Nekviestam „svečiui“ – žarijų duobė

Publikuota: 2022-06-29
AP / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
AP / „Scanpix“ nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Iