D. Misiūnas. Taigi, jūs norite būti nepriklausomu valdybų nariu?

Nepriklausomo valdybos nario sąvoką Lietuvoje išpopuliarino prieš gerą dešimtmetį inicijuota VVĮ (valstybės valdomų įmonių) reforma, kurios apimtyje atsirado reikalavimas visoms VVĮ valdybose turėti nepriklausomų narių.

Rezultatas – šiuo metu Lietuvos VVĮ valdybose dirba daugiau nei šimtas nepriklausomų narių. Taigi, VVĮ reforma atvėrė galimybes praktiškai kiekvienam profesionalui siekti nepriklausomo valdybos nario pozicijos, kadangi atranka į valdybas yra vieša ir atvira.

O privatus verslas dar neskuba į savo valdybas kviestis nepriklausomų narių. Išimtis – listinguotos bendrovės, kurios turi prievolę juos turėti. Visgi, tokia praktika pamažu populiarėja ir akcininkai atranda šį būdą pritraukti kompetenciją ir patirtį.

Kodėl žmonės renkasi tokį kelią? Priežasčių keletas: statusas, daugiau laisvo laiko, mažesnė tiesioginė atsakomybė. Taip pat galimybė „susikonstruoti“ adekvačias pajamas nedirbant pilnu etatu. Žinoma, suformuoti valdybų pozicijų portfelį, kuris užtikrintų stabilų ir palyginamą su korporatyvinio darbo atlygį, nėra taip paprasta ir gali užtrukti. Todėl dažniausiai kėdės valdyboje siekiama dar dirbant pilnu etatu.

Kaip jau minėjau, nepriklausomų valdybų nario pozicija Lietuvoje dar gan nauja. Tad kokius gi skirtumus galime surasti tarp mūsų praktikos ir tų šalių, kuriose nepriklausomų valdybos karjera egzistuoja gerokai ilgiau?

Visų pirma – tai patirtis. Vakarų kompanijų valdybose dažniausiai dirba sėkmingi  CEO arba aktyvią CEO karjerą jau baigę vadovai. S&P500 valdybų narių vidutinis amžius yra 63 metai. O Lietuvoje valdybose dažniau sutiksime jaunesnius ir įvairesnio lygmens vadovus, o kartais ir vienos ar kitos srities specialistus, neturinčius aukščiausio lygmens vadovavimo patirties.

Kitas išsiskiriantis momentas yra atlygis. Nors Vakaruose pagrindinė motyvacija valdybos nariams yra statusas, o atlygis dažnai net nėra diskusijos objektas, visgi jis gerokai viršija tą, kuris mokamas Lietuvoje. Remiantis įvairiais šaltiniais, Vakaruose apmokėjimas už darbą valdyboje svyruoja tarp 40 ir 90 tūkstančių eurų per metus. Lietuvoje VVĮ valdybos nario atlygis gali būtų nuo tūkstančio iki dviejų su puse tūkstančių eurų per mėnesį.

Nepaisant šių skirtumų, valdybų veikla Vakaruose ir pas mus yra gana panaši. Tiesa, Lietuvoje nepriklausomo valdybos nario vaidmuo neretai matomas kaip CV papuošimas ir smagus užsiėmimas, kai šalyse, kur valdybų veiklos patirties ženkliai ilgesnė, nemažai dėmesio skiriama ir rizikos vertinimui. Tad prieš šokant į nepriklausomų valdybų nario batus vertėtų apsvarstyti keturis svarbius aspektus: vertę, laiką, atsakomybę ir reputaciją.

Pradėti galima nuo klausimo apie tai, kokią vertę sukursite dirbdamas valdyboje. Nepaisant to, kad visi jaučiamės turintys ką pasiūlyti, reikėtų detaliau susipažinti su įmone ir jos situacija, kad suprasti, kiek naudinga jai bus jūsų kompetencija ir patirtis. Dažnai VVĮ siekia pritraukti verslo patirties, o nepriklausomus narius visų pirma pozicionuoja kaip skaidrumo garantą. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai ieškoma specifinių žinių, įgūdžių ar patirties, todėl svarbu pasitikrinti. Be to, reikia suvokti ir tai, kuo vertingas darbas valdyboje bus jums.

Nors yra gan įprasta sieti laiką, skiriamą darbui valdyboje, su reguliariais posėdžiais, faktinis laikas, kurį gali tekti skirti valdybos nario vaidmeniui, nėra niekaip apribotas. Ištikus įvairioms krizinėms situacijoms jis gali neapibrėžtai išsitęsti. Pavyzdžiui baltarusiškų krovinių krizės metu AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) valdyba posėdžiavo iki išnaktų ir savaitgaliais.

Lygiai toks pat klaidingas suvokimas egzistuoja ir galvojant apie nepriklausomo valdybos nario atsakomybę. Nors dažniausiai šis vaidmuo matomas kaip stebėtojo ar riboto įsitraukimo, visi valdybos nariai turi vienodą ir visišką atsakomybę už įmonę. Tai reiškia, kad jie atsako visu savo asmeniniu turtu.

Įsivaizduokite, kad jūs esate „Shell“ valdybos narys ir jus aktyvistai paduoda į teismą dėl to, kad balsavote už įmonės strategiją, kurioje numatyti taršos mažinimo tikslai neatitiko Paryžiaus klimato susitarimo. Arba galite save įsivaizduoti ir LTG valdybos narių vietoje, kai Lietuvos susiekimo ministras „Belaruskalij“ skandalo įkarštyje viešai pareiškė reikalausiąs jų asmeninės atsakomybės.

Dar vienas svarbus aspektas – reputacija. Samdant nepriklausomus valdybos narius, akcentuojamas reikalavimas jai būti nepriekaištinga. Tačiau yra ir kita medalio pusė – darbas valdyboje gali tapti pavojumi asmeninei reputacijai ar net ją sužlugdyti.

Tokia įtempta situacija susidarė kai „Deutsche Bank“ ESG tarybos nariai susilaukė nepatogių klausimų po banke atliktų kratų, kurios buvo vykdomos pareiškus įtarimus dėl greenwashing'o. Nepatogių situacijų nereikia ieškoti toli. Štai buvusi „Lietuvos pašto“ valdyba apie atleidimą sužinojo iš spaudos ir neturėjo realios galimybės apginti savo reputacijos viešumoje. Galiausiai, nesunku įsivaizduoti, su kokiomis moralinėmis dilemomis susiduria verslų, tęsiančių veiklą rusijoje, valdybose dirbantys nepriklausomi nariai.

Taigi, nepriklausomo valdybos nario vaidmuo gali atrodyti tinkamas variantas jūsų tolesnei karjerai, tačiau prieš priimant sprendimą verta skirti laiko rizikos vertinimui. Net jeigu tai nepakeis jūsų sprendimo, tai tikrai padės geriau pasiruošti darbui valdyboje ir jame neišvengiamai pasitaikančiose nenumatytose ir krizinėse situacijose.

Komentaro autorius – Dalius Misiūnas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius.