J. Karoblis. Karo fone – galimybės šalies logistikos terminalams
Prieš 8–10 metų gyrėmės, kad mūsų keliai geri, o lenkų – apverktini. Tuo buvo lengva įsitikinti vos kirtus Lietuvos ir Lenkijos sieną. Tad vis pasigirsdavo šiek tiek pagyrūniškų kalbų, kad mes esame vos ne Rytų Europos logistikos čempionai, o lenkai tai jau tikrai žaidžia antroje lygoje.
2022 metų pabaigoje situacija kardinaliai pasikeitė – nuo Varšuvos link Berlyno driekiasi platūs ir patogūs, kad ir mokami, greitkeliai. Bet kuris Lenkijos regioninis centras aplipęs logistikos ir sandėliavimo terminalais, sutvarkyti keliai ir visa prievažų infrastruktūra.
Suskaičiuota, kad Lenkijoje logistikos ir ryšių dalis BVP sudaro 8% ir ji nuolat auga, o štai Lietuvoje logistikos indėlis į BVP nuosekliai krenta. Tokių mums nelinksmų tendencijų priežastys akivaizdžios. Lenkai iš Europos Sąjungos pinigų nemažą dalį skyrė ilgalaikei transporto infrastruktūrai – ir nebūtinai investicijomis tik į kelius ar tiltus. Ištisi logistikos centrai, sujungti su pramonės zonomis, tapo lenkų vizitine kortele. Jie netgi ėmė save tituluoti „sausumos uostu“ visame Europos Vidurio, Rytų ir net Šiaurės regione. Skambi ir logistikos sektoriui itin paranki etiketė.
Vis dėlto tebesitęsiančio karo ir pabrangusių energetinių resursų kontekste lenkų pasiekimai gali šiek tiek prislopti, o lietuviams taip būtų puiki proga laiku pasinaudoti susidariusia situacija. Pirmieji reaguojančios rinkos ženklai jau matyti – neatsitiktinai didieji sandėlių (logistikos) centrai kuriami arčiau Lenkijos – Alytuje, Kaune, Jonavoje ar pajūryje. Štai Alytuje „Talga“ atidarys 11.000 kvadratinių metrų sandėlius pramonės įmonės logistikos grandinėms „sutepti“ – didžiulius plotus būtinoms atsargoms laikyti ar perskirstyti. Įdomu ir tai, kad patys lenkai keletą paskirstymo punktų jau permetė į Alytų.
Kai kurie duomenys leidžia manyti, kad šio sektoriaus potencialas dar neišsemtas. Štai „Newsec“ duomenimis, Europoje bendrasis sandėliavimo rinkos neužimtumas yra kiek mažesnis negu 4%.
Šiuo metu vyksta gana nuožmi kova dėl laisvų sandėliavimo plotų: rinkoje stebimas 12,2% bendras nuomos kainų vidurkio augimas, palyginti su 2021 metais. Tik dalinis paklausos sulėtėjimas fiksuojamas Prancūzijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės rinkose, tuo tarpu priešinga tendencija – paklausos augimas – stebima Vokietijos, Ispanijos bei kaimyninės Lenkijos ir iš dalies – Baltijos šalių rinkose.
Paklausos generatoriai išlieka tie patys – elektroninė prekyba ir logistinių grandinių e. prekybai optimizavimas, didesnės nei įprasta prekių atsargos, dalinis logistikos decentralizavimas prisitaikant prie pakitusių vartotojų įpročių.
Būtent šiuo metu ženkliai didėja Lietuvos rinkos patrauklumas, kurį nemaža dalimi lemia ir išlaisvėjęs Klaipėdos uostas, didesnis lankstumas pritraukiant alternatyvius krovinius dėl sparčiai judančio „Rail Baltic“ projekto įgyvendinimo. Tikėtina, kad artimiausiais metais rinkoje išliks juntama didelė Europos Sąjungos parama (RRF lėšos), skirta Lietuvos regionų plėtrai, o tuomet esminį vaidmenį pritraukiant investuotojus gali suvaidinti infrastruktūros plėtra.
Jau dabar didieji Vokietijos, Skandinavijos koncernai gamybą perkelia į Baltijos šalis, ir tai atveria naujų galimybių mums – belieka tik sustyguoti politinius-ekonominius svertus, ir dalis didžiųjų logistikos centrų kursis Lietuvos viduryje, arčiau gamybos įmonių ir didžiųjų Šiaurės šalių sostinių.
Komentaro autorius – Justas Karoblis, „Talga“ direktorius
Bendraautorius – Mindaugas Kulbokas „Newsec“ strateginės analizės padalinio vadovas
