T. Povilauskas. Mažėjanti paklausa ar brangstanti savikaina – kas darys didesnę įtaką plieno ir jo gaminių kainai?

Publikuota: 2022-09-11
Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas. Asmeninio archyvo nuotr.
svg svg
Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas. Asmeninio archyvo nuotr.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas

Juodųjų metalų kaina Europoje nuo kovo pabaigos sumažėjo trečdaliu, tačiau vis dar yra istoriškai didelė. Atrodytų, kad mažėjanti plieno gaminių paklausa turėjo palaidoti viltis pamatyti aukštesnes kainas, tačiau subrangusių elektros ir gamtinių dujų, plieno ir jo dirbinių gamintojai bando kelti kainą norėdami sumažinti didėjančių energetikos sąnaudų įtaką jų pelningumui. Akivaizdu, kad, esant tokiai energetikos produktų kainai, Europos plieno pramonės įmonės tiesiog yra nekonkurencingos.

Oficialūs užsienio prekybos duomenys rodo, kad, prasidėjus karui Ukrainoje ir ES paskelbus apie sankcijas juodųjų metalų importui iš šalių agresorių, Lietuvos prekybininkai suskubo kuo daugiau nupirkti metalų iš Rusijos ir Baltarusijos, kol neatėjo sankcijų įsigaliojimo terminas. Didžiausias metalų kiekis buvo įsigytas balandį ir gegužę – tada, kai plieno gaminių kainos buvo rekordinės. Kita vertus, pirkti juoduosius metalus iš kaimynių buvo pigiau negu iš kitų šalių, todėl tie nuostoliai dėl atpigusių metalų visoje Europoje galbūt ir nėra tokie dideli.

Bus labai įdomu stebėti, ar, nepaisant vangios paklausos, pavyks pastarųjų savaičių Europos plieno gamintojų bandymai didinti savo produktų kainą. Reikėtų prisiminti, kad metalo pramonei Europoje pandemijos pradžia buvo sudėtinga, kai dėl trumpam kritusių pirkimų teko mažinti gamybą. Tačiau paklausa greitai atsigavo ir jau nuo 2020 m. antrojo pusmečio augo sparčiau negu gamyba, todėl sumažėjo atsargos, ir tai tapo idealiu laikotarpiu daugeliui šios pramonės įmonių kelti gaminių kainą labiau, negu augo sąnaudos. Dar šių metų antrąjį ketvirtį daugelis didžiųjų pramonės įmonių Europoje ir pasaulyje skelbė apie rekordinį arba istoriškai labai gerą pelno rezultatą.

Bet trečiąjį ketvirtį padėtis pasikeitė – pirma, po tokio didelio metalų kainos šuolio pirmąjį ketvirtį gana greitai pradėjo mažėti metalų pirkimo užsakymų, ir plieno kaina krito, antra, elektros ir gamtinių dujų kaina nuo liepos augo iki sunkiai įsivaizduoto lygio. Sumažėjusi paklausa rodo, kad plieno pramonei perkelti sąnaudas į galutinę kainą bus gerokai sudėtingiau negu ankstesniais ketvirčiais, todėl nieko nedarant pelningumas turėtų sparčiai mažėti. Vienas iš būdų, kaip apsaugoti kainą, yra mažinti plieno pasiūlą rinkoje. Ir tokių pranešimų apie didžiųjų plieno pramonės įmonių sprendimą mažinti gamybos apimtį, norint nesukurti pertekliaus rinkoje, vasarą girdėjome vis daugiau.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Liepą ES šalyse plieno pagaminta 6,7% mažiau negu atitinkamą mėnesį prieš metus. Tiesa, panašiai per metus sumažėjo plieno gamyba Kinijoje. Rusijoje plieno gamybos nuosmukis dar didesnis – 17%. Tai rodo, kad plieno gamyba ES šalyse mažėjo ne dėl padidėjusio importo, bet tiesiog dėl kritusios paklausos. Labiausiai sumažėjo automobilių ir buitinių prietaisų gamintojų pirkimo apimtis. 

