Kunigas V. Seliavko – apie „rusų pasaulį“ ir minkštąją Kremliaus valdomos Bažnyčios galią

Kunigas Vladimiras Seliavko. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

„Kremlius išnaudoja labai didelę dalį Ukrainos tikinčiųjų, kurie iki šiol priklauso Maskvai afilijuotai Bažnyčiai“, – sako Vladimiras Seliavko, krikščionių ortodoksų kunigas, priklausantis Konstantinopolio patriarchato egzerchatui. VŽ podkaste kunigas pasakoja apie „rusų pasaulio“ doktriną, kaip ir kokią įtaką tikintiesiems Lietuvos rusakalbiams daro Kremliaus propaganda ir Maskvos patriarchatas bei patriarchas Kirilas.

Pasak V. Seliavko, „rusų pasaulio“, arba „Ruskij mir“, ideologija, sukurta patriarcho Kirilo ir dabar skleidžiama Putino, Kremliaus valdžios ir rusų Bažnyčios, paremta tuo, kad „rusų pasaulis“ ir „Vakarai“ yra skirtingos civilizacijos, kad rusų visur nekenčia, jie visur skriaudžiami, todėl juos reikia išvaduoti“.

„Savo parapijoje buvau mylimas kunigas, su žmonėmis turėjau labai gerus santykius. Bet kai pradėdavau kalbėti apie Sovietų Sąjungos nusikaltimus, reakcija būdavo iki isterijos. Žmonės, ypač vyresnio amžiaus, ją aršiai gindavo“, – sako VŽ pašnekovas.

Anot jo, tie žmonės turbūt šventai tikėjo, kad Sovietų Sąjunga ir rusų imperija turi būti visur ir amžinai. Jie nesusitaikė, kad Lietuva pasirinko kitą kelią. Kai kurie atvirai ir sąžiningai sako: „Kodėl Rusija turi atsisakyti savo kolonijų?“

„Nesakysiu, kad tokių daug, bet yra ir tarp Maskvos patriarchato Lietuvoje kunigų, ir, aišku, pačioje Rusijoje. Žinoma, yra ir kitaip manančių, ir tai iš tikrųjų vertinga. Nes Rusijoje už tokį pasisakymą gali ne tik būti išmestas iš kunigų luomo, bet ir pasodintas į kalėjimą“, – kalba kunigas.

Pasak VŽ pašnekovo, dabar Kremlius išnaudoja labai didelę dalį Ukrainos tikinčiųjų, kurie iki šiol priklauso Maskvai afilijuotai Bažnyčiai. Jie tarsi paskelbė, kad pasišalino iš Maskvos patriarchato, bet žengė tik pusę žingsnio, o dabar kabo ore ir lyg laukia to gero momento, kai galės grįžti po Maskvos sparnu. Todėl neseniai Ukrainoje ir buvo priimtas įstatymas, draudžiantis bet kokios organizacijos, kuri turi centrą Maskvoje, Rusijoje, veiklą, nes Rusija yra šalis agresorė.

TRUMPA ISTORIJA: kaip Lietuvos ortodoksų (stačiatikių) bažnyčios dvasininkai padėjo Lietuvoje įkurti Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią bažnytinę struktūrą.

Lietuvos ortodoksų (stačiatikių) bažnyčios dvasininkai Gintaras Sungaila, Vitalijus Mockus, Georgijus Ananjevas, Vitalis Dauparas ir Vladimiras Seliavko 2022-ųjų vasarą Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus dekretu buvo pašalinti iš kunigų luomo „už sunkius kanoninius nusikaltimus“, susijusius su „kunigo priesaikos sulaužymo ir melagingų pranešimų, nepaklusnumo valdančiajam vyskupui ir visuomeninės veiklos be savo vyskupo palaiminimo faktais“, „sąmokslu prieš savo vyskupą ir brolius dvasininkus“, „perėjimo į kitą bažnyčios jurisdikciją be savo vyskupo palaiminimo ketinimą ir organizavimą“ bei kt.
Lietuvos stačiatikių arkivyskupija tuomet teigė, kad nušalintų kunigų atvejai nagrinėti „išskirtinai Bažnyčios kanonų teisės plotmėje. Teismo sprendimas neturi nieko bendra su politika ar įvykiais tarptautinėje erdvėje“.
2023 m. Konstantinopolio sinodas konstatavo, jog priežastys, dėl kurių minimiems dvasininkams buvo paskirtos bausmės, „kyla visai ne iš bažnytinių kriterijų, bet iš pagrįsto šių dvasininkų pasipriešinimo karui Ukrainoje“. Dar geriau: 2023 m. kovą Lietuvoje lankęsis Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I pranešė apie planus Lietuvoje atkurti Maskvai nepavaldų stačiatikių egzarchatą ir penkiems pašalintiems dvasininkams grąžino kunigų statusą.
2024 m. sausį į Vilnių iš Estijos atvykęs Konstantinopolio egzarchas Justinus Kiviloo aukojo mišias, ir tai buvo pirmas kartas po maždaug 300 metų, kai Lietuvoje tai darė Konstantinopolio dvasininkai. Be to, J. Kiviloo čia baigė formuoti Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią bažnytinę struktūrą. Konstantinopolio patriarchato bendruomenę Lietuvoje Vyriausybė įregistravo 2024 m. vasarį.