Kokia viršūnė minimaliai algai – ne kliūtis?
Lietuvos bankas (LB) Trišalei tarybai antradienį pateikė skaičiavimus, kad pagal dabartinę galiojančią formulę MMA kitąmet turėtų didėti nuo šiųmetinių 924 iki 1.070 Eur, t. y. net 15,7%.
Toks didelis augimas pirmiausia siejamas su sparčiai augančiu vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), mat pagal Trišalėje taryboje sutartą formulę MMA turi siekti 45–50% VDU. O šiemet I ketv. VDU iki mokesčių pasiekė jau 2.161 Eur, iki metų pabaigos, prognozuojama, gali išaugti iki maždaug 2.200 Eur. Greičiausiai, ir dar daugiau.
Kaip ir buvo galima tikėtis, dėl LB pateiktų skaičių profesinės sąjungos džiūgauja ir ploja katučių. Antai Kristina Krupavičienė, profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė, įsitikinusi, kad MMA kitąmet neturėtų būti mažesnė nei 1.070 Eur, nes „Lietuvoje turime vienas aukščiausių maisto, drabužių ir kitokių paslaugų kainas“.
Tačiau verslo atstovai demonstruoja atsargumą. Jie nerimauja, kad galimas MMA šuolis net 16% yra aiškiai per didelis.
„Paprastai minimalios algos didinimas daro spaudimą apskritai atlyginimų augimui“, – VŽ sakė Rūta Skyrienė, asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomoji direktorė.
Ji sutinka, kad MMA turi augti, tačiau ne per daug. Jei minimalus atlyginimas bus keliamas sparčiai, gali nukentėti regionų verslai, neturintys pajėgumų mokėti tokio atlygio.
Darbdaviai taip pat ragina grįžti prie diskusijų dėl MMA nustatymo formulės pakeitimo, tikėdamiesi, kad ją papildys našumo faktorius.
„Našumas stipriai atsilieka nuo atlyginimų augimo. Mūsų produktyvumas apskritai atsilieka, ypač palyginti su Šiaurės Europos šalimis“, – pabrėžė R. Skyrienė.
LB Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas Trišalėje taryboje pripažino, kad pernelyg spartus MMA didinimas gali „būti rizikingas dėl galimos neigiamos įtakos Lietuvos konkurencingumui“. Tad LB siūlo atsargesnę alternatyvą – atsižvelgiant į naujausias Finansų ministerijos prognozes dėl VDU didėjimo 2024–2026 m., nustatyti, kad kitąmet MMA būtų padidintas kukliau – iki 1.016 Eur, o dar po metų vėl spurtuoti – iki 1.123 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad, kaip ir buvo galima tikėtis, tarp profsąjungų ir darbdavių įsiliepsnojo nemenkos diskusijos šiuo jautriu klausimu, Trišalės tarybos sprendimas atidėtas iki birželio.
Be šių dviejų socialinių partnerių Tarybos dalyvė taip pat yra ir Vyriausybė. Būtent jai ir priklausys paskutinis žodis, nustatant MMA. Tačiau valdžia nuolat kartoja lauksianti bendro sutarimo šiuo klausimu.
Ar iki rudens, kai bus tvirtinamas kitų metų biudžetas, pavyks tokį bendrą vardiklį rasti, kol kas neaišku.
Bet, VŽ nuomone, aišku viena – atlyginimus, taigi ir minimalų, didinti tikrai reikia, kad jie bent neatsiliktų nuo infliacijos. Tuo pat metu dera nepamiršti ir neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimo, jo artinimo prie MMA.
Tačiau bet koks didinimas turi būti gerai apskaičiuotas, apsvarstytas, pamatuotas ir santykinai atsargus, kad nebūtų pakenkta ekonomikai, kad dirbtinai nepūstų kainų, taigi, neįsuktų infliacijos spiralės.
Smagu būti ekonomika su dideliais atlyginimais. Bet tie geri atlyginimai turi būti suderinti su našumo kriterijumi. Nes dalis investuotojų jau vertina Lietuvą kaip gana nepigios darbo jėgos kraštą ir todėl ima atsargiau svarstyti galimybes čia imtis veiklos.
O būti ekonomika, nuo kurios nusisuka investuotojai, anaiptol nebėra smagu. Niekam – nei ekonomikai, nei Lietuvos žmonėms.
[infogram id="2f87b70f-92b5-48a5-8054-a9ecb7cbea55" prefix="78e" format="interactive" title="Minimali mėnesio alga 2025 m."]
