4% BVP gynybai: kokią žinutę siunčiame investuotojams ir užsienio partneriams?
Vilius Tamkvaitis, didžiausių investuotojų į Lietuvos ekonomiką asociacijos „Investors` Forum“ vyresnysis analitikas, teigia, kad po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 m. vasarį tarp asociacijos narių nerimo nekilo. Tačiau, pastebi jis, naujų potencialių investuotojų atsargumas yra išaugęs. Ypač tų, kurie mažiau pažįsta mūsų regioną, kurie konfliktą mato geografiškai gana artimą. Jis konstatuoja, kad didelių plyno lauko investicijų per dvejus karo metus Lietuvoje nebuvo, išskyrus atvejus, kai sprendimai buvo priimti iki karo pradžios.
„Investicijų augimas pastaruoju metu yra kuriamas reinvesticijų dėka, t. y. tų įmonių, kurios jau yra investavusios Lietuvoje ir pastaraisiais metais didino savo investicijas. Tačiau apskritai dėl sulėtėjusios ekonomikos investavimas taip pat yra prislopęs, – aiškina V. Tamkvaitis. – Galiausiai, ir pabrangęs valstybės skolinimas rodo, kad mūsų šalies rizika investuotojų akyse yra padidėjusi.“
Regiono neišmanantiems rizika atrodo didesnė
Mantas Katinas, kompiuterių programinės įrangos kūrimo UAB „Wargaming Vilnius“ generalinis direktorius, pritaria išsakytai nuomonei.
„Tačiau tie, kurie buvo priėmę investicinius sprendimus, aplinką vertina gana ramiai, o nauji investuotojai mato padidėjusią riziką. Ypač tie, kurie yra už Atlanto, mažiau pažįsta mūsų regiono specifiką“, – savo patirtimi dalinasi M. Katinas.
Jis taip pat atskleidžia, kad investuotojai labiau krypsta į Pietų Europos šalis ne tik dėl geopolitinės situacijos, bet ir todėl, kad ten mažesni kaštai, Lietuva šiandien gali pasiūlyti kokybę, bet ne pigiau.
„Tarptautinės kompanijos vertina situaciją globaliai, jos Europoje mato ne tik vieną konfliktą Ukrainoje, bet ir Izraelio, todėl joms kyla klausimas, kaip valdyti kylančias rizikas žemyne“, – kalba „Wargaming Vilnius“ generalinis direktorius.
Nuraminti ir partneriams, ir potencialiems investuotojams
„Šalies saugumas – fundamentalus dalykas. Todėl iniciatyva „4 procentai“ ne tiek svarbi dėl skaičiaus, kiek parodyti mūsų pasiryžimą turėti saugią valstybę, – teigia V. Tamkvaitis. – Tai svarbu ir investuotojams, ir darbuotojams, kurie atvyksta į Lietuvą. Jei, karine prasme, mūsų šalis negalės garantuoti saugumo, visa kita – mūsų talentai, universitetai, gamta ir t. t. – tampa nesvarbu. Negalime apsimesti, kad pas mus nieko nevyksta. Turime parodyti ryžtą atgrasyti priešą ir visam pasauliui, ir galimam priešui.“
„Wargaming Vilnius“ generalinis direktorius akcentuoja, kad Lietuva per paskutinį dešimtmetį susikūrė teigiamą reputaciją valdysenos srityje, nes „mūsų valdžioje retai būna radikalūs populistai, valdžios stabilumas aukštas, atliktos reikšmingos reformos, ekonomika auga“.
„Šiame kontekste turime susikurti tam tikrą atsparumo schemą, komunikuoti ir įrodyti, kad mūsų gynybinis pajėgumas aukštas. Įgyvendindami iniciatyvą „4 procentai“ ne tik pasieksime didesnę gynybinę galią, bet ir parodysime pasaulio pažangioms valstybėms, kad esame partneris, kuriuo verta pasitikėti, – mano M. Katinas. – Turime parodyti, kad esame savo šalies šeimininkai. Mūsų šalis, kuri turi didelę riziką, turi atitinkamai rūpintis gynyba.“
V. Tamkvaitis pritaria, kad šios iniciatyvos įgyvendinimas nuramintų ir partnerius, ir potencialius investuotojus. Jis pateikia Izraelio pavyzdį, kuriame beveik visada tvyro karo grėsmė, bet šalis sulaukia daug investicijų, nes jos galia pasitikima.
„Tai rodo, kad valstybės, rodydamos aiškų pasiryžimą save išsaugoti, gali būti patrauklios verslui ir sukuria tam tikrą ramybę savo gyventojams“, – teigia „Investors` Forum“ vyresnysis analitikas.
M. Katinas akcentuoja, kad lėšos gynybai – tai ne tik kariniai dalykai. Tai gali būti energetinio saugumo garantavimas ir kiti aspektai, kurie didina visuomenės saugumą.
„Svarbu suprasti, kad negali būti apsaugotas kažkieno kito – savo saugumu pirmiausia privalome rūpintis patys. Ir ne tik karine prasme, nes matome, kas vyksta pasaulyje“, – akcentuoja M. Katinas.
Verslas pasiruošęs gynybai skirti daugiau
V. Tamkvaičio nuomone, šiandien esame taške, kai pirmiausia privalome užtikrinti gynybą: „Iniciatyva „4 procentai“ yra paraginimas politikams, kad padarytų tai, ką mes kuo greičiau privalome padaryti“. Anot jo, visuomet bus socialinių grupių, verslų, kuriems atrodys, kad ši iniciatyva ir ją siekiančių įgyvendinti politikų sprendimai netinkami, tačiau „sprendimus reikia priimti, nors jie, matyt, bus nemalonūs.“
„Investors` Forum“ vyresnysis analitikas pasakoja, kad iš verslo ateina įvairių nuomonių ir pasiūlymų dėl skaičių, sprendimo būdų, bet nei iš vieno verslo negirdėti, kad nereikėtų didinti, pavyzdžiui, pelno mokesčio.
„Tačiau turime suprasti, kad verslas labai lankstus ir jei mokesčiai bus nekonkurencingi, jis vėl gali pasitraukti ar kurtis mokesčiams palankesnėse valstybėse. Tačiau vienareikšmiška – verslas pasiruošęs prisidėti prie iniciatyvos „4 procentai“, nes ji jau apjungė beveik visas verslo asociacijas“, – tikina „Investors` Forum“ vyresnysis analitikas.
M. Katinas primena, kad iniciatyva ir buvo kurta siekiant sujungti verslo organizacijas ir verslus prisidėti prie didesnio šalies gynybos finansavimo, t. y. nekilo klausimų, ar verslas pasiruošęs papildomai finansuoti šalies gynybinius pajėgumus.
„Tai ne tik verslo, tai piliečių iniciatyva, nes visi verslininkai – šalies piliečiai“, – konstatuoja „Wargaming Vilnius“ generalinis direktorius.
Anot jo, suprantama, kad su vieno mokesčio pakėlimu siekiamo papildomo 1,2 mlrd. Eur, kad pasiektume 4% nuo BVP, nesurinksi, tam reikalingas kompleksinis sprendimas.
Šiandien gynybai turime skirti tiek, kiek reikia
Šiuo metu verslas aktyviai svarsto Vyriausybės ir Finansų ministerijos siūlytus scenarijus, pavyzdžiui, po 1 procentinį punktą – iki 16% didinti pelno mokesčio tarifą ir iki 22% PVM, o taip pat kitus siūlymus dėl mokesčių pakeitimų.
„Verslo siūlomi 4% BVP tėra simbolis. Kiek riekia finansavimo mūsų gynybos stiprinimui, turi spręsti specialistai. Mūsų nuomone, gynybai šiuo metu turime skirti tiek, kiek reikia, – įsitikinęs V. Tamkvaitis. – Lenkijos pavyzdys rodo, kad 4% BVP yra ta suma, kuri užtikrina šalies gynybinius pajėgumus. Raginčiau politikus priimti nepatogius, bet jau šiandien reikalingus racionalius sprendimus.“
VERSLO TRIBŪNA
2025 m. spalio 23 d. Europos Sąjungos Taryba patvirtino 19-ąjį sankcijų paketą Rusijai, kartu atnaujindama ir sugriežtindama priemones Baltarusijai. Papildomi ribojimai išsiskiria mastu ir kryptingumu – jų priemonės apima energetikos, transporto, finansų ir technologijų sektorius, tiesiogiai paveikdamos tiek Europos, tiek Lietuvos verslo aplinką.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ruošiasi pristatyti vieningą platformą, kurioje klientai pirmu etapu galės rasti 10 paslaugų. Pasak VMI vadovės pavaduotojos Eglės Ramanauskienės, poreikį greitesnei, aiškesnei sistemai padiktavo keli faktoriai. Pats svarbiausias – VMI klientai, norintys įvairiomis paslaugomis naudotis vos kelių mygtukų paspaudimu.
INIKTI jau ne pirmus metus sėkmingai vykdo generalinės rangos darbus atsinaujinančios energetikos sektoriuje. Įmonė specializuojasi vėjo ir saulės elektrinių statybų projektuose - nuo kelių tiesimo, statybos aikštelių paruošimo, kabelių klojimo iki pamatų ir bokštų statybos bei jėgainių montavimo. Šiandien INIKTI vardas žinomas ne tik Lietuvoje - bendrovė sparčiai plečia veiklą ir užsienyje, ypač Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje.
Lietuvos įmonių patirtis ir besikeičianti verslo aplinka rodo, kad į tvarumą konkurencingos bendrovės turi žvelgti ne kaip į formalumą, o kaip į galimybę parodyti savo brandą. „Verslo žinių“ ir „Swedbank“ inicijuotas Tvarumo indeksas leidžia įmonėms nemokamai įsivertinti pažangą, palyginti ją su rinkos kontekstu ir viešai parodyti atsakomybę už poveikį aplinkai, darbuotojams ir visuomenei.
Jis primena, kad daugiausiai mokesčių surenkama per PVM ir GPM, todėl neabejojama, kad šiuos mokesčius teks koreguoti. Tačiau labai svarbu, kaip skaidriai bus panaudotos lėšos gynybai.
M. Katinas mano, kad mokesčių pokyčius gali tekti koreguoti ir drastiškiau, kad būtų surinkta ir gynybai skirta reikiama suma. Be to, valstybė privalo koreguoti investicinius planus, biudžeto išlaidų prioritetus.
„Taigi, pirmiausia kiekvieną raginčiau atsidaryti puslapį 4procentai.lt ir pasirašyti peticiją, kad politikai įsitikintų, jog piliečiai nori saugesnės Lietuvos. Žinodami, kad grėsmė reali, siekime nebūti tie, kuriuos po 100 metų aptarinės kaip nesugebėjusius priimti sprendimo ir susitelkti šalies gynybai. Būkime stiprūs“, – akcentuoja M. Katinas.
