2023-09-29 16:51

I. Abromavičienė. Kada vadovams buvimas viešumoje taps savaime suprantamu dalyku?

Įmonės nuotr.
Įmonės nuotr.
Vadovų komunikacija ir asmeninio prekės ženklo (angl. personal branding) tema tampa vis populiaresnė, plačiau aptarinėjama ir analizuojama. Visi vadovai sutinka, kad tai svarbu ir reikalinga, tačiau kai to reikia imtis patiems – nusprendžia sustoti. Ir tai įvyksta dėl 4 pagrindinių priežasčių: nenoro pakenkti savo organizacijos įvaizdžiui, baimės susigadinti asmeninį įvaizdį, laiko trūkumo ir kritikos baimės.

Šią ketveriukę kartais lydi ir galvojimas, kad neturi, ką pasakyti, arba apskritai – dėl komunikacijos vertės ir naudos nesupratimo.

Viskas arba nieko – dažnas vadovo „moto“ ir klaidinantis mąstymas, kuris įsuka daugelį iš mūsų, kai kalbame apie asmeninę profesinę komunikaciją. O juk verslas yra apie žmones ir žmonėms.

Tad kodėl vadovai vis dar vengia būti viešumoje?

1. Nenori pakenkti organizacijos įvaizdžiui ir reputacijai

Nuosekli vadovo komunikacija veikia atvirkščiai – ji kuria didelę ir įvairiapusišką vertę jo atstovaujamai organizacijai: padeda formuoti norimą įvaizdį, kurti gerą reputaciją, didinti pardavimus, lengviau pritraukti reikalingų darbuotojų ir neabejotinai – lengviau valdyti komunikacines krizes.

Kalbėkime skaičiais: 82% žmonių labiau pasitiki ta organizacija, kurios vadovas komunikuoja socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje. 77% žmonių yra labiau linkę pirkti iš to prekės ženklo, kurio vadovą jie žino. 78% specialistų kaip darbovietę rinktųsi tą organizaciją, kurios vadovą mato kaip lyderį viešojoje erdvėje, palyginti su ta, kurios vadovas nėra matomas.

Taip yra todėl, kad žmonės labiau linkę sekti ir tikėti tuo, ką kalba realūs žmonės, o ne prekės ženklai. Juk mes visuomet norime žinoti, su kuo mes iš tiesų turime „reikalą“: ar prekės ženklui jų prekės ir paslaugos rūpi tiek pat, kiek ir mums, ar mūsų vertybės sutampa. Tai reiškia, kad vadovo įrašas soc. tinkluose bus gerokai veiksmingesnis nei jo vadovaujamos organizacijos įrašas. Tą puikiai iliustruoja ir dabartinis influencer'ių bumas.

Aktyvi vadovo komunikacija gali labai pasitarnauti ir valdant krizes: padėti realiuoju laiku paskleisti informaciją (kertinis dalykas), kreiptis į auditoriją be tarpininkų, išlaikyti kontrolę, čia ir dabar gauti grįžtamąjį ryšį, greičiau atkurti pasitikėjimą.

Žinoma, kad komunikacija būtų išties efektyvi, ji neturi būti pripuolama ir chaotiška: ją reikia planuoti. Vadovas turi turėti savo komunikacijos liniją, kryptis ir tematikas, komunikuoti pastoviai ir nuosekliai.

2. Nenori pakeisti ar pakenkti savo asmeniniam įvaizdžiui

Dažnai vadovai galvoja, kad komunikuodami viešojoje erdvėje gali į nenorimą pusę pakreipti jau sukurtą savo asmeninį įvaizdį ir net jam pakenkti. Ir tai yra labai klaidingas mąstymas: net nepabandę išnaudoti asmeninės komunikacijos kuriamų naudų vadovai nė neįsivaizduoja, kokio rezultato su ja gali pasiekti.

Pirmiausia, komunikuojantys vadovai turi galimybę sukurti 85% stipresnį ryšį su sau svarbiomis grupėmis: vartotojais, klientais, partneriais, darbuotojais ir investuotojais. Matomi vadovai jų akyse tampa pozityvesni ir artimesni. Tai – tiesioginė nauda, atsispindinti ir organizacijos veiklos rezultatuose.

Kita komunikacijos teikiama nauda – stiprinama asmeninė vadovo lyderystė. Ji kuriama per kokybišką turinį, ekspertiškumą, skaidrumą ir aktyvumą. Tai suteikia galimybę viešojoje erdvėje vadovui būti labiau matomam, skleisti naujienas, turėti galimybę dalyvauti reikšmingose šalies ar sektoriaus diskusijose, kuriose galima pateikti savo nuomonę ir poziciją tam tikrais klausimais.

Pavyzdžiui, Nobelio taikos premijos laureatė Malala Yousafzai savo tikslą įgyvendino būtent dėl aktyvios asmeninės komunikacijos: jos fondas „Malala Fund“ siekia suteikti švietimą visoms mergaitėms. Būtent jos asmeninė istorija ir aktyvumas socialinėse medijose bei žiniasklaidoje padėjo iškelti mergaičių švietimo svarbą visame pasaulyje.

