Nereali realybė: mecenatas už milijoną

Publikuota: 2018-09-15
Vilniuje vyksta tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vilniuje vyksta tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Pagaliau priimtas ir nuo rugsėjo 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos mecenavimo įstatymas palengvėjimo kultūrininkams nesuteikė. Priešingai. „Tie, kas sugalvojo ir įrašė tokią sumą, visiškai nesiorientuoja dabartinėje Lietuvos situacijoje“, – sakė VŽ „Savaitgalio“ kalbinti ir kultūrininkai, ir mecenatai.

Daugiausia abejonių jiems kelia įstatymo numatyta tvarka dėl mecenato vardo suteikimo, reglamentuojanti, kad nacionalinio mecenato vardas gali būti suteikiamas asmeniui, skyrusiam ne mažiau kaip 1 mln. Eur paramą mecenuojamam projektui ar projektams įgyvendinti.

Savivaldybėse, kuriose gyvena 25.000 ar mažiau žmonių, savivaldybės mecenato vardas gali būti suteikiamas asmeniui, skyrusiam ne mažiau kaip 150.000 Eur paramą, o tose savivaldybėse, kuriose nuolatinių gyventojų yra per 25.000, arba kurioms suteiktas kurorto statusas, mecenato vardas suteikiamas asmeniui, skyrusiam ne mažiau kaip 250.000 Eur paramą projektams įgyvendinti savivaldybės lygmeniu.

Prie įstatymo rengimo prisidėjęs Gytis Andrulionis, kultūros viceministras, sako, kad nustatant tokias sumas siekta, kad „mecenato vardas būtų garbingas, jis būtų siekiamas ir darytų realų poveikį valstybės raidai“. Anot viceministro, šį įstatymą Kultūros ministerija rengė atidžiai išanalizavusi JAV ir Europos valstybių praktiką: „Daugumoje Vakarų Europos valstybių filantropija yra elitizuota ir tuo skiriasi nuo paprastos paramos ir labdaros. Kitaip sakant, įvertinus Lietuvos gyvenimo lygį, BVP, Lietuvos ekonomikos išsivystymo lygį, kitus rodiklius, buvo nustatyta, kad 1 mln. Eur būtų ta suma, nuo kurios valstybė gali įsijungti su nacionalinio mecenato pripažinimu, nes mūsų tikslas yra kurti mecenavimo tradicijas ir vertybine prasme tuos žmones pagerbti“.

Milijonas – nerealu

Didelę patirtį jungiant verslą ir kultūrą turintis Vydas Dolinskas, Nacionalinio muziejaus LDK valdovų rūmų direktorius, dėlioja paprastai: mecenatai Valdovų rūmams surinko maždaug 6 mln. litų, skaičiuojant eurais, – beveik 2 mln.

„Bet tai, – pabrėžia p. Dolins­kas, – ne vieno, o maždaug 70.000 žmonių indėlis.“ Jo įsitikinimu, kiekvienas kultūrininkas, mecenatas ar menininkas pasakys, kad milijonas – sunkiai pasiekiamas dydis, net kalbant apie kelerių metų kaupimo tarpsnį.

„Nežinau, kokiais kriterijais remiantis pasirinktas milijonas ir kas jį pasirinko“, – svarsto p. Dolinskas. Anot jo, Kultūros ministerija yra klaususi kultūrininkų, taip pat jo paties, ką jie mano, ir ne vienas sakė, kad tai absoliučiai nerealu.

„Ir Lenkijoje nebūtų realu, o Vokietijoje – jau būtų. Bet Lietuva – ne Vokietija ir net ne Lenkija. Čia tik vienas kitas labai retai galės tapti nacionaliniu mecenatu. Tie, kas pasirinko tokią sumą, matyt, neturi realybės jausmo, ką reiškia uždirbti 10, 20 ar 50 tūkstančių eurų ir juos skirti mecenuojamam projektui. Kartais 100.000 per metus yra reali rėmimo suma, tačiau ji jau labai didelė“, – kalba p. Dolinskas.

Anot jo, savivaldybių mecenatų vardą suteikianti suma yra arčiau žemės, tačiau vėlgi, – savivaldybė savivaldybei nelygi.

„Manau, kad sumos neskatins mecenatystės, priešingai, atbaidys galimus mecenatus“, – sako VŽ pašnekovas.

„Milijonas – nereali suma. Esu įsitikinusi, kad ji apibrėžta sąmoningai siekiant, kad kūrybinės galios nebesireikštų, nebesiveržtų. Man atrodo, kad tiems, kas leidžia įstatymus, neįdomu, kad būtų kuriamas aukšto lygio intelektualus menas“, – sako Rūta Prusevičienė, Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė.

