Emocijos, nepagrįstos ekonomine logika
Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti trišalė taryba gegužės pabaigoje susipažino su Lietuvos banko (LB ) pasiūlymais dėl MMA didinimo 2025 m. Skaičiuojant pagal šiuo metu naudojamą formulę, MMA turėtų didėti 15,7% ir pasiekti 1.069,52 Eur.
Kartu LB pateikė alternatyvų siūlymą dėl atsargesnio, per 2 metus išdėstyto MMA didinimo, siekiant, kad pernelyg spartus jos kėlimas nepakenktų Lietuvos konkurencingumui.
Tačiau profsąjungos skeptiškai vertina LB siūlymą MMA didinti palengva. Pasak Ingos Ruginienės, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkės, MMA kėlimas 10%, iki 1.016 Eur, yra „iš lempos“ paimtas skaičius. Todėl tikimasi susitarti dėl skaičiaus, nustatyto pagal formulę, ir kitais metais MMA padidinti drąsiau.
„Tas išdėliojimas 2 metams yra visiška fikcija, nes jokio išdėliojimo nėra, čia buvo tik žodinis paaiškinimas, bet realiai Lietuvos bankas pasiūlė tiesiog nustatyti mažesnę MMA kitąmet – 1.016 Eur. Visiškai iš dangaus paimtas skaičius“, – VŽ komentuoja I. Ruginienė.
Dar labiau kitąmet didinti MMA siūlo ir Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė.
I. Ruginienė aiškina, kad praėjusiais metais darbuotojų profsąjungos sutiko kelti MMA nesilaikant formulės, tad šiemet nusileisti turi darbdaviai.
„Mes jau praeitais metais padarėme didžiulį kompromisą, kai įsiklausėme į darbdavių balsą ir MMA pakėlėme per du šaltinius, tai yra pačią MMA ir plius pakėlėme NPD. Taip subalansavome naštą verslui“, – teigia ji.
Verslo atstovai turi savų argumentų – jie tikina, kad MMA pakėlimas 15,7%, iki 1.070 Eur būtų žalingas ekonomikai. Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, aiškina, kad LB siūlymas MMA padidinti per 2 metus yra gerokai labiau subalansuotas.
Pasak jo, tie tempai, kurių tikisi profsąjungos, yra labiau emociniai negu ekonomiškai pagrįsti.
„Be abejonės, jie deklaruoja, kad norėtų gerokai daugiau – kad būtų padidinta ir 20–25%. Bet ir fondo (TVF – VŽ) atstovai sako, kad tai būtų ekonominė beprotybė, nes tai yra žalinga galiausiai ne tik verslui, bet ir tiems patiems darbuotojams“, – VŽ kalba A. Romanovskis.
Anot jo, kai kuriems verslams, ypač smulkiems ir veikiantiems regionuose, bus sunku prisitaikyti ir prie lėtesnio MMA didinimo po 10% per kelerius metus. Tokios įmonės, pažymi A. Romanovskis, yra priklausomos nuo MMA. Skausminga tai būtų transporto sektoriui, kur atlyginimų koeficientas yra susietas su MMA, taip pat aptarnavimo sektoriui, kuris prarado PVM lengvatą.
Jis pabrėžia: jei valdžia nori didesnio verslo įsitraukimo remiant šalies gynybą, ji negali sparčiau didinti MMA ir taip „užveržti deguonies“.
Atrodo, kad diskusijos bus audringos ir ilgos, nes profsąjungos skelbiasi neisiančios į kompromisus.
Pagal Darbo kodeksą (DK) trišalė taryba savo išvadą dėl MMA didinimo pateikia kiekvienais metais iki birželio 15 d. arba iki kitos Vyriausybės prašomos datos. Šį kartą Vyriausybė davė laiko iki mėnesio pabaigos. Tačiau neaišku, ar birželio pabaigoje jau bus nuspręsta, kiek ir kaip kitais metais didės MMA, gali būti, kad diskusijos užsitęs ir iki rudens.
Taigi, Vyriausybė sprendimą dėl kitų metų MMA gali priimti tik rudenį, o to minusas – aišku nebus nei verslui, nei politikams, planuojantiems 2025 m. biudžetą.
Siekis išsiderėti didesnius atlyginimus suprantamas, tačiau bet koks didinimas turi būti gerai apskaičiuotas, apsvarstytas ir santykinai atsargus, kad nebūtų pakenkta ekonomikai, kad dirbtinai nepūstų kainų, taigi, neįsuktų infliacijos spiralės.
Geri atlyginimai turi būti suderinti su našumo kriterijumi. Perdėtas šuoliavimas į atlyginimų aukštumas – pavojus prarasti užsienio investuotojus. Jau ir taip nesame pigios darbo jėgos kraštas, vilioti investuotojus darosi vis sunkiau. Kai kurie gamybos užsakymai jau iškeliauja iš Lietuvos ten, kur mažesnis MMA.
O kai kuriems politikams MMA tebelieka savotiškas „saldainis“, prieš rinkimus padedantis susirinkti gerus politinius dividendus, kuriuos sumokėti tenka darbdaviams.