35% viso ES sunaudojamo plieno įsigyja statybos sektoriaus įmonės, ir bent jau ES šalyse šiame sektoriuje paklausa pirmąjį pusmetį dar nebuvo silpna. Tačiau prastėjantys lūkesčiai komercinio ir būsto rinkoje perspėja apie galinčius mažėti užsakymus ir iš šio sektoriaus. Tiesa, vis dar vilčių teikia ES struktūrinės paramos ir ekonomikos gaivinimo bei atsparumo didinimo priemonės lėšos, kurių artimiausiais metais bus nemažai.

Norint išsaugoti plieno pramonę, ES būtina išspręsti bent jau aukštų elektros kainų problemą. Priešingu atveju nemažai sunkiosios pramonės gamyklų veikla gali būti sustabdyta, o ją atnaujinti nėra taip paprasta, be to, tai užtrunka. Nepamirškime ir to, kad energetikos produktų kaina ne Europoje yra gerokai mažesnė, todėl importuotojai dar labiau pasididintų rinkos dalį mūsų regione. Tiesa, dėl sustiprėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu importuojamo metalo kaina euro zonos šalyse didėjo. Bent jau artimiausią ketvirtį euras liks istoriškai labai silpnas JAV dolerių atžvilgiu.

Pasaulyje plieno rinkoje labai didelę įtaką turi Kinija, o joje pastaraisiais mėnesiais dėl mažėjančių statybų masto mažėja ir plieno paklausa. Kol kas nėra aiškių požymių, kad statybos sektorius šioje šalyje greitai atsigaus, todėl ne tokia įtempta plieno rinka Kinijoje daro neigiamą įtaką ir plieno, ir plienui gaminti naudojamų žaliavų kainai. Kinijos importuojamos geležies rūdos kaina pastarosiomis savaitėmis vėl smuko. Europos plieno gamykloms aktualesnio metalo laužo kaina dėl logistinių problemų rugpjūtį ūgtelėjo, tačiau rugsėjo pirmosiomis dienomis ji susitraukė, įvykus daugiau metalo laužo pardavimo sandorių rinkoje.

Veikiausiai artimiausiais mėnesiais paklausa bus vangi ir darys didesnę įtaką plieno kainai negu auganti plieno gamybos Europoje savikaina. Ypač turint omenyje, kad ne Europos gamintojų energetikos sąnaudos per porą pastarųjų mėnesių tiek daug neišsipūtė. Skaudžiausi pokyčiai laukia plieno ir jo gaminių sektoriaus, kurių pelningumo rezultatai gerokai suprastės.  

Komentaro autorius – SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

V. Juzikis. Įmonių tvarumas: kas paskatins imtis realių darbų?

Šiandien jau vis sunkiau rasti didelę įmonę, kuri kokiu nors būdu nekalbėtų apie tvarumą, dalindamasi savo...

Nuomonės
2022.10.01
„Stop“ veto meistrui 1

Tuo metu, kai Rusija grobia ir savinasi Ukrainos žemes, o demokratiškas pasaulis vieningai ieško naujų būdų,...

Nuomonės
2022.09.30
G. Kolodko. Globalizacija – negrįžtamas procesas

Prieš vos daugiau nei tris dešimtmečius baigėsi Šaltasis karas ir buvusios sovietų bloko šalys pradėjo...

Nuomonės
2022.09.29
Planinė ekonomika mirė, tegyvuoja planinė energetika 16

Opozicijos inicijuotą interpeliaciją Seime nesunkiai atlaikiusiam energetikos ministrui Dainiui Kreiviui...

Nuomonės
2022.09.29
K. Vilimas. Streso testas: kaip įmonėms jį atlikti prieš imant kreditą

Ekspertų vertinimu, iki šių metų pabaigos EURIBOR palūkanų norma gali išaugti iki 2%, todėl kiekvienai...

