Mišraus Seimo fragmentai: „gelbėtojai“, seni-nauji veidai ir polinkis į centrą

Su partijomis lietuviai nesitapatina, politinės kairės ir dešinės tradicijos pas mus nėra įsitvirtinusios, rinkėjams rūpi asmenybės, nauji veidai, o dar geriau – nauji „gelbėtojai“. Socioekonominiu požiūriu ir vėl ryškios „dvi Lietuvos“: didmiesčiai (didelė dalis Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos) bei mažesni miestai, miesteliai ir kaimiškos vietovės.

Tokias politines pasirinkimų realijas ir aktualijas Lietuvoje atskleidė sekmadienį praūžęs pirmasis Seimo rinkimų turas, po kurio pamažu ėmė ryškėti gana margos ir politine prasme fragmentuotos parlamento sudėties vaizdinys.

Partijų rikiuotė

Pirmiausia tai, kas nepateikė staigmenų. Rinkimų rezultatai rodo, kad stabilų, mobilizuotą ir daugiau mažiau nuoseklų rinkėją kol kas turi tik Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Pastarieji nors ir nepasiekė vadinamųjų „lubų“, t. y. nesumobilizavo visų potencialių savo rinkėjų arba užimdami valdančiąsias pozicijas dalį jų pastariesiems ketveriems metams prarado, vis tik sugebėjo savo rinkėjus prie balsadėžių sukviesti gana sėkmingai.