M. Malijonis. Vėluojate teikti finansinę atskaitomybę – galite likti be valstybinių užsakymų
Vis dėlto patirtis rodo, kad nemaža dalis tokių tiekėjų dėl minimo pažeidimo neatsiduria už viešųjų pirkimų borto ir toliau vykdo valstybinio sektoriaus užsakymus, nepaisant nenoro deklaruoti gautą pelną ir laiku mokėti pelno mokestį.
Kodėl viešasis sektorius toleruoja tiekėjų nuodėmes ir lengva ranka prisiima rizikas?
Viešajam sektoriui suteikta plati diskrecija
Viena priežasčių, kodėl valstybiniai užsakovai demonstruoja gana liberalų požiūrį į finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą laiku yra jiems įstatymų leidėjo suteikta gana plati diskrecijos teisė (ne)tikėti pardavėjo sąžiningumu.
Konkrečiai, valstybinis užsakovas gali pašalinti prekes, paslaugas ar darbus siūlantį pardavėją iš pirkimo procedūrų tik visoms šioms sąlygoms egzistuojant kartu: (i) pardavėjas yra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimą; (ii) nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai; ir (iii) dėl padaryto pažeidimo pirkėjas abejoja tiekėjo sąžiningumu.
Jeigu pirmosios dvi aplinkybės yra objektyvios, o jų egzistavimu galima įsitikinti iš viešai prieinamų VĮ Registrų centras duomenų, tai paskutinė aplinkybė – abejonė pardavėjo sąžiningumu – neišvengiamai susijusi su subjektyvaus pobūdžio elementais.
Diskrecijos teisė nėra beribė
Aptariamas pardavėjų pašalinimo iš viešųjų pirkimų pagrindas Lietuvos teisėje egzistuoja kiek trumpiau nei dvejus metus. Taigi, nėra gausu teismų praktikos, kurioje būtų apibrėžtos tokios diskrecijos teisės vertinti pardavėjų sąžiningumą ribos.
Tiekėjas galėtų būti laikomas sąžiningu tais atvejais, kai finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti laiku dėl nuo pardavėjo valios nepriklausančių aplinkybių ir šis pažeidimas buvo ištaisytas nedelsiant išnykus šioms aplinkybėms, o informaciją apie praeityje padarytą pažeidimą pardavėjas išviešino teikdamas pasiūlymą.
Pavyzdžiui, jei šie dokumentai buvo laikomi nepateiktais laiku dėl VĮ Registrų centras informacinės sistemos veiklos sutrikimų ar sistemos klaidų. Arba kai dėl nenumatytų aplinkybių (gaisro, potvynio ar kt.) buvo sunaikinti pardavėjo buhalterinės apskaitos dokumentai ir prireikė laiko jiems atkurti.
Vis dėlto, nemažai pardavėjų finansinės atskaitomybės dokumentų neteikia ne vienus metus iš eilės ir jų vadovai administracine tvarka yra už tai jau yra bausti, bet šios informacijos tiesiog neišviešina dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose. Panašu, kad viešojo sektoriaus atstovai tikrai turėtų suabejoti tokių pardavėjų sąžiningumu. Ypatingai atvejais, kuomet teikdamas pasiūlymą pardavėjas neišviešino, jog yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą. Jei taip būtų padaryta, pirkėjas pardavėją privalėtų įtraukti ir į viešai skelbiamą melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.
Pardavėjų galimybė „apsivalyti“
Kita priežastis, kodėl finansinės atskaitomybės dokumentų laiku nepateikęs pardavėjas nėra pašalinamas iš viešojo pirkimo, yra tiekėjų galimybė „apsivalyti“. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas yra nustatęs indulgencijos mechanizmą, kai viešojo sektoriaus užsakovas gali atleisti prekes, paslaugas ar darbus siūlančio subjekto nuodėmes matydamas, kad pardavėjas iš tiesų pasitaisė.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjas tame pačiame viešajame pirkime gali pristatyti patikimumą atkuriančias priemones įrodydamas, kad visiškai ištaisė pažeidimą bei ėmėsi priemonių, kad pažeidimas nepasikartotų ateityje.
Vis dėlto, vien nuoširdaus pardavėjo pažado nepakanka. „Apsivalymo“ priemonės turi būti įgyvendintos realiai.
Kaip turėtų elgtis viešojo sektoriaus pirkėjai?
Apdairiai ir atsargiai, kadangi šiuo metu į finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą laiku žiūrima pernelyg liberaliai. Šiame kontekste nereikia pamiršti, kad viešojo sektoriaus sprendimų teisėtumą kvestionuoti gali ne tik Viešųjų pirkimų tarnyba ar viešąjį interesą ginantis prokuroras, tačiau ir kiti viešuoju pirkimui suinteresuoti pardavėjai, tam tikrais atvejais – Europos Sąjungos finansavimo priežiūrą atliekančios įstaigos.
Paaiškėjus, kad pardavėjas buvo atrinktas netinkamai, pirkėjui (valstybei) gali tekti atlyginti viešojo antroje vietoje likusio pardavėjo patirtą žalą, sumokėti baudą (alternatyviosios sankcijos taikymas), prarasti iki 25% Europos Sąjungos skirto finansavimo ir pan.
Neapdairumo kaina yra didelė, todėl viešojo sektoriaus pirkėjai turėtų rezervuotai vertinti galimybę priimti finansinės atskaitomybės dokumentų laiku nepateikusio pardavėjo pasiūlymą, gana aukštai iškeliant kartelę norintiems „apsivalyti“ ar įrodyti sąžiningai klydus.
Komentaro autorius – Matas Malijonis, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotas teisininkas, advokatas
