T. Povilauskas. Mažėjanti paklausa ar brangstanti savikaina – kas darys didesnę įtaką plieno ir jo gaminių kainai?
Oficialūs užsienio prekybos duomenys rodo, kad, prasidėjus karui Ukrainoje ir ES paskelbus apie sankcijas juodųjų metalų importui iš šalių agresorių, Lietuvos prekybininkai suskubo kuo daugiau nupirkti metalų iš Rusijos ir Baltarusijos, kol neatėjo sankcijų įsigaliojimo terminas. Didžiausias metalų kiekis buvo įsigytas balandį ir gegužę – tada, kai plieno gaminių kainos buvo rekordinės. Kita vertus, pirkti juoduosius metalus iš kaimynių buvo pigiau negu iš kitų šalių, todėl tie nuostoliai dėl atpigusių metalų visoje Europoje galbūt ir nėra tokie dideli.
Bus labai įdomu stebėti, ar, nepaisant vangios paklausos, pavyks pastarųjų savaičių Europos plieno gamintojų bandymai didinti savo produktų kainą. Reikėtų prisiminti, kad metalo pramonei Europoje pandemijos pradžia buvo sudėtinga, kai dėl trumpam kritusių pirkimų teko mažinti gamybą. Tačiau paklausa greitai atsigavo ir jau nuo 2020 m. antrojo pusmečio augo sparčiau negu gamyba, todėl sumažėjo atsargos, ir tai tapo idealiu laikotarpiu daugeliui šios pramonės įmonių kelti gaminių kainą labiau, negu augo sąnaudos. Dar šių metų antrąjį ketvirtį daugelis didžiųjų pramonės įmonių Europoje ir pasaulyje skelbė apie rekordinį arba istoriškai labai gerą pelno rezultatą.
Bet trečiąjį ketvirtį padėtis pasikeitė – pirma, po tokio didelio metalų kainos šuolio pirmąjį ketvirtį gana greitai pradėjo mažėti metalų pirkimo užsakymų, ir plieno kaina krito, antra, elektros ir gamtinių dujų kaina nuo liepos augo iki sunkiai įsivaizduoto lygio. Sumažėjusi paklausa rodo, kad plieno pramonei perkelti sąnaudas į galutinę kainą bus gerokai sudėtingiau negu ankstesniais ketvirčiais, todėl nieko nedarant pelningumas turėtų sparčiai mažėti. Vienas iš būdų, kaip apsaugoti kainą, yra mažinti plieno pasiūlą rinkoje. Ir tokių pranešimų apie didžiųjų plieno pramonės įmonių sprendimą mažinti gamybos apimtį, norint nesukurti pertekliaus rinkoje, vasarą girdėjome vis daugiau.
Liepą ES šalyse plieno pagaminta 6,7% mažiau negu atitinkamą mėnesį prieš metus. Tiesa, panašiai per metus sumažėjo plieno gamyba Kinijoje. Rusijoje plieno gamybos nuosmukis dar didesnis – 17%. Tai rodo, kad plieno gamyba ES šalyse mažėjo ne dėl padidėjusio importo, bet tiesiog dėl kritusios paklausos. Labiausiai sumažėjo automobilių ir buitinių prietaisų gamintojų pirkimo apimtis.
35% viso ES sunaudojamo plieno įsigyja statybos sektoriaus įmonės, ir bent jau ES šalyse šiame sektoriuje paklausa pirmąjį pusmetį dar nebuvo silpna. Tačiau prastėjantys lūkesčiai komercinio ir būsto rinkoje perspėja apie galinčius mažėti užsakymus ir iš šio sektoriaus. Tiesa, vis dar vilčių teikia ES struktūrinės paramos ir ekonomikos gaivinimo bei atsparumo didinimo priemonės lėšos, kurių artimiausiais metais bus nemažai.
Norint išsaugoti plieno pramonę, ES būtina išspręsti bent jau aukštų elektros kainų problemą. Priešingu atveju nemažai sunkiosios pramonės gamyklų veikla gali būti sustabdyta, o ją atnaujinti nėra taip paprasta, be to, tai užtrunka. Nepamirškime ir to, kad energetikos produktų kaina ne Europoje yra gerokai mažesnė, todėl importuotojai dar labiau pasididintų rinkos dalį mūsų regione. Tiesa, dėl sustiprėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu importuojamo metalo kaina euro zonos šalyse didėjo. Bent jau artimiausią ketvirtį euras liks istoriškai labai silpnas JAV dolerių atžvilgiu.
Pasaulyje plieno rinkoje labai didelę įtaką turi Kinija, o joje pastaraisiais mėnesiais dėl mažėjančių statybų masto mažėja ir plieno paklausa. Kol kas nėra aiškių požymių, kad statybos sektorius šioje šalyje greitai atsigaus, todėl ne tokia įtempta plieno rinka Kinijoje daro neigiamą įtaką ir plieno, ir plienui gaminti naudojamų žaliavų kainai. Kinijos importuojamos geležies rūdos kaina pastarosiomis savaitėmis vėl smuko. Europos plieno gamykloms aktualesnio metalo laužo kaina dėl logistinių problemų rugpjūtį ūgtelėjo, tačiau rugsėjo pirmosiomis dienomis ji susitraukė, įvykus daugiau metalo laužo pardavimo sandorių rinkoje.
Veikiausiai artimiausiais mėnesiais paklausa bus vangi ir darys didesnę įtaką plieno kainai negu auganti plieno gamybos Europoje savikaina. Ypač turint omenyje, kad ne Europos gamintojų energetikos sąnaudos per porą pastarųjų mėnesių tiek daug neišsipūtė. Skaudžiausi pokyčiai laukia plieno ir jo gaminių sektoriaus, kurių pelningumo rezultatai gerokai suprastės.
Komentaro autorius – SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas
