Dešimt kartų pamatuoti, tik tada kirpti
Pagal gyventojų skaičių gerokai mažesnėje Estijoje 2022 m. pabaigoje sukauptosios TUI sudarė 32,8 mlrd. Eur. Pagal TUI, tenkančias vienam gyventojui, Lietuvą lenkia ne tik Estija, bet ir Latvija.
Šių metų TUI derlius Lietuvoje bus kuklesnis nei pernai, vienu balsu sako ekspertai. Pagrindinė priežastis – karas Ukrainoje, dėl kurio Vakarų kompanijos nepatikliai žvelgia į visą Rytų Europos regioną.
Tačiau netrūksta ir vietinių apsunkinimų, kurie sutirština dėl geopolitinės situacijos ties Lietuva susikaupusius investuotojų nepasitikėjimo debesis.
„Lietuva nuo seno skriaudžia talentus“ tiek per mokesčių sistemą, tiek ir per klampią leidimų dirbti užsieniečiams suteikimo sistemą, VŽ yra sakęs Rolandas Valiūnas, asociacijos „Investor’s Forum“ valdybos pirmininkas.
Investuotojų Lietuvoje nedžiugina ir sudėtingos administracinės procedūros, sunkiai suprantami ribojimai.
Štai Kazachstano kapitalo „Hill Group“ naudotos alyvos perdirbimo gamyklos projektas vėluoja jau pusantrų metų, per tą laiką jis galėjo pabrangti iki 40%, VŽ neseniai pasakojo Valdas Burneika, „Hill Group“ vykdomasis direktorius.
Vėlavimo priežastis – iš principo techninė. Gamykla, kurioje turėtų dirbti 260 žmonių, iš pradžių buvo planuojama Klaipėdos LEZ. Tačiau paaiškėjo, kad atliekų, šiuo atveju – alyvos, perdirbimo veikla LEZ nėra leidžiama. Nepaisant žaliojo kurso ir kai kurių politikų pažadų, teisės aktai nepakeisti iki šiol.
Investuotojams, kuriems svarbu uostas, teko ieškotis gamybai tinkamo žemės sklypo netoli Klaipėdos, tartis dėl vandens, elektros ir kitos būtinos infrastruktūros pajėgumo, geležinkelio atšakos, išsirūpinti gausybę leidimų ir t. t. Investuojant LEZ daugelio šiuo metu sprendžiamų problemų nebūtų.
Logika sako, kad, norėdama pritraukti užsienio investuotojų, Lietuva su visa valdininkų armija turėtų jiems pasiūlyti tokių jaukų, sukurti visas įmanomas sąlygas, kurių patrauklumas nustelbtų nuogąstavimus dėl šalies geopolitinio pažeidžiamumo. Juk pastatytos gamyklos investuotojas taip paprastai neperkels į kitą šalį.
Tačiau kai kurie mokesčių reformos pasiūlymai, kuriuos beveik prieš trejetą savaičių pristatė Finansų ministerija, gali nutempti Lietuvą priešinga kryptimi.
Pavyzdžiui, norima jau nuo kitų metų naujais progresiniais tarifais apmokestinti aukštesnes gyventojų pajamas. Tai tiesiogiai atsilieptų kapitalo prieaugio ir dividendų „kainai“ Lietuvoje.
„Tokie sprendimai gali iš dalies prisidėti prie investuotojų išvykimo iš Lietuvos arba neatvykimo“, – VŽ sakė Nerijus Nedzinskas, „PwC“ Lietuvoje partneris.
Investicinio klimato nepagerintų ir Vyriausybės bei Lietuvos banko pasiūlytas laikinas bankų solidarumo mokestis, tvirtina ekspertai.
„Kas ryšys investuoti į mažą rinką, kurioje taikomi išskirtiniai mokesčiai? Mes prie aukštų geopolitinių rizikų pridėsime dar vieną. Ir ši veiks ne tik bankus – bet kada galės persikelti ir į kitą „nepelnytų pelnų“ sektorių“, – kalba Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė.
VŽ nuomone, peržiūrint mokesčių sistemą ir galvojant apie naujų mokesčių įvedimą, ypač dabar, kai dėl karo Ukrainoje investuotojai į Lietuvą žvelgia atsargiai, valstybės strategai turėtų prisiminti seną gerą patarlę, patariančią prieš kerpant devynis kartus pamatuoti.
Matuoti reikėtų ne tik milijonus, kurie, techniniais skaičiavimais, pakėlus mokesčius plauktų į valstybės biudžetą, bet ir užsienio investicijas, kurios gali praplaukti pro šalį. Verta pamatuoti ir tai, kokių biurokratinių reikalavimų ir taisyklių, sunkinančių verslo gyvenimą, galima atsisakyti.
