G. Abromavičius. Kaip apsaugoti įmonės turtą nuo nesąžiningų vadovų veiksmų

Viešai skelbiama, kad pažeidimas aptiktas atliekant auditą, t. y. praėjus daug laiko nuo paties pažeidimo. Todėl pažeidimai nebuvo laiku pastebėti, kas sudarė sąlygas tęsti pažeidimus ir padaryti dar didesnę žalą.

Spaudoje pasigirsta nuomonių, kad mokėjimo įstaiga arba valstybės institucijos galėjo netinkamai atlikti kontrolės funkcijas. Tačiau pirmiausia reikėtų pažiūrėti, kokias prevencijos priemones galėjo taikyti pati įmonė, kad išvengtų galimai neteisėtų vadovo veiksmų ir sumažintų žalą.

Kaip buvo galima išvengti tokių situacijų

Manytina, kad tokios situacijos greičiausiai būtų galima išvengti, jeigu bendrovė būtų nustačiusi „dviejų parašų“ taisyklę ir tokiu būdu apribojusi vadovo teisę vienašališkai priimti sprendimus.

„Dviejų parašų“ taisyklė, arba kiekybinis atstovavimas, reiškia, kad sudarant sutartis bendrovės vadovas turi veikti kartu su valdybos nariu. Tokiu atveju būtų išvengta situacijų, kai įmonė net nežino apie vadovo sudaromas sutartis.

Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtinta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei.

Taigi, lengviausias būdas apriboti vadovo įgaliojimus vienašališkai sudaryti sutartis pakeičiant įstatus ir nustatant kiekybinio atstovavimo taisyklę. Bendrovės įstatuose taip pat galima numatyti sprendimus, kuriems priimti reikalingas išankstinis valdybos sprendimas.

Ar įstatyme numatyti saugikliai yra pakankami?

Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtinta, kad bendrovės valdyba priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), jeigu įstatuose nenurodyta kitokia vertė.

Tačiau, jeigu bendrovėje nesudaroma valdyba, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrovės vadovas, išskyrus šio akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis. Tai reiškia, kad reikalavimas gauti valdybos pritarimą netaikomas, jeigu bendrovėje valdyba nesudaroma.

Taip pat ši taisyklė taikoma tik tuomet, jeigu sandorio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo. Manytina, kad ši taisyklė nėra pakankama apsaugoti bendrovę nuo neteisėtų vadovo sprendimų. Todėl bendrovės įstatuose galėtų būti nurodytas platesnis situacijų sąrašas, kai sudaryti sutarčiai reikalingas valdybos pritarimas.

Kaip įtvirtinti „dviejų parašų“ taisyklę?

Kiekybinio atstovavimo taisyklė turėtų būti įtvirtinta bendrovės įstatuose. Tokiu būdu visi tretieji asmenys, įskaitant notarus, yra informuoti, kad sutarčiai sudaryti reikalingi dviejų vadovaujančių darbuotojų parašai.

Šiuo tikslu reikėtų įsteigti bendrovės valdybą ir įstatuose apriboti vadovo teisę vienašališkai priimti sprendimus ir sudaryti sutartis. Įstatuose taip pat galima numatyti sprendimus dėl turto pirkimo ar pardavimo, kuriems priimti reikalingas visos valdybos išankstinis pritarimas.

Įstatuose turi būti nustatyta konkreti kiekybinio atstovavimo taisyklė, pagal kurią kartu su valdymo organų nariais visais atvejais bendrovės vardu turi veikti ir bendrovės vadovas. Paprastai bendrovę gali atstovauti vadovas kartu su vienu iš valdybos narių. Tokiu būdu yra apribojama vadovo teisė vienašališkai sudaryti sutartis ir vykdoma vadovo veiksmų kontrolė.

Įstatuose galima numatyti sutarties vertę, nuo kurios reikalaujama, kad sutartį sudarytų vadovas ir valdybos narys. Tokiu būdu nėra apsunkinama įmonės veikla, kai smulkioms kasdienėms sutartims reikalingi dviejų darbuotojų parašai.

Jeigu bendrovės darbuotojams yra suteikiami įgaliojimai sudaryti sutartis, juose taip pat gali būti numatyti tam tikri ribojimai. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į sutarties vertę, galima numatyti, kad tam tikrus sandorius gali sudaryti tik du įgalioti darbuotojai, t. y. numatytas bendras atstovavimas. Tokiu atveju sutartis galėtų sudaryti tik abu įgalioti darbuotojai, veikdami kartu.

Civilinis kodeksas taip pat numato galimybę darbuotojams ar kitiems asmenims išduoti prokūrą, jeigu tai numatyta bendrovės įstatuose. Prokūra gali būti išduodama keliems asmenims (bendroji prokūra). Tokiu atveju visi prokūristai privalo veikti kartu. Prokūros turi būti įregistruotos Įgaliojimų registre.

Ar sutartis sudaryta pažeidžiant kiekybinio atstovavimo taisyklę galioja?

Egzistuoja bendroji teisės norma, kad, jeigu asmuo veikia neturėdamas šios teisės ar turimas teises viršydamas, jo veiksmai atstovaujamajam nesukuria teisinių pasekmių. Todėl sutartis, sudaryta pažeidžiant įstatuose įtvirtintą kiekybinio atstovavimo taisyklę, būtų laikoma negaliojančia.

Todėl kiekybinis atstovavimas yra svarbus instrumentas ne tik siekiant nustatyti kontrolės procedūras, bet ir veikia kaip prevencinė priemonė siekiant išvengti trečiųjų asmenų sukčiavimo ir nesąžiningumo, taip pat bendrovės vadovo klaidų.

Taigi, bendrovė gali imtis veiksmingų priemonių, kurios padėtų išvengti vadovų ir (ar) partnerių sukčiavimo atvejų arba ženkliai sumažintų nuostolių dydį. Todėl ši situacija turi teigiamą aspektą, ji skatina atidžiau pasižiūrėti į įmonių valdymo procesus.

Komentaro autorius – Giedrius Abromavičius, advokatų profesinė bendrijos „Abromavicius Attorneys“ advokatas.