„Taip nebus. Nes Kultūros ministerija parengė nekokį mecenatystės įstatymą. Kas gali skirti milijoną eurų? Tik Agrokoncernas, „MG Baltic“, „Vil­niaus prekyba“. Daugiau kas?“ – svarsto Kultūros mecenato ženklu 2016 m. pagerbtas verslininkas Gediminas Ku­p­revičius, muzikinio fondo „Ge­rasis ruonis“ įkūrėjas, prisidėjęs prie trijų tarptautinių M. K. Čiurlionio muzikos festivalių, muzikos leidybos, filmų kūrimo, jaunųjų menininkų studijų bei stažuočių ir pan., paklaustas, ar priimtas įstatymas leis mecenatystei Lietuvoje įleisti gilesnes šaknis ir tapti tradicija.

Interpretacijų galimybė

Įstatyme nėra eilutės, kuri paaiškintų, ar milijonas pavaldus laikui, t. y. ar jis yra susikaupianti suma. Ponas Andrulionis VŽ aiškina, kad įstatyme įtvirtinta, jog mecenuojamas gali būti vienas arba keli projektai ir neribojama, per kurį laiką suma turėtų būti pasiekta, bet faktas, kad nacionalinio ar savivaldybės mecenato vardui gauti paramą turi skirti tas pats subjektas.

„Milijonas eurų kaip vienkartinė injekcija iš tikrųjų yra labai daug, bet siekiant, kad tai taptų tradicija, metai iš metų būtų diegiamos tam tikros vertybės, įtvirtinta, kad projektai gali būti remiami daugelį metų“, – sako p. Andrulionis.

Ponas Dolinskas pastebi, kad įstatyme nėra nei paminėta, nei apibrėžta, jog procesas gali būti kaupiamasis, ir tai tampa interpretacijos reikalu.

„Nebūtų buvę blogai įrašyti vieną punktą, kad tas procesas gali būti kaupiamasis. Ir tai, pagalvokime: stipresnė bendrovė skiria 50 ar 100 tūkstančių kažkokiems projektams kasmet, tai po 10 ar 20 metų ji galės tikėtis nacionalinio mecenato statuso“, – skaičiuoja pašnekovas. Jis priduria, kad įstatymas yra sveikintina iniciatyva, idėja gera, bet „reikia susigaudyti, kad Lietuvoje nebėra 3 mln. gyventojų ir jos teritorija – 65.000 km2“.

Pasak p. Dolinsko, Valdovų rūmai kasmet dirba su daugybe mecenatų ir žino realybę. O ji tokia, kad didelei įmonei skirti paramai 2, 3 ar 5 tūkstančius nėra problema. 10 – jau problema, o tarptautinės bendrovės, turinčios Lietuvoje savo filialus ir mokančios vienus didžiausių mokesčių į Lietuvos biudžetą, iki 10.000 Eur, paramos, sprendžia pačios, jei suma didesnė – sprendžia būstinė.

„Tie, kurie kuria įstatymus ir įrašo sumas, turėtų tai žinoti kaip daugybos lentelę – apie kokį milijoną galime šnekėti?

Nebent tikimės pritraukti pasaulinių kompanijų ar milijardierių paramą. Bet ir tai – kai šimtmečiui rengėme dvi didžiules parodas, iš Kultūros tarybos visiems metams susirinkome apie 100.000 Eur ir tiek pat – iš mecenatų, tačiau vėlgi – ne iš vieno, bet iš 10-ies ar 15-os“, – kalba LDK Valdovų rūmų vadovas.

Nematoma rėmimo pusė

Faktas yra tas, jog didelę dalį organizacijų teikiamos paramos sudaro ne pinigai, o įvairios paslaugos – reklamos, logistikos, draudimo, apgyvendinimo ir panašias. Mecenavimo įstatymas tokios paramos prie milijono nepripliusuoja.

„Pinigais gauti paramą labai sunku, paslaugomis – lengviau, bet Lietuvoje biurokratai ir valdininkai tikriausiai mažai susiduria su tuo, kokiomis sumomis operuoja rėmėjai. Ir ne tik sumomis, bet ir tuo, kaip vyksta rėmimo procesas“, – sako p. Dolinskas. Anot jo, apie tai buvo diskutuota, toks klausimas buvo formuluotas, bet įstatyme ir aiškinamojoje tvarkoje jis tiesiog apeitas.