Nuomonės
2022.09.28
Tiesiog toks žanras

Opozicija, įsukusi interpeliacijos ratą, ko gero, iš anksto puikiai žinojo, kuo baigsis jos inicijuotas...

Nuomonės
2022.09.28
D. Markauskas. Mažosios hidroelektrinės: būti ar nebūti? 3

Energetikos tema žiniasklaidos antraštėse dominuoja jau ne pirmą mėnesį. Vieningai sutariama, kad reikia...

Nuomonės
2022.09.27
Reformos kelias – duobėtas ir erškėčiuotas 1

Ilgą laiką dienos šviesos laukusi valstybės tarnybos reforma įgijo „kūną“, tiesa, kol kas teorinį: rytoj...

Nuomonės
2022.09.27
D. Godelis. Vartotojus pritraukėte, o ką jiems pasiūlyti toliau?

Verslo ilgaamžiškumui būtinas ne tik nuolatinis naujų klientų pritraukimas, bet ir esamų išlaikymas (angl.

Nuomonės
2022.09.26
Pakeliui į nokautą 17

Sudėtingoje situacijoje atsidūrusio maitinimo sektoriaus atstovai sako, nežinantys, ar pavyks išlaikyti...

Nuomonės
2022.09.26
G. Mažeika. Netikėtas verslo paveldėjimas: didžiausios klaidos ir kaip jų išvengti

Klestinti įmonė, trokštamas darbdavys, ambicingi plėtros planai, ir staiga – it perkūnas iš giedro dangaus...

Nuomonės
2022.09.25
A. Barštys. Lengvų pinigų vakarėlis baigėsi

Dėl išorinių geopolitinių veiksnių įtakos, jos dėka reikšmingai padidėjusių žaliavų kainų ir iššūkių šalies...

Nuomonės
2022.09.24
E. Leontjeva. Ieškant silpnųjų grandžių elektros jungtyse 1

Energetikos problemos užklupo Lietuvą taip, kad būtina ieškoti silpnųjų grandžių. Tikėtina, kad jos slepiasi...

Nuomonės
2022.09.23
Dialogo imitacija

Svarstymai dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo kaskart primena šokius su kardais. Trišalėje...

Nuomonės
2022.09.23
Ar vitaminai, ar greitoji pagalba?

Prieš pustrečių metų užklupus COVID-19 krizei Vyriausybė veikė operatyviai ir nedvejodama – nukentėjusiam...

Nuomonės
2022.09.22
A. Izgorodinas. Lietuva – ties krizės bedugne. Kur sunkmečiu turi investuoti valstybė? 10

Nagrinėjant naujausius Lietuvos makroekonomikos rodiklius (vartotojų ir verslo lūkesčiai; mažmeninė prekyba;...

Nuomonės
2022.09.22
L. Aleknaitė-van der Molen. Ar jūsų verslas pasirengęs rudens sezonui? O jei tektų skolintis?

Stebint nestabilią geopolitinę ir ekonominę situaciją, o tiksliau – karą ir kylančias kainas, peršasi mintis,...

Nuomonės
2022.09.21
Putino panikos ir desperacijos „ukazas“ 17

Putino sprendimas skelbti dalinę mobilizaciją rodo jo desperaciją – nelaimėjęs nei „trijų dienų karo“, nei...

Nuomonės
2022.09.21
Nedžiuginanti lyderystė 8

Statistikai skelbia, kad paskutinį vasaros mėnesį Lietuvoje užfiksuota rekordinė metinė infliacija – 21,1%.

Nuomonės
2022.09.21
D. A. Disparte. Taip, kriptovaliutos vis dar svarbios

Ar daug taksi bendrovių būtų sukūrusios savas iškvietimo programėles arba pradėjusios priimti atsiskaitymus...

Nuomonės
2022.09.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku