R. Laukaitis. Jūrinio vėjo elektrinių parkų laukia permainingi vėjai

Du kartus per metus EY sudaromas globalus RECAI indeksas rodo, kad šiuo metu net 12 valstybių iš Europos patenka tarp 20 atsinaujinančios energetikos plėtrai patraukliausių rinkų sąrašą. Vis dėlto bendros „Ignitis renewables“ ir strateginio partnerio „Ocean Winds“ pergalės aukcione neužteko, kad Lietuva patektų į neseniai sudarytą 40 valstybių RECAI sąrašą.

Lenkija per antrą praėjusių metų pusmetį indekse palypėjo dviem pozicijomis aukštyn ir atsidūrė 15-oje vietoje. Pagreitį padidino ir Airija, Danija bei Prancūzija, priartėjusi prie pat nesikeičiančio pasaulio lyderių trejeto: JAV, Vokietijos ir Kinijos. Antrą ir trečią vietą pagal indeksą užimančios Vokietija ir Kinija žengia koja kojon su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, tuo tarpu reitingo lyderė JAV nuo jų išlaiko atotrūkį.

Įdarbinti jūrinius vėjus – būtina, bet sudėtinga išeitis

Dauguma EY vertinamų valstybių yra užsibrėžusios aukštus ir ambicingus atsinaujinančios energetikos tikslus. Aktyviausi rinkos dalyviai jungiasi prie Pasaulinio atsinaujinančiųjų energijos išteklių aljanso (angl. Global Renewables Alliance, GRA), kuris įgyvendina „3xRenewables“ kampaniją, raginančią pasaulio lyderius tris kartus padidinti atsinaujinančios energetikos pajėgumus – pasiekti 11.000 gigavatų (GW) pajėgumus iki 2030 m.

Tiek ES tikslas tapti pirmąja klimatui neutralia ekonomika, tiek sektorių ar atskirų bendrovių „net zero“ tikslai yra sunkiai pasiekiami neįdarbinus jūrinių vėjų – visi sutaria dėl investicijų į vėjo jėgainių parkus jūroje būtinybės.

Svarbiausias šių jėgainių pranašumas – didesnis naudingumo koeficientas. Skaičiuojama, kad kiekvienas elektrinės jūroje megavatas pagamina iki dviejų kartų daugiau elektros energijos nei megavatas vėjo jėgainių sausumoje ir apie tris kartus daugiau nei tokios pačios galios saulės jėgainės.

Projektus torpeduoja kaštų augimas

Taigi, jūrinio vėjo jėgainių parkai yra didesnės galios, efektyvesni ir svarbūs ekonomikos dekarbonizacijai. Tačiau jiems reikia didesnių investicijų ir šių projektų įgyvendinimo procesas yra sudėtingesnis. Globalaus EY tinklo analitikai konstatuoja, kad šiuo metu sektorius pasiekė naują raidos etapą, kai dešimtmečiais taikytos taisyklės nebeveikia. 

Kone 30 metų jūrinio vėjo energetikos sektorius buvo laikomas sėkmingu ir labai perspektyviu, tačiau pastaruosius 12 mėnesių susiduriama su didžiausiais iššūkiais, kuriuos signalizuoja ir įvairiose valstybėse dalyvių nepritraukę aukcionai, ir smarkiai išaugusios vystomų projektų sąnaudos, keičiančios investuotojų grąžos planus. Pavyzdžiui, rugsėjį Jungtinėje Karalystėje vykusiame penktajame paskirstymo etape, kuriame elektros energijos pardavimo kaina nustatoma pagal sutarties dėl kainų skirtumo (angl. contract for difference, CfD) modelį, nepavyko pritraukti nė vieno pasiūlymo. Šalies vyriausybės nustatytos bazinės kainos nepakako, kad verslas pateiktų pasiūlymus. JAV taip pat pastebėtas investuotojų susidomėjimo atoslūgis aukcionuose dėl projektų Meksikos įlankoje.

Jūrinio vėjo jėgainių parkų statybos yra didelės apimties, sudėtingumo ir ilgos trukmės projektai. Dėl tiekimo grandinės sutrikimų 2019 m. pasaulinės projektų sąnaudos išaugo 39%. Daliai plėtotojų sąnaudų pokyčiai yra pernelyg nuostolingi – įmonės atideda arba atšaukia projektus nurodydamos, kad išaugusios įrangos ir statybų kainos reiškia, kad jų investicijos neatsipirks.                     

Situacija Europoje nuteikia pozityviai

 Neapibrėžtumą dėl tiekimo grandinių kaip reikšmingą riziką vertina ir aukcioną Lietuvoje laimėjusi „Ignitis renewables“. Vis dėlto Vokietijos ir kitų ES šalių pavyzdžiai rodo, kad net be valstybės paramos vystomas projektas prie Lietuvos krantų yra perspektyvus ir gali pasiekti savo tikslą per metus gaminti apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos.

Didžiausia Europos ekonomika Vokietija aukštą poziciją RECAI sąraše išlaiko ne veltui. Liepos mėnesį Vokietijoje pirmą kartą surengtas jūros vėjo jėgainių aukcionas pagal formulę „pirk dabar, mokėk vėliau“. Projektai Šiaurės ir Baltijos jūrose pritraukė iš viso 12,6 mlrd. Eur vertės pasiūlymų. Konkursai dėl jūrinio vėjo elektrinių parkų sėkmingai įvyko ir kitose rinkose, įskaitant Airiją ir Vokietijos kaimynus Nyderlandus.

Lietuvoje ruošiamas dar vienas tokios pačios apimties vėjo jėgainių parko jūroje aukcionas ir, tikėtina, jis bus organizuojamas 2024 m. Optimistiškai nuteikia tai, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys sulaukia aktyvaus investuotojų dėmesio. Pavyzdžiui, „Ignitis renewables“ bendrovė yra pasiekusi susitarimą su fondu „Copenhagen Infrastructure Partners“ dėl galimų investicijų į parkus Latvijos ir Estijos teritoriniuose vandenyse, ir netgi šių metų gruodžio mėn. buvo paskelbti laimėtojais „Liivi 2“ jūrinio parko (kurio pajėgumas gali siekti iki 1,4 GW) Estijoje konkurse. Taip pat mūsų regionu domisi tokie užsienio investuotojai kaip „Orlen“ (Lenkija), „RWE Renewables“ (Vokietija), „Orsted“ (Danija), „Van Oord“ (Nyderlandai) ir kiti.

Iššūkiai – ir vyriausybėms, ir verslui

 Siekdamos užtikrinti tvarią pažangą, vyriausybės yra priverstos užtikrinti nuolatinę naujų projektų pasiūlą ir prie rinkos dinamikos priderinti biudžetus bei subsidijų mechanizmus, atliepiančius investuotojų pagrįstos grąžos lūkesčius.

Apskritai, naujausių aukcionų visame pasaulyje rezultatai rodo, kad vertinant pasiūlymus valstybėms vis dar tenka ieškoti taikliausių finansavimo ir rizikos pasidalijimo modelių, kurie investuotojams leistų subalansuoti ilgalaikę riziką. Vis dažniau pripažįstama, kad atsižvelgti tik į kainą neužtenka, nes auga kitų veiksnių svarba.

Kalbant apie pažangos pagreitį, dėmesio vertas faktas, jog šiemet pasaulyje įrengta jūrinio vėjo jėgainių, kurių bendra galia sudaro apie 9 GW. Palyginti, kad pasiektume neutralumo klimatui tikslus 2030 m., visame pasaulyje kasmet reikės įrengti vidutiniškai 35 GW pajėgumų. Pažangos tempas turi augti keturis kartus, nors jau dabar sistema kai kur braška per siūles, pavyzdžiui, jėgainių dalis transportuojančių ir montuoti padedančių laivų statytojai sunkiai spėja su turbinų gamintojų užmojais.

Žinoma, labai svarbu, kad Lietuva aktyviai palaiko ir kuria atsinaujinančios energetikos permainas. Didėjantis elektros energijos vartojimas, paklausos augimas, elektros (o ateityje – ir žaliojo vandenilio) eksporto galimybės apima didelį naudos potencialą. Baltijos šalyse vykstantys procesai rodo, kad regiono vyriausybės tai suvokia ir valstybės turi unikalias galimybes naujajame atsinaujinančios energetikos raidos etape įsiveržti tarp pirmaujančių šalių. Tačiau statant jūrinio vėjo jėgainių parkus Baltijos jūros vandenyse teks praktiškai susidurti su aptartais iššūkiais ir apie juos būtina galvoti jau šiandien.

Komentaro autorius – Rolandas Laukaitis, Profesinių paslaugų bendrovės EY strategijos ir sandorių paslaugų praktikos partneris