Režisieriui R. Tuminui – Rusijos kultūros premija

Režisieriui Rimui Tuminui, Vilniaus mažojo teatro įkūrėjui (1990 m.) ir vadovui, o nuo 2007 m. – Maskvos valstybinio J. Vachtangovo teatro meno vadovui, Rusijos vyriausybės kultūros premija skirta už „reikšmingą indėlį plėtojant Rusijos kultūrą“, konkrečiai – už Vachtangovo teatre pastatytą spektaklį „Edipas karalius“.

Šią, reikšmingiausią Rusijos vyriausybės premiją, sudaro 3 mln. rublių (beveik 36.000 Eur). 

Kitos dar premijos skirtos choreografams, animatoriams, muziejininkams, regionų teatrams ir kt.

Praėjusią savaitę R. Tuminas pelnė ir svarbiausią Rusijos teatro apdovanojimą – „Auksinę kaukę“. Kaip informavo Rusijos teatrų sąjunga, jis apdovanotas už „išskirtinį indėlį teatro menui“.

Pasiklydę vertime

Kelis dešimtmečius Rusijoje dirbantis režisierius R. Tuminas šių metų lapkritį duodamas interviu Rusijos televizijos žvaigždei Vladimirui Pozneriui esą sakė nesureikšminantis Lietuvos okupaciją lėmusio Motolovo ir Ribentropo pakto bei nelaikantis rusų okupantais. 

Lietuvoje kilus pasipiktinimui dėl tokio Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato R. Tumino pareiškimo, režisierius pavadino tai prieš jį įvykdyta provokacija, teigdamas, kad buvo paskelbta tik dalis jo žodžių, ir paprašė televizijos paneigimo su visu interviu įrašu bei tekstu. 

Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, kurio meno vadovo pareigas eina R. Tuminas, pirmiausiai atsiribojo nuo režisieriaus interviu. 

Vėliau savo „Facebook“ paskyroje išplatino R. Tumino paaiškinimą, kaip Rusijos „Pervyj kanal“ transliuotame V. Poznerio interviu su juo atsirado tautiečius papiktinę pasisakymai apie Ribentropo-Molotovo paktą ir „rusus okupantus“.

„Pripažįstu, kad eidamas duoti šio interviu padariau didelę klaidą. Žinau, kad jis yra gudrus lapinas. Bet tikrai netikėjau, kad šitaip pasielgs. Vėliau keletą dienų jaučiausi taip, lyg būčiau prisilietęs prie kažko šlykštaus. Jau paprašiau pirmo kanalo pateikti pilną šito įrašo versiją, nes pamačiau ir supratau, kad čia yra taip meistriškai padaryta... 

Taip meistriškai to seno lapino pasinaudota technologijomis. Čia yra gryna provokacija, skirta teatro šimtmečiui, jubiliejui. 

Ir mane nori pateikti Lietuvai tokiu būdu – štai jūsų, Lietuvos sūnelis. Štai ką jis galvoja ir kaip kalba. Niekas neneigia aukų, žmonių, eilinių žmonelių, milijonų žuvusiųjų. Aš lenkiu galvą prieš bet kurį žuvusįjį: vokietį, anglą, prancūzą, amerikietį. Į tikrą mėsmalę patekę žmonės. 

Dėl prakeiktų politikų per okupaciją vykdytų pasaulio dalybų Lietuva išgyveno siaubingus reiškinius, daug kentėjo ir Latvija, ir Estija. Jeigu būtų suprasta, kad aš mąstau ir manau kitaip, tai jau būčiau nebe aš. Manau, mes visi suvokiame, suprantame, kad buvo ir okupacija, ir holokaustas. Taigi, tai buvo provokacija, – savo paskyroje lapkritį rašė R. Tuminas.