuomet ketvirtfinalyje tektų grumtis su favoritais JAV krepšininkais. Antroji vieta lemtų, kad sėkmingai žaidžiant ketvirtfinalyje, su JAV tektų varžytis pusfinalyje. Pirma ir trečia vietos grupėje reikštų, kad su favoritais lietuviai, sėkmės atveju atkrintamųjų varžybų etape, žaistų tik finale.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::b597a752-4d8a-4da6-8335-c3ac53243d03

Paneigti prognozes

Lietuvos sporto aistruolių dėmesį šiemet kaustys ne vien krepšinis: Olimpiadoje dalyvauja rekordinis mūsų šalies atstovų skaičius – 67, kai prieš 4 m. Londone varžėsi 62 atletai. Ir jie nebuvo statistai – iškovoti 5 olimpiniai apdovanojimai: du aukso, vienas sidabro ir du bronzos.

Daugiausia vilčių Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) ir aistruoliai šiemet sieja su 2012 m. pasaulį nustebinusia plaukike Rūta Meilutyte, penkiakovininke Laura Asadauskaite-Zadneprovskiene, kuri prieš 4 m. taip pat iškovojo olimpinį aukso medalį. Kovoti dėl apdovanojimų pretenduoja ir dvi irkluotojų poros – Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė bei Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritteris. Malonių staigmenų laukiama iš boksininkų ir imtynininkų, kurie prieš 4 m. iškovojo medalių.

Pirmą kartą olimpiadoje varžysis Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis – šią teisę jis iškovojo gegužės pabaigoje pasiekęs iki šiol aukščiausią – 50-ąją – stipriausiųjų pasaulio tenisininkų reitingo vietą.

Jei pasikliautume prognozėmis, kurias likus mažiau nei savaitei iki žaidynių pradžios paskelbė JAV naujienų agentūra „Associated Press“ (AP), Lietuvos sportininkai Brazilijoje iškovos mažiausiai 4 medalius – 1 aukso, 1 sidabro ir 2 bronzos. Auksu turėtų džiaugtis penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, sidabrą 100 m krūtine plaukime gautų Rūta Meilutytė (prognozuota, kad ją galėtų pralenkti rusė Julija Jafimova, kuriai, tikėtina, nebus leidžiama startuoti žaidynėse), o bronzos medalius turėtų iškovoti dvi irkluotojų poros.

Optimistai viliasi, kad amerikiečių prognozės bus netikslios ir Lietuvos sportininkams šios žaidynės bus sėkmingesnės, juolab prieš ketverius metus AP įrodė, kad bent jau Lietuvos sportininkų pasirodymus naujienų agentūros darbuotojams nuspėti nesisekė. 2012 m. žaidynėse laukta vos vieno medalio – iš treko dviratininkės Simonos Krupeckaitės keirino rungtyje.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

Teks panaktinėti

Šios olimpinės žaidynės iš mūsų sirgalių pareikalaus ne tik nervų, bet ir miego. Laiko skirtumas tarp Brazilijos ir Lietuvos – 6 val., o dauguma lietuviams įdomiausių dvikovų ar finalų prasidės 1 val. nakties. Tik pirmosios Lietuvos krepšininkų rungtynės B grupėje su šeimininkais brazilais rugpjūčio 7 d. prasidės mums geru laiku – 20 val. 15 min., kitos ketverios – gilią naktį arba paryčiui. Rūtos Meilutytės 100 m plaukimo finalas preliminariai numatytas ankstyvą rugpjūčio 9 d. rytą – nuo 4–6 val.

LTOK sudarytas preliminarus Lietuvos sportininkų varžybų tvarkaraštis vietos laiku (Lietuvos laikas – +6 val.)

52795
130817
52791