Nustatyta senojo Nidos švyturio vieta
1874 m. pastatyto ir 1944 m. besitraukiančios vokiečių kariuomenės susprogdinto senojo Nidos švyturio bokšto fragmentai iki šiol likę Urbo kalno šlaituose, tačiau tiksli švyturio vieta vis dar nebuvo atrasta, nerastos ir kitos objekto liekanos, rašoma „vilniustech.lt“ svetainėje.
Siekiant įminti 80 m. senumo mįslę ir įpaveldinti senojo Nidos švyturio vietą, inžinierius Tomas Jačionis, Vilnius Tech alumnas, surengė misiją „Surasti Raudonąjį Kristupą“, kurios metu archeologas Justinas Račas atliko archeologinius tyrimus, bet šiems nedavus tikslių rezultatų prireikė geodezinių matavimų ir skaičiavimų.
Stovėjo kitoje vietoje
Ilgus metus manyta, kad naujasis Nidos švyturys buvo pastatytas toje pačioje vietoje, kaip ir senasis, tačiau prof. dr. Eimuntas Paršeliūnas, Vilnius Tech Geodezijos instituto direktorius, geodeziniais skaičiavimais įrodė, kad naujasis švyturys stovi kitoje vietoje, kurioje atlikti J. Račo archeologiniai tyrimai.
Pasak „vilniustech.lt“, Vokietijos archyvuose prof. dr. E. Paršeliūnui pavyko surasti 1874 m. Jūreivių žinyną, kuriame pirmąkart nurodytos Nidos švyturio platuma ir ilguma, tačiau to meto geodezinės koordinatės pateiktos tik 30 m tikslumu. Norint tiksliau apskaičiuoti švyturio vietą, pagalbos kreiptasi į Vokietijos kartografijos ir geodezijos tarnybą.
„Kolegos iš Vokietijos pasidalijo 1927 m. aukštų Klaipėdos (Memel) krašto statinių geodezinėmis koordinatėmis – Nidos, Ventės rago, Klaipėdos švyturių, Šv. Jono bažnyčios Klaipėdoje ir Priekulės bažnyčios bokštų. Vis tik, senojo Nidos švyturio koordinates dar reikėjo nustatyti šiuolaikinėje Lietuvos koordinačių sistemoje LKS94“, – universiteto svetainėje cituojamas prof. dr. E. Paršeliūnas.
Vieno metro tikslumu
Pasinaudojęs 2001 m. Vokietijos kartografijos ir geodezijos tarnybos nustatytais transformavimo parametrais ir pritaikęs tiesinį konforminį koordinačių transformavimą, naudojant tik Klaipėdos krašto pastatų geodezines koordinates, Nidos švyturio geodezines koordinates mokslininkas nustatė maždaug 1 m tikslumu.
Pasak Vilniaus Tech profesoriaus, dabar koordinates galima nurodyti žemėlapiuose, o vykdant archeologinius tyrimus – surasti švyturio liekanas. Tai atveria galimybes vienoje vietoje sutelkti išlikusius senojo švyturio bokšto fragmentus ir juos pritaikyti ekspozicijai.
Atradimai Vokietijos archyvuose
Dar keli misijos „Surasti Raudonąjį Kristupą“ atradimai – rašytinis dokumentas ir brėžinys, patvirtinantys 2021 m. Nidos švyturio pastatų komplekse atrastų kuro statinių nuosavybę. Prūsijos slaptajame valstybiniame archyve rastas 1882 m. Karaliaučiuje sudarytas dokumentas, liudijantis, kad 1878 m. sausį į Nidą iš „Hansa“ mašinų gamyklos Rostoke buvo pristatytos metalinės talpyklos, kurios gegužės 16 d. pirmą kartą užpildytos alyva.
Pasak T. Jačionio, misijos organizatoriaus ir VšĮ „Šviesos ministerija“ vadovo, pagrindinė užduotis Berlyne buvo rasti švyturio koordinates, vietą įrodančius dokumentus ar žemėlapius.
„Vis tik už akių netikėtai užkliuvo jau išanalizuotų, unikalios konstrukcijos kuro statinių brėžinys su aprašu ir nurodytais matmenimis. Šios keturios kuro statinės – pirmi ir kol kas vieninteliai dokumentuoti senojo Nidos švyturio inžinerinės įrangos eksponatai, kuriuos bus galima eksponuoti ir palikti ateities kartoms. Iki šiol buvo manyta, kad kuro statinės buvo atvežtos iš garlaivio ir skirtos dyzeliniam kurui laikyti“, – sako T. Jačionis.
Švyturiai prie Baltijos
Skaičiuojama, jog aplink Baltijos jūrą įvairiu metu buvo pastatyta 70 švyturių. Lietuvoje jų buvo septyni – trys Kuršių marių (Ventės, Uostadavario, Pervalkos) ir keturi jūriniai (Nidos, Juodkrantės, Klaipėdos ir Šventosios), visi jie įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių registrą.
