L. Ivanauskas. Panaudotos baterijos: aukso kasyklos ar ekologinė bomba?

Žinant, kad Aplinkos ministerija skatina elektromobilių įsigijimą, šia savo paskata netiesiogiai prisidėdama prie elektronikos atliekų didinimo, galėtume tikėtis, kad šios rūšies atliekos neliks be dėmesio. Vis dėlto iš žinios, kurią siunčia ministerija, taip neatrodo. Tad belieka stebėti, kaip auga nematomas elektronikos ir baterijų atliekų kalnas. Kartu galėtume pamatyti, kaip į jį kaip pelno ir tvarumo galimybę jau dairosi kitų šalių verslininkai, politikai ir visuomenininkai.

Iš dalies galima suprasti, kodėl, tarkime apie ličio jonų baterijų atliekų problematiką taip plačiai kalbama visame pasaulyje, bet tik ne Lietuvoje. Mūsų valstybė, deja, vis dar išlieka šių produktų vartojimo rinka. Negaminame nei telefonų, nei kompiuterių, nei elektromobilių. Esame vartotojai, priklausomi nuo svarbiausių elektronikos sektoriaus grandžių: iškastinių išteklių išgavėjų, technologijų kūrėjų, gamintojų ir, deja, atliekų perdirbėjų. Nors kaip tik perdirbėjui tikrai nebūtų labai svarbu, kur stovi jo fabrikas – Pagėgiuose, prie Varšuvos ar Berlyno priemiestyje. Bet kuriuo atveju atliekų rinka peržengia vienos šalies ribas, lygiai kaip jas peržengia žaliavų išgavėjų ir gamintojų rinkos. Tačiau, regis, dėl vienokių ar kitokių priežasčių mums labiau patinka būti provincialiai priklausomiems net ten, kur visiškai neprivalu.

Netinkamų naudotų baterijų tik daugės 

Yra ir kita fiktyvi priežastis, kurią kartais nurodo, pavyzdžiui, automobilių atliekų tvarkytojai. Jie sako, kad elektra varomo ar hibridinio transporto baterijos gali būti efektyviai naudojamos 7–10 metų, todėl tektų ilgai laukti, kol šiomis dienomis įsigyjamų elektromobilių baterijos susidėvės. Vis dėlto tyčia ar nesąmoningai nutylima, kad pastaruoju metu daugiau kaip pusė elektromobilių Lietuvoje parduodami nenauji. Tad būkime tikri: elektromobilių baterijų atliekų kiekiai augs.

Vieno automobilių gamintojų skaičiavimu, iki 2025 m. nebetinkami naudoti bus dešimtys tūkstančių elektromobilių baterijų. Todėl kyla iššūkis, kad jos būtų efektyviai perdirbamos – tai padėtų subalansuoti nuolatinį pagrindinių žaliavų trūkumą ir sumažintų pramonės priklausomybę nuo netvarios, kenksmingą poveikį aplinkai darančios kasybos. Idėja, kad panaudotos baterijos yra tinkamos elektros energijos kaupikliams – irgi nevienareikšmiška, nes įvairūs gamintojai naudoja skirtingas baterijų gamybos technologijas, tokie gaminiai nėra standartizuoti, todėl ketinimai gaminti tokius kaupiklius ir šitaip sustiprinti piliečių ar valstybės saugumą bent jau šiandien atsimuštų į rimtas kliūtis. Beje, įvairios šių gaminių gamybos technologijos yra barjeras ir efektyviam panaudotų baterijų ir akumuliatorių perdirbimui. Štai kodėl mažai kas ryžtasi investuoti į tokį perdirbimo verslą.

Kita vertus, perdirbti tokias atliekas privalu ne tik dėl to, kad naudinga būtų iš jų išgauti vertingas žaliavas, bet ir dėl to, kad jose yra toksiškų medžiagų, kurios gali pakenkti aplinkai ir gamtai, jei bus šalinamos netinkamai. Ir tai vyksta jau dabar, juk visokiausių tipų nešiojamas baterijas – keičiamas ir įkraunamas mes – dažniausiai net nesusimąstydami – naudojame ne pirmą dešimtmetį.

Į specialiuosius konteinerius nepatenka 28% baterijų atliekų

Šiandien be baterijų, galima sakyti, nebegalime žengti nė žingsnio, nes jų pagrindu veikia mūsų mobilieji telefonai ir nešiojamieji kompiuteriai, be to, vis dažniau pasitelkiame saulės įkraunamas baterijas ar elektrines. Džiaugiamės žaliąja energija, švaresniu oru, mažesniais CO2 išmetimais ir mažesniu poveikiu klimato kaitai. Deja, ne viskas čia taip žalia, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tai atskleidė ir balandžio mėnesį EPA inicijuotas vartotojų elgsenos tyrimas, kurį atliko visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.

Kaip parodė apklausa, net 28% visų nešiojamųjų baterijų atliekų nepatenka į joms skirtus atliekų konteinerius, nors jų, regis, pristatyta, kur tik įmanoma: pradedant prekybos centrais ir kultūros bei švietimo įstaigomis bei baigiant laiptinėmis. 16% vartotojų panaudotas baterijas išmeta kartu su komunalinėmis atliekomis arba tiesiog kaupia namuose, dar kiti meta į pakuotėms ar kitoms atliekoms skirtus konteinerius ar tiesiog išmeta kartu su nebereikalingais elektronikos prietaisais. Tiesa, per dvejus pastaruosius metus net 19% gyventojų panaudotas baterijas ir akumuliatorius pradėjo mesti į jiems skirtas specialias dėžutes, tačiau nedidelė dalis vartotojų netgi grįžo prie senų blogų įpročių.

Nuo grėsmių iki naudingų galimybių

Tiesa, pastaruosius keletą metų Lietuva vykdo ES nustatytas užduotis surinkti ne mažiau kaip 45%   baterijų ir akumuliatorių atliekų (skaičiuojama nuo praėjusių 3 m. baterijų ir akumuliatorių srauto rinkoje vidurkio, tačiau nežinia, ar pavyks pasiekti progresą. O juk 2025 m. surinkimo rodiklis bus padidintas iki 65%, 2030 m. – iki 70%.  Ar iš miego pažadintų ekologinė nelaimė? Austrijoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad po rūšiavimo likusių atliekų tonoje yra bent viena panaudota baterija - beveik trečdalis jų potencialiai galėtų sukelti gaisrą. JAV Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2020 m. ličio jonų baterijos sukėlė mažiausiai 65 gaisrus JAV komunalinių atliekų įrenginiuose.

Elektronikos atliekų tvarkytojai Europoje, svarstydami ne itin džiuginančius elektronikos ir baterijų ar akumuliatorių atliekų surinkimo rodiklius, pastaruoju metu kaip vieną svarbiausių priežasčių įvardija vartotojų atsakomybės trūkumą. Ieškota sistemos alternatyvų, tačiau išsamus Europos nešiojamųjų baterijų asociacijos tyrimas atskleidė, kad įvedus tokių atliekų užstato grąžinimo sistemą norimų surinkimo rodiklių ne tik nepasiektume, bet tai tik pablogintų padėtį.

Ar liksime nuodingo augančių atliekų kalno stebėtojais, džiaugdamiesi, kad jis bent jau neskleidžia nemalonaus kvapo? O gal vis dėlto numatysime tolimesnius ėjimus šachmatų lentoje, įvertinsime baterijų perdirbimo perspektyvas? Globalių iššūkių ir globalaus verslo amžiuje ribos, siejamos su nedidele nacionaline rinka, nėra nepajudinamos. Naudodamiesi svetur sukurtomis technologijomis nebūtinai turėtume laukti, kol mus apkuops ir iš to gaus naudos tie, kurie apsukresni už mus.

Komentaro autorius – Linas Ivanauskas, Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas