Tyrinėdami, kodėl visata vis labiau plečiasi, mokslininkai kuria trimatį jos žemėlapį

Teleskopo „Euclid“ padaryta nuotrauka. EKA / „Scanpix“ nuotr.

Europos kosmoso agentūros (EKA) mokslininkai, pasitelkę kosminį teleskopą „Euclid“, vienu šūviu šauna du zuikius: tyrinėdami, kodėl visata vis labiau plečiasi, jie pradėjo sudarinėti visatos žemėlapį iš teleskopo padarytų nuotraukų. Tyrėjų skaičiavimu, baigtame kurti žemėlapyje bus „pažymėta“ apie 8 mlrd. galaktikų, jų amžius sieks iki 10 mlrd. metų.

Skelbiama, jog pirmoji žemėlapio dalis, sudaryta iš 260 nuotraukų dėlionės, apima daugiau nei 14 mln. galaktikų. Tačiau tai sudaro vos 1% viso visatos žemėlapio, kurį užsimojo sukurti mokslininkai.

Misiją „Euclid“ Europos kosmoso agentūra, bendradarbiaudama su NASA, pradėjo 2023-aisiais, pirmąsias nuotraukas teleskopas išsiuntė tų pačių metų lapkritį ir 2024 m. gegužę. Pirmoji šios misijos užduotis, pasak NASA, – yra ištirti, kodėl visata plečiasi vis sparčiau. Astronomai, turėdami omenyje nežinomą šio spartėjančio plėtimosi priežastį, vartoja terminą „tamsioji energija“.

Be to, pasak BBC, misija „Euclid“ siekiama sukurti trimatį visatos žemėlapį laike ir erdvėje, kad būtų galima pabandyti išsiaiškinti jos evoliuciją ir pamėginti „apšviesti“ paslaptingąją tamsiąją energiją bei tamsiąją medžiagą, kurios kartu sudėjus sudaro 95% visatos masės.

„Projekto mastas yra visiškai nesuvokiamas“, – spalio 15 d. vykusiame Tarptautiniame astronautikos kongrese Milane, Italijoje teigė britų astrofizikos prof. Carole Mundell, EKA mokslo direktorė. Anot jos, norint parodyti visos raiškos (208 gigapikselių) vaizdą, reikėtų daugiau nei 16.000 4K televizorių (4K televizorius turi 8,3 mln pikselių).

Komentuodama kongreso dalyviams pristatomas nuotraukas, prof. Carole Mundell aiškino, kad, pavyzdžiui, vienoje jų matoma mėlyna juosta yra dulkės ir dujos Paukščių take. Priartinus vaizdą, matyti už šimtų milijonų šviesmečių nuo jo besisukančios galaktikos, kai kurių jų centruose žioji supermasyvios juodosios skylės, skleidžiančios gravitacines bangas, kurias galima aptikti Žemėje esančiais prietaisais.

„Šie vaizdai mane stebina tuo, kad juose matomas didžiulis fizinio mastelio diapazonas“, –„nasa.gov“ cituoja Mike'ą Seiffertą, projekto „Euclid“ dalyvį. Anot jo, nuotraukose matyti užfiksuotos detalės nuo žvaigždžių telkinių netoli atskirų galaktikos iki kai kurių didžiausių visatos struktūrų.

„Pradedame matyti pirmąsias užuominas, kaip atrodys „Euclid“ atsiųsti duomenys, kai bus baigtas pagrindinis tyrimas“, – sakė Mike'as Seiffertas.

Planuojama, kad per ateinančius 6-erius metus teleskopas autonomiškai stebės milijardų galaktikų formas, atstumus ir judėjimą daugiau nei 10 mlrd. šviesmečių atstumu. Tyrėjų skaičiavimu, baigtame kurti žemėlapyje bus apie 8 mlrd. galaktikų, jų amžius sieks iki 10 mlrd. metų.

Stebėdamas galaktikų spiečius ir kitus reiškinius, pavyzdžiui, kaip gravitacija iškreipia šviesą, „Euclid“ tyrinės „kosminį tinklą“ – materijos pasiskirstymą erdvėje ir laike. Pasak Valerijos Pettorino, ESA atstovės, kadangi tamsioji energija ir tamsioji medžiaga turi įtakos tuštumų tarp galaktikų spiečių susidarymui, šių tuštumų matavimas gali padėti suprasti jų prigimtį.