Vieniems projektams atviras koridorius, kiti telaukia už durų
2021 m. buvo priimtas priemonių paketas, dar vadinamas žaliuoju koridoriumi, skirtas stambiems vietos ir užsienio kapitalo investicijų projektams pritraukti. Į stambių investicinių projektų sąrašą įrašytiems gamyklų projektams numatytos kur kas greitesnės ir paprastesnės investuotojo įsikūrimo procedūros, mažesnė administracinė našta. Tokiems investuotojams numatytas nulinis pelno mokesčio tarifas 20 metų ir kt.
Ir nors žaliasis koridorius juo judančioms įmonėms visur žadėjo žalią šviesą, realybėje jis nėra rožėmis klotas.
Gal todėl Pagiriuose virš 220 mln. Eur investavusios medienos plaušo plokščių UAB „Homanit Lietuva“ vadovas Sigitas Kilčauskas atvirai sako, kad „jeigu pavyktų atsukti laiką atgal, greičiausiai mūsų čia nebūtų“.
Jis neslepia, kad susidūrimą su vietos bendruomene ir besitęsiančius su ja teismų procesus atidžiai stebi kiti Vokietijos investuotojai. Ir potencialių investuotojų šie konfliktai nedžiugina.
Beje, ir Vokietijos karinės pramonės milžinės „Rheinmetall“ amunicijos gamyklos statybų, kurias, kaip yra skelbusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija, bus siekiama pradėti šių metų rudenį, laukia nemažai iššūkių. Žinant, kad Baisogaloje numatytame sklype nėra jokios infrastruktūros, jos įrengimas gali užsitęsti.
Tad jeigu šiai pramonės gigantei ministerija pasišaus padėti, „Verslo žinių“ nuomone, tokia pagalba turėtų būti suguldyta į teisės aktus, kad ja galėtų naudotis ir kiti investuotojai. Nebūtinai kuriantys ar gaminantys gynybos pramonei.
Pastatyta, jau veikianti ir šiemet „Sumanios pramonės“ konkurse viena iš nugalėtojų tapusi SBA baldų gamykla „Inno Line“ iškilo per trumpesnį laiką, nei būtų statoma, nesinaudojant žaliuoju koridoriumi.
„Vien išvengus detaliojo plano rengimo ir derinimo sutaupomi 6–9 mėnesiai. O verslui įgyvendinant projektą tai yra žymus paspartinimas“, – skaičiuoja Jolanta Grašienė, SBA viceprezidentė.
Tačiau, anot jos, didelių pramonės įmonių statyboms itin svarbu rasti tam tinkamą sklypą. Ji siūlo sudaryti potencialių vietų investicijoms duomenų bazę, iš kurios verslas galėtų rinktis sau tinkamiausią.
Mantas Leknius, inovacijas pramonei kuriančios UAB „VMG Technics“ direktorius, taip pat mato, kuriose vietose žaliąjį koridorių būtų galima labiau ištiesinti, kad projektų juodėjimas juo būtų sklandesnis.
Pavyzdžiui, baigiant „VMG Technics R&D Park“ projektą laukia pastato pridavimas, žiedinės sankryžos ir su ja susijusios infrastruktūros derinimas, bus atidalinami žemės sklypai.
Tokiuose procesuose dalyvauja ir tarpusavyje bendrauja ne viena institucija – nuo Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Nacionalinės žemės tarnybos iki Klaipėdos rajono savivaldybės struktūrinių padalinių. Norisi tikėtis, kad nors ateityje ir šie procesai bus spartesni ir lankstesni.
Žinoma, jeigu išties tokia priemone siekiama ekonomikos proveržio ir aukštesnės pridėtinės ekonominės vertės.
Nes derėtų galvoti ir apie tai, kad kol žaliuoju koridoriumi stambius projektus lydi specialūs valstybės kuratoriai, kitoms įmonėms tenka palaukti už durų. Čia kaip gydymo įstaigose – ištekliai riboti.
Vaistas tik vienas – kur kas sparčiau, negu vyksta dabar, naikinti perteklinį reguliavimą visiems: lėtą teritorijų planavimą, stringančią infrastruktūros plėtrą, mėnesiais delsiamus priimti administracinius sprendimus ir pan.