Kokybiška, nuosekli ir ilgalaikė vadovo komunikacija gali jį atvesti net į sektoriaus nuomonės lyderio poziciją, o tai jam gali suteikti galimybę būti išgirstam ir turėti įtakos viso sektoriaus aktualiuose klausimuose ir problematikose žiniasklaidoje.

3. Bijo kritikos

Čia turėtume dėti „stop“: neigiami komentarai – tik „lašas jūroje“, palyginti su tuo, kiek pripažinimo ir naudos gauna nuosekliai komunikuojantis vadovas.

Prieš pradedant komunikuoti, pirmiausia reikia aiškiai apsibrėžti pagrindinį tikslą ar tikslus, kuriuos norima pasiekti su asmenine komunikacija. Pavyzdžiui, stiprinti atstovaujamos organizacijos įvaizdį, didinti asmeninį žinomumą ir įtaką, formuoti įvaizdį pasirinktoje srityje, dalintis savo nuomone ir patirtimi. Kai aiškūs tikslai, tampa aišku, kaip ir kur komunikuoti. Reikia rinktis tik tuos kanalus, kurie atitinka jūsų auditoriją, komunikacijos stilių ir tikslus.

Pavyzdžiui, „Apple“ vadovo Timo Cooko siekis buvo sukurti savo, kaip socialiai atsakingo vadovo įvaizdį. Šio tikslo jis pasiekė per atvirą komunikacijos stilių: nuolat komunikavo su „Apple“ bendruomene per „Twitter“, dalyvavo viešose diskusijose apie privatumą, lygybę ir žmogaus teises.

Su komunikacija kartu ateina ir pripažinimas. Jį kuria daug skirtingų veiksnių: kokybiškas komunikacijos turinys, autentiškumas, reagavimas į komentarus ir atsiliepimus, gebėjimas valdyti krizes, atvirumas ir sąžiningumas.

Tačiau net ir nuosekliausiai, kokybiškiausiai ir aktyviausiai komunikuojantys vadovai kartais susiduria su kritika. Jos bijoti nereikia, nes tai natūrali gyvenimo ir komunikacijos dalis. Jeigu susiduriama su konstruktyvia kritika, reikia nebijoti ir tiesiogiai bei atvirai į ją atsakyti. Jei yra klaidų – pripažinti ir parodyti, kaip jos bus ištaisytos. Toks elgesys padeda kurti pasitikėjimą ir parodyti atsakomybę.

4. Neturi laiko

Vadovų užimtumas yra itin didelis, tad dauguma jų asmeninės komunikacijos klausimą dažniausiai nustumia į šalį, argumentuodami laiko trūkumu. Ir tai yra normalu, nes komunikacija yra darbas. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje komunikuojantys vadovai asmeninės komunikacijos planavimą ir įgyvendinimą iš dalies arba visiškai perduoda komunikacijos specialistams ir profesionalams. Vienam tai gali būti asistentas, kitam – komunikacijos specialistas įmonės viduje, trečiam – freelancer‘is ar agentūra. Tokiam pagalbininkui ši užduotis turi būti kasdienio darbo dalis – planuoti, daryti, priminti, paskatinti. Tad šiuo atveju sprendimas visuomet yra, belieka tik pradėti.

Pagrindinis patarimas, kuris padeda paprasčiau įžengti į asmeninės komunikacijos rutinos kelią: į priekį planuoti komunikacijos temas bei užsibrėžti Jums realų ir apčiuopiamą komunikacijos dažnį. Pavyzdžiui, pasidalinti dviem socialinių tinklų įrašais per mėnesį.

Tikiu, kad, laikui bėgant, vis daugiau vadovų „perlips per save“ ir savo buvimą viešumoje vertins kaip priemonę, padedančią pasiekti geresnių rezultatų.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

Ko reikia geram startui?

Šiandieniniame pasaulyje vadovų viešumas ir komunikacija jau yra ne privalumas, o būtinybė. Žmonėms nebeužtenka matyti tik organizacijas, jiems reikia matyti žmones, esančius už jų. Juk visais laikais lyderiai siekė viešumos, o viešuma – laukė jų.

Tie, kurie dar nežengėte į viešumo lauką – palikite savo baimes nuošalyje ir pradėkite komunikuoti. Užsibrėžkite, ką norite tuo pasiekti, nusistatykite savo komunikacijos kryptis ir temas, nuspręskite, kur komunikuosite ir kokiu stiliumi kalbėsite su auditorija. Nepamirškite apgalvoti, kuo Jūs esate autentiški ir kuo – išskirtiniai. Kitas žingsnis – pasiruošti temų planą ir nusistatyti, kaip dažnai komunikuosite. Jei reikia, pasitelkite pagalbininkų, kurie padės ar pasirūpins įgyvendinimu. Ir voil? – esate pasiruošę!

Komentaro autorė – Ieva Abromavičienė, Komunikacijos agentūros MEDIA GO įkūrėja ir vadovė 

52795
130817
52791