K. Rogoffas. Ar kriptovaliutoms pavyks išsilaikyti?
Iš tiesų, prarastas pasitikėjimas tokiomis „keityklomis“ kaip FTX (iš esmės, finansiniais kriptovaliutų tarpininkais) beveik neabejotinai reiškia ilgalaikį ir staigų užtikrinamojo turto kainų kritimą. Didžioji dalis operacijų su bitkoinu yra atliekamos už grandinės ribų, o ne pačioje blokų grandinėje. Tokie finansiniai tarpininkai yra žymiai patogesni, juos lengviau naudoti ir jie sunaudoja gerokai mažiau energijos.
Tokių keityklų atsiradimas buvo pagrindinis veiksnys, skatinęs kriptovaliutų kainų augimą, o jei reguliuojančios institucijos elgiasi su tokiomis keityklomis griežtai, tokių virtualiųjų žetonų kaina krinta. Todėl smuko bitkoino ir eterio kainos.
Tačiau kainų korekcijos nėra pasaulio pabaiga. Reikėtų klausti, ar kriptovaliutų lobistai sugebės suvaldyti žalą. Kol kas daugiausia pasako jų pinigai; kaip nurodoma, Bankmanas-Friedas skyrė 40 mln. USD paremti JAV demokratams, o jo kolega iš FTX, Ryanas Salame'as paaukojo 23 mln. USD respublikonams. Toks dosnumas neabejotinai padėjo įtikinti reguliuotojus visame pasaulyje taikyti „palaukime ir pažiūrėsime“ principą reguliuojant kriptovaliutas, užuot slopinus šią naujovę. Taigi jie laukė, ir žlugus FTX, tikėkimės, pažiūrėjo.
Tačiau kokios išvados jie prieis? Labiausiai tikėtinas kelias yra gerinti centralizuotų keityklų – įmonių, kurios padeda privatiems asmenims saugoti kriptovaliutas ir jomis prekiauti už grandinės ribų, reguliavimą. Kad ir ką manytume apie kriptovaliutų ateitį, tai, kad kelių milijardų dolerių vertės finansiniam tarpininkui nebuvo taikomi įprastiniai buhalterinės apskaitos reikalavimai, glumina.
Žinoma, ant įmonių pečių kristų reikalavimų laikymosi išlaidos, tačiau veiksmingas reguliavimas galėtų atkurti pasitikėjimą ir būtų naudingas toms įmonėms, kurios siekia veikti sąžiningai, o tokių, be abejo, yra dauguma, bent vertinant tokias keityklas pagal dydį. Didesnis pasitikėjimas netgi galėtų padidinti kriptovaliutų kainas, nors daug kas priklausytų nuo to, kiek reguliuotojų keliami reikalavimai, ypač dėl asmenų tapatybės, galiausiai sumažintų paklausą. Juk pagaliau, šiuo metu pagrindinės kriptovaliuta atliekamos operacijos gali būti pervedimai iš turtingų šalių į besivystančias ekonomikas ir naujai besiformuojančias rinkas bei kapitalo nutekėjimas priešinga kryptimi. Abiem atvejais šalių noras išvengti kontrolės ir mokesčių reiškia, kad reikia mokėti už anonimiškumą.
Kita vertus Vitalikas Buterinas, vienas iš eterio blokų grandinės įkūrėjų ir vienas įtakingiausių kriptovaliutų pramonės mąstytojų, teigia, kad tikroji FTX žlugimo pamoka yra ta, jog kriptovaliutos turi grįžti prie savo decentralizuotų šaknų. Centralizuotos keityklos, tokios kaip FTX, leidžia gerokai patogiau saugoti kriptovaliutas ir jomis prekiauti, bet sudaro galimybes valdytojų korupcijai, kaip ir bet kurioje tradicinėje finansų įmonėje. Decentralizacija gali reikšti didesnį pažeidžiamumą išpuoliams, tačiau kol kas didžiausios kriptovaliutos, tokios kaip bitkoinas ir eteris, buvo jiems atsparios.
Turint vien tik decentralizuotas keityklas kyla jų neefektyvumo problema, palyginti, tarkime su „Visa“ ir „MasterCard“ ar įprasto banko operacijomis pažangios ekonomikos šalyse. Centralizuotos keityklos, tokios kaip FTX, demokratizavo kriptovaliutų segmentą ir leido paprastiems, techninių įgūdžių neturintiems žmonėms investuoti ir atlikti operacijas. Žinoma, gali būti, kad galiausiai bus atrasti būdai, kaip padvigubinti centralizuotų keityklų užtikrinamą greitį ir jų teikiamus privalumus. Tačiau artimiausioje ateityje tai padaryti vargu, ar pavyks, todėl sunku pasakyti, kodėl tie, kurie nesiekia išvengti mokesčių ar reguliuojančių institucijų dėmesio, gali naudoti kriptovaliutas – aš jau seniai stengiuosi tai pabrėžti.
Galbūt reguliuotojams reikėtų siekti decentralizuotos pusiausvyros reikalaujant, kad keityklos žinotų visų, kuriems jos padeda vykdyti operacijas, tapatybę, taip pat ir blokų grandinėje. Nors tai gali pasirodyti nekalta, dėl to taptų gana sunku prekiauti anoniminėje blokų grandinėje keityklos klientų vardu.
Žinoma, yra ir alternatyvų, įskaitant vadinamąją grandinės analizę, kai pinigams įeinant į bitkoino piniginę (sąskaitą) ir iš jos išeinant tokias operacijas galima išanalizuoti pasitelkus algoritmus ir kai kuriais atvejais išsiaiškinti su jomis susijusio žmogaus tapatybę. Tačiau jei toks metodas visada būtų taikomas sėkmingai ir bet kokią anonimiškumo regimybę būtų galima bet kada išsklaidyti, sunku pasakyti, kaip kriptovaliutos galėtų konkuruoti su veiksmingesniais finansiniais tarpininkais.
Galiausiai, užuot paprasčiausiai uždraudusios kriptovaliutų tarpininkus, daug šalių gali pagaliau pamėginti uždrausti kriptovaliutų operacijas, kaip tai jau padarė Kinija ir dar kelios besivystančios šalys. Jei operacijos bitkoinais, eteriu ir daugeliu kitų kriptovaliutų taps nelegalios, tai visų nesustabdys, bet neabejotinai suvaržys visą sistemą. Tik todėl, kad Kinija viena pirmųjų pritaikė šią strategiją, nereiškia, kad ši strategija yra bloga, ypač įtariant, kad didžioji dalis operacijų yra susijusios su mokesčių vengimu ir nusikaltimais, kaip antai didelės vertės popierinės valiutos banknotais, pavyzdžiui, 100 USD vertės kupiūromis.
Galų gale, daug kitų šalių tikriausiai paseks Kinijos pavyzdžiu, tačiau menkai tikėtina, kad svarbiausias žaidėjas – JAV – su savo silpnu ir fragmentišku kriptovaliutų reguliavimu artimiausiu metu imsis įgyvendinti kokią nors drąsią strategiją. FTX sukėlė galbūt didžiausią kriptovaliutų skandalą, bet vargu, ar jis bus paskutinis.
Komentaro autorius - Kennethas Rogoffas, Harvardo universiteto ekonomikos ir viešojo valdymo profesorius
Autoriaus teisės. „Project Syndicate“, 2022