Lengvatų nenumatyta

Mecenatas tradiciškai suprantamas kaip žmogus, parama nesiekiantis finansinės naudos. Bet kodėl gi ir ne. Mecenavimo įstatymas kitokių lengvatų, nei nustatytų Labdaros ir paramos įstatyme, nenumato. Pasak p. Andrulionio, rengiant įstatymą, šis klausimas buvo ne kartą keliamas: „Taip, ne paslaptis, žiūrėjome galimybes, kaip daugiau lengvatų suteikti mecenatams, bet vis tik bendras Vyriausybės sprendimas, ir vienas iš lemiamų – Finansų ministerijos, buvo toks, kad mecenatai neturi būti vedami išskaičiavimo. Visa filantropinė veikla turi būti orientuota į valstybės pažangos tikslus, todėl nutarta naujų skatinamųjų priemonių šiam momentui nesiūlyti, palikti tik tai, kas yra Labdaros paramos įstatyme. Kitas dalykas, rengdami įstatymą aiškiai matėme, kad suteikus papildomų lengvatų, mokestinių paskatinimų, atsiranda galimybė pasinaudoti tuo ir piktnaudžiauti mokesčių mažinimo mechanizmu. Kad tokia galimybė netaptų reali, buvo prašoma mūsų aprašyti kontrolės mechanizmus, kurie tai suvaldytų.“

Anot viceministro, Labdaros paramos įstatyme visi tie saugikliai apmąstyti, institucijos pasiskirsčiusios funkcijomis, bet atsiradus naujiems finansiniams dalykams ir naujoms rizikoms, reikia galvoti apie jų suvaldymą.

„Tada mecenato vardo įstatymas tampa iš dalies ir kontrolės įstatymu, o tai nebuvo mūsų tikslas. Žodžiu, viską apibendrinus, Vyriausybėje buvo nutarta likti prie šiuo metu galiojančių mokestinių lengvatų, kurias nusako Labdaros ir paramos įstatymas“, – aiškina p. Andrulionis.

Mecenatas, kolekcininkas Rolandas Valiūnas, daugybę renginių, parodų remiančios advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ vadovaujantysis partneris, atkreipia dėmesį, kad Labdaros paramos įstatyme numatytos lengvatos, kurios apibrėžia nurašymą nuo pelno mokesčio, galioja tik įmonėms, – fiziniai asmenys nemoka pelno mokesčių.

„Papildomos lengvatos galėtų labiau paskatinti mecenatystę. Ar mūsų valstybė yra pajėgi taikyti lengvatas juridiniams asmenims, įmonėms, kurios skiria pinigus paramos labdaros organizacijomis, – galima svarstyti, tačiau bent jau aš nežinau jokių lengvatų galimybių fiziniams asmenims, kurie atlieka tokius pačius veiksmus“, – sako p. Valiūnas. Jo manymu, pirmajai kartai, kuri sukūrė verslą Lietuvoje, nuo jo pasitraukė ir veikia kaip fiziniai asmenys, tokios lengvatos galėtų paskatinti daugiau savo turto skirti labdarai.

„Kalbant apie milijoną, manau, kad tokia suma nėra kasdieninė ir net ne kiekvieną mėnesį pasitaikanti. Neabejoju, kad, pirma, tokių atvejų jau yra buvę, ir antra, tokių atvejų bus. Todėl bet koks žingsnis, skatinantis mecenatystę, yra sveikintinas. Ar jis pakankamas, ar galėtų būti kitoks, čia kitas klausimas. Yra daugybė priemonių, ir ta suma iš tikrųjų galėtų būti kur kas mažesnė, tai paskatintų remti daugiau žmonių. Kita vertus, reikėtų pripažinti, kad vargu ar mecenato vardas čia kaip nors lemia pasirinkimą skirti lėšų paramai“, – kalba p. Valiūnas.

Pono Dolinsko manymu, Mecenavimo įstatymas turėtų labai koreliuoti su Labdaros ir paramos įstatymu ir, matyt, jį reikėtų peržiūrėti.

„Kitas dalykas, – sako pašnekovas, – Mecenavimo įstatyme ir tvarkoje nėra apibrėžtas pats mecenato statusas. Tai, kad jis gauna ženklelį, pagerbiamas jo įteikimu ir įrašomas į knygą, kelia klausimą, ar tai pakankamas pagerbimas.“

Pašnekovas pateikia Ame­ri­kos pavyzdį: Valdovų rūmai turi privačių mecenatų JAV, kurie paramą skiria ne tiesiogiai, o per kokį nors Ame­rikos fondą, šiuo atveju – Valdovų rūmų paramos komitetą, ir tai jiems labai apsimoka mokestiniu požiūriu.

„Mano manymu, mokestinės lengvatos ar kokios nors specialesnės tokiems mecenatams taikomos priemonės būtų labai didelė paskata. Kita vertus, ir pati sistema galėtų būti labiau struktūruota, nes dabar numatyti tik dviejų statusų mecenatai – nacionaliniai ir savivaldybės, o tarp milijono ir 150.000 eurų yra labai daug įvairių sumų. Galbūt vardų suteikimo sistema galėtų būti labiau diferencijuota pagal kitų Lietuvoje teikiamų apdovanojimų pavyzdį, – rangų ar laipsnių yra kur kas daugiau. Tai irgi būtų didesnė paskata. Nes dabar pasiekti milijoną – tai sunešioti ne vienas, o kelias nesunešiojamų kurpaičių poras“, – sako p. Dolinskas.

Priimant paskubėta

„Manau, kad Lietuvoje mes nuosekliai save paralyžiuojame. Mes paralyžiuojame savo kūrybines galias ir galias tų žmonių, kurie nori padėti menininkams, kūrybininkams, kultūrininkams. Rėmėjai, paramos teikėjai, mecenatai iš esmės nesiekė nei didelio matomumo, nei ypatingo pripažinimo. Tai, kad kelerius metus iš eilės jie buvo pagerbiami Kultūros ministerijos, jau buvo labai gražu ir to pirmo žingsnio kol kas užteko“, – sako p. Prusevičienė. Jos manymu, antrasis žingsnis turėjo būti mecenatų įgalinimas veikti toliau ir kurti bendras vertes.

„Ir pripažinimas, žvelgiant į jų didžiulį ekonominį indėlį. Kūrybinės ir kultūrinės industrijos Lietuvoje ne be mecenatų pagalbos kuria didžiules vertes, o šios savo ruožtu pritraukia įvairių paslaugų, padedančių „kultūringiems žmonėms kultūringai išleisti nemažus pinigus“.

Ne be mecenatų pagalbos per Nepriklausomos Lietuvos trečiąjį dešimtmetį buvo sukurti reiškiniai, kurie dabar jau švyti, – tai didžiuliai festivaliai, galerijos, padovanotos kolekcijos, nuostabios regioninės veiklos, atstatytos bažnyčios ir panašiai. Man atrodo, kad priimtasis Mecenavimo įstatymas tuos žmones tiesiog... pastato į savo vietą, kad jie vėl nuo pat pradžių sunešiotų geležines klumpes“, – kalba p. Prusevičienė.

Anot jos, filharmoniją, pradedant nuo „Vilniaus festivalio“ pradžios, taip pat rėmė mecenatai – didžiųjų pasaulio muzikų bendradarbiavimo su jos kolektyvais niša buvo užpildyta būtent su mecenatų pagalba, kaip ir daugelis socialinės komunikacijos ir technologinių dalykų.

„Priimti Mecenavimo įstatymą labai skubėta. Atrodo, kad sunku buvo pasikviesti kokį dešimtį kūrybinių institucijų atstovų, turinčių ilgų metų bendradarbiavimo patirtį, ir su jais pasitarti“, – sako p. Prusevičienė.

„Diskutuota faktiškai nebuvo. Nežinau, kaip plačiai, bet Kultūros ministerijos žmonės man skambino ir klausė nuomonės dėl projekto. Mano klausimas buvo – ar milijonas tikrai ne per daug. Čia net ne klausimas, o faktas, kad milijonas Lietuvai per daug. Ir nemanau, kad kas nors iš kultūrininkų ar mecenatų atsakė: „Puiku milijonas, gal padarykime du“, – kalba p. Dolinskas.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kinijoje išleista solidi lietuvių poezijos rinktinė

Kinijos leidykla „Guangdong Flower City Publishing House“ išleido šiuolaikinės Lietuvos poezijos antologiją,...

Laisvalaikis
2019.11.12
„Rubiko kubo“ prekės ženklo valdytojai patyrė dar vieną pralaimėjimą Premium

Europos Sąjungos (ES) Bendrasis Teismas priėmė dar vieną nepalankų sprendimą gerai žinomo žaislo Rubiko kubo...

Rinkodara
2019.11.12
Apdovanojimas „Vilnius – Europos G taškas“ kampanijai vėl patraukė pasaulio dėmesį 2

Žinia, kad Vilniaus reklama „Vilnius – Europos G taškas“ buvo įvertinta auksu tarptautiniuose turizmo...

Rinkodara
2019.11.12
Didžiausias Vilniaus bunkeris bus išsaugotas

Po nugriautais „Profsąjungų rūmais“ rastas bunkeris bus išsaugotas, nes jo griovimas grėstų paties Tauro...

Laisvalaikis
2019.11.12
Prieš krepšinio aistras „Žalgirio“ arenoje – naudingos verslo pamokos Verslo tribūna

Ar įmanoma suderinti smagiai praleistą vakarą stebint aukščiausio lygio krepšinį ir naudingą verslo...

Verslo aplinka
2019.11.12
Kinijos tikslas – pralenkti Holivudą

JAV mažėjant pajamoms už Holivudo filmus – dėl piratavimo ir tokių turinio platformų kaip „Netflix“ arba...

Laisvalaikis
2019.11.11
Medijos – ir streso, ir atsipalaidavimo šaltinis Premium

Šiandieniame technologijų pasaulyje medijomis naudojamės vis daugiau, o prekių ženklams tai atveria didesnių...

Rinkodara
2019.11.11
Graikijos masalas investuotojams – mokesčių rojus

Graikija, bandydama išbristi iš užsitęsusios ekonominės krizės, meta iššūkį Londonui, Monakui ir...

Laisvalaikis
2019.11.10
Iliustruotoji istorija: aferos baigėsi bankrotu 2

Apie greitą praturtėjimą nepajudinus nė piršto svajoja ir aukštuomenė, ir prastuomenė. Ankstesniais laikais...

Laisvalaikis
2019.11.10
„Social Media Fest 2019“: renka įtakingiausiuosius socialiniuose tinkluose

Socialinių tinklų atradimų festivalio „Social Media Fest 2019“ komisija įvertino Lietuvos influencerius,...

Rinkodara
2019.11.10
Moterys Lietuvos kino industrijoje. Kokia problema? Premium 1

Jei skaitote šio straipsnio pavadinimą ir jus ima šioks toks irzuliukas, kad šis tekstas apskritai...

Verslo klasė
2019.11.09
Baltijos šalių Jaunojo tapytojo prizas iškeliavo į Latviją

Lietuvos, Latvijos ir Estijos meno pasaulio profesionalų, kolekcininkų ir mėgėjų smalsumas patenkintas: šių...

Laisvalaikis
2019.11.09
Mokslu grįstas apsipirkimo gidas: kaip neišleisti per daug 

Pasiklydę tarp lentynose sumaniai perdėliotų prekių, suvilioti akcijų, prisirinkę per daug ar ne to, ko iš...

Laisvalaikis
2019.11.09
LIONS prezidentas: mes – stiprūs, nes skirtingi Premium

1917 m. Melvinas Jonesas, garsus Čikagos verslininkas, draudikas, kartą per mėnesį lankydavosi verslininkų...

Verslo klasė
2019.11.09
Berlyno sienos griūties 30-metis: geležinė uždanga ir kiti piknikai Premium

Lygiai prieš 30 metų, 1989-ųjų lapkričio 9 d., griuvusi Berlyno siena iš esmės išjudino Rytų ir Vidurio...

Laisvalaikis
2019.11.09
„Fredos“ vadovas A. Ėmužis – apie baldų pramonės ateitį, robotus, vartojimą, lyderystę Premium 1

Antanas Ėmužis, vienos stambiausių šalyje baldų gamybos AB „Freda“ generalinis direktorius ir vienas...

Laisvalaikis
2019.11.08
Kampanija „Lietuvos DNR“ pelnė tarptautinį apdovanojimą

Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės inicijuota komunikacinė kampanija „Lietuvos DNR“...

Rinkodara
2019.11.08
„NAPA Baltic 2019“ – daugiausia laimėjimų Lietuvos dizaineriams

Kasmetiniuose Baltijos ir Šiaurės šalių pakuotės dizaino renginyje „NAPA Baltic 2019“ išrinkti geriausi...

Rinkodara
2019.11.07
„Vilniaus lapai“ kviečia kalbėtis apie istoriją

Lapkričio 7–10 d. sostinėje – vėl „Vilniaus lapai“. Vos ketvirtus metus rengiamas tarptautinis festivalis...

Laisvalaikis
2019.11.07
Kultūros ministras apie situaciją Zapyškyje: tai – labai agresyvus sprendimas 1

Aplinkos tvarkymo sprendimas šalia Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo yra agresyvus ir netinkamas, teigia Kultūros...

Verslo aplinka
2019.11.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau