Kodėl galime būti ramūs, kad Ignalinos AE veikla vykdoma saugiai?
Ignalinos AE, tvarkydama radioaktyviąsias atliekas, įpareigota laikytis visų teisės aktais numatytų reikalavimų ir užtikrinti radiacinį foną normos ribose, įdiegti aplinkos monitoringo sistemas. Visą parą vykdoma radiacinės aplinkos stebėsena leidžia operatyviai fiksuoti ir reaguoti į pastebėtus nukrypimus. Ignalinos AE užtikrina saugų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo procesą maksimaliai panaudodama tarptautinę praktiką, įmonės darbuotojų sukauptą patirtį ir turimą aukštą kvalifikaciją.
Kęstutis Gediminskas, Ignalinos AE Radiacinės saugos skyriaus vadovas, pasakoja apie veiklos specifiką bei kodėl sustabdžius branduolinių reaktorių veiklą Ignalinos AE teritorijoje vis dar yra stebėsenos reikalaujančių objektų.
Radiacinės saugos stebėsena elektrinėje – prioritetas
Veikiantys reaktoriai skiriasi nuo sustabdytų tuo, kad daugiau elektros energija nebegaminama, tad naujų radioaktyviųjų medžiagų nebeatsiranda. Dalis radiacinės stebėsenos, kuri buvo susijusi su reaktoriaus darbo technologiniu palaikymu, daugiau nebeatliekama.
„Kai 2022 m. balandį visas panaudotas branduolinis kuras atsidūrė galutinio sutvarkymo būsenoje, t. y. saugojimo konteineriuose laikinoje saugykloje, dar viena dalis, susijusi su branduolinio kuro saugos palaikymu blokuose, daugiau nėra vykdoma. Tai reiškia, kad visą dėmesį skirsime kitų radioaktyviųjų atliekų tvarkymui ir pervedimui į saugią būseną, atliekų ir aikštelės atlaisvinimui, naujų objektų (saugyklų ir atliekynų) priežiūrai“, – pasakoja Ignalinos AE specialistas.
Esminė atominės elektrinės paskirtis – iš branduolinio kuro gaminti elektros energiją. Šalutinis šio proceso rezultatas – radioaktyvaus užterštumo pasklidimas branduolinės elektrinės kontroliuojamosios zonos riboje. RBMK tipo reaktoriai pasižymėjo palyginti lengva gamyba bei silpnai įsodrinto ir atitinkamai santykinai pigaus branduolinio kuro naudojimu, tačiau dėl konstrukcinių ypatumų – labai dideliu kontroliuojamosios zonos dydžiu. Dėl šios priežasties dabar Ignalinos AE yra milžiniški kiekiai užterštos įrangos ir konstrukcijų.
Jėgainės eksploatavimo metu dėl įvairių įrangos nesandarumų, remonto darbų pasklidusio radioaktyvaus užterštumo generavimas sąlyginai sustojo, bet pats savaime užterštumas niekur nedingo. Užterštumas artimiausioje ateityje nedings, nes pagrindinių trumpaamžių teršėjų skilimo pusamžis siekia nuo 5 iki 30 m., ilgaamžių nuklidų – 100.000 m. ir daugiau, o foninės reikšmės tam tikrose vietose viršijamos milijonus kartų.
„Štai kodėl būtina radioaktyviąsias atliekas saugiai sutvarkyti, o tvarkant – vykdyti darbo vietų ir apšvitos stebėseną, nustatant būtinas papildomos apsaugos priemones ir apskaičiuojant leistiną darbo laiko trukmę, kad darbai būtų atliekami saugiai. Reziumuojant – Ignalinos AE privalo vykdyti radiacinę stebėseną kol visos radioaktyvios atliekos bus saugiai sutvarkytos ir patalpintos į atliekynus“, – atkreipia dėmesį K. Gediminskas.
Branduolinės energetikos objekto poveikis aplinkai ir gyventojams – minimalus
Radiacinio saugos centro svetainėje yra viešinama informacija apie Lietuvos gyventojų gaunamos apšvitos sudėtį. Visus pasaulio žmones nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos nuolat veikia jonizuojančioji spinduliuotė, kurią skleidžia įvairūs šaltiniai – kosminė spinduliuotė, radionuklidai, esantys grunte, maiste, geriamajame vandenyje, statybinėse medžiagose, radioaktyviosios radono dujos, patenkančios į pastatų vidų iš žemės gelmių, radionuklidai, pasklidę aplinkoje po branduolinės energetikos objektų avarijų. Taip pat žmonės yra veikiami jonizuojančiosios spinduliuotės diagnozuojant ligas arba gydant tam tikrus susirgimus ir kt.