Seniausias – Klaipėdos (Mėmelio) švyturys Smiltynėje, jo statyba truko nuo 1788 iki 1796 m., ir tai buvo vienas pirmųjų navigacinių įrenginių šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje. Tiesa, senasis, unikalus švyturys per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, sovietmečiu atstatytas 44 m aukščio naujas.
29 m siekiantis Nidos švyturys yra aukščiausiai Lietuvoje iškilęs laivų kelrodis – 79 m virš jūros lygio. Nuo jūros statinys nutolęs apie 900 m, tamsiuoju paros metu iš jo viršūnės skleidžiamas šviesos signalas matyti už 41 km.
Senasis Nidos švyturys Prūsijos karaliaus potvarkiu ant Urbo kalno pastatytas 1873 metais. Aštuonbriaunis raudonų keraminių plytų mūro sienų švyturys buvo 23 m aukščio ir veikė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. 1944 m. rudenį–1945 m. sausį besitraukiantys vokiečių kariai Nidos švyturį susprogdino.
Karui pasibaigus, švyturio vietoje buvo pastatytas laikinas medinis bokštelis su žibintu, o 1953-iaisiais, po porą metų užtrukusių paruošiamųjų ir statybos darbų, įžiebtas naujasis 29 m aukščio Nidos švyturys. Kaip dabar įrodyta, jis iškilo kiek tolėliau nuo pirmosios švyturio vietos ir mažai kuo priminė originalą. Vis tik keli originalūs objektai švyturio teritorijoje išliko – tai XIX a. pab. karo belaisvių, prancūzų karių, sumūryti akmeniniai laiptai ir raudonų plytų švyturio prižiūrėtojo namas Urbo kalno papėdėje.
Permainų pranašas
Pasak doc. dr. Nijolės Strakauskaitės, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos, švyturio Nidoje atsiradimo istorija buvo susijusi su platesniais kontekstais, mat pamarys priklausė 1871 m. susikūrusios Vokietijos imperijai.
Tuo metu vyko industrializacija ir valstybė sparčiai tobulino savo infrastruktūrą.
Anot istorikės, 1871 m. švyturio statybai buvo paskirta vieta ant Urbo kalno – 51 m aukščio kopos: „Pabrėžiu, kopa, kuri buvo dar tik pradėta apželdinti. Švyturio statyba buvo techniškai sudėtinga, juk jis buvo statomas ant smėlio kalno. Reikėjo labai tvirtų pamatų – į trijų metrų gylio duobę buvo leidžiami sprogdinto granito luitai“.
Iškilęs švyturys buvo ypatingas įvykis Nidos gyvenvietei.
„Švyturys architektūrine prasme buvo visiškas disonansas Nidos kaimeliui. Raudonų plytų pastatai buvo būdingi XIX a. pabaigos Vokietijos valstybiniams objektams, pavyzdžiui, galime palyginti su Klaipėdos universiteto statiniais. Tai buvo ženklas Nidai, kad ateina permainos, nauja epocha“, – yra sakiusi doc. dr. N. Strakauskaitė.
VERSLO TRIBŪNA
„Babble Coffee Club“ – neseniai duris atvėrusi erdvė pačiame Vilniaus centre (Gedimino pr. 39), kurioje jungiasi vėlyvieji pusryčiai, rūšinė kava ir jauki dovanų parduotuvė.
Simboliškai – likus mėnesiui iki Kalėdų – prekybos centras CUP skelbia šventinio laikotarpio pradžią ir vilniečius bei sostinės svečius kviečia ne tik užsukti papramogauti ar apsipirkti, bet ir pasigrožėti ypatingomis, floristo ir dekoratoriaus Manto Petruškevičiaus kurtomis dekoracijomis, įkvėptomis arktinės gamtos.
MO muziejus ir viena didžiausių Europos fasadų projektavimo bei įrengimo įmonių „Staticus“ susitarė dėl dar dviejų metų MO veiklos paramos. Po jau vienerių metų draugystės organizacijos ateinančius metus tęs misiją suteikti socialiai pažeidžiamų šeimų vaikams galimybę per meną ugdyti kūrybiškumą ir emocinį intelektą.
Vilniuje vykusioje konferencijoje „Valstybė 4.0“ verslo, valstybinių institucijų bei įmonių, savivaldybių atstovai diskutavo apie modernią, efektyvią ir gyventojams bei verslui draugišką valstybę. Renginyje – ir skaitmeninių iššūkių aktualijos, diskusijos apie tai, kaip ugdyti viešojo sektoriaus lyderystę viešajame sektoriuje ir prisitraukti jaunąją kartą.
Raudonų plytų aštuonkampis švyturys buvo mėgstamas vietos gyventojų ir svečių, tarpukariu net įgijo vardą: publika iš Vokietijos bei Rytų Prūsijos jį vadino Raudonuoju Kristupu.