Radiacinės saugos centras skelbia, kad vidutinė metinė efektinė apšvitos dozė, kurią gauna vidutinis Lietuvos gyventojas, lygi 3,36 mSv. Apie 30% šios apšvitos sudaro medicininių diagnostinių procedūrų metu gaunama apšvita. Palyginti didelė dalis visos metinės apšvitos gaunama dėl radioaktyviųjų radono dujų, esančių patalpų ore. Mažesnę dalį sudaro apšvita dėl radionuklidų, esančių grunte ir aplinkos ore. Žymiai mažesnę metinę apšvitą gyventojas patiria dėl radionuklidų maiste. Radionuklidai, patekę į aplinką iš branduolinės energetikos objektų, gyventojus veikia labai nežymiai – apšvita neviršija 0,1 mSv per metus.
Neretai nuostabą kelia faktas, kad Lietuvos sostinėje natūralus gamtinis fonas yra aukštesnis negu Visagine, šalia kurio įsikūrusi Ignalinos AE.
„Visaginas – jaukus ir nedidelis miestas, neturintis uolienų su padidintu kiekiu gamtinių nuklidų, radono kiekis yra labai žemas – visa tai lemia, kad natūralus gamtinis fonas yra ganėtinai žemas. Antra dedamoji – tai technogeniniai šaltiniai. Ignalinos AE jų mažai, nes automobilių kiekis nedidelis, o kadangi automobiliai naudoja kurą, kuriame yra gamtinių nuklidų, todėl kuo daugiau teršiamas oras, tuo didesnė įtaka radiaciniam fonui. Trečia dedamoji – Ignalinos AE veiklos įtaka – sudaro mažiau nei 1% nuo leistino lygio“, – aiškino K. Gediminskas.
Radiacinės saugos specialistų poreikis nemažėja
Jo teigimu, gan sudėtinga paaiškinti, kad sustabdžius reaktorius radiacinis užterštumas niekur nedingo. Jis savaime dings tik po milijonų metų, kai savaime suskils visi radioaktyvūs spinduliai. Tokiam ilgam laikotarpiui nepavaldi nei viena konstrukcija, todėl būtina tinkamai ir saugiai visam laikui sutvarkyti radioaktyviąsias atliekas.
Didžioji dalis radioaktyviųjų atliekų po dezaktyvavimo tampa neradioaktyviomis ir joms toliau nebetaikoma radiacinė kontrolė, kas reiškia, kad jos nebeturi radiacinio užterštumo ir gali būti perleidžiamos kitam savininkui (pvz., per aukcionus parduodamas metalo laužas).
„Atlaisvinimo lygiai atitinka tarptautinius reikalavimus ir parengti su sąlyga, kad jeigu iš tokio metalo pagamintumėme šaukštus vaikams, tai naudojant juos vaikų sveikatai per 70 metų nebus padaryta žala (dėl radiacinio poveikio), kurią mūsų mokslininkai dabartiniame išsivystymo lygyje galėtų aptikti. Todėl radiacinės saugos specialistų atsakomybė didelė ir jų išsilavinimas turi būti atitinkamas, o kai kurių pareigų vykdymui reikalaujame ir darbo patirties. Kalbant apie 5 metų perspektyvą, specialistų poreikis nemažės – kasmet vidutiniškai mums reikalingi 3-4 dozimetrininkai ir 1–2 inžinieriai“, – pasakoja Ignalinos AE specialistas.
Gyventojai gali stebėti radiacinio fono matavimą tiesiogiai
Tiesiogiai stebėti radiacinį foną galima keliais būdais:
- IAE atliekamos stebėsenos, kuri apima ir IAE regioną, rezultatus realiu laiku galima rasti Ignalinos AE svetainėje https://www.iae.lt/aplinkosauga/35
- Radiacinį foną visoje Lietuvoje galima stebėti RSC svetainėje www.rsc.lt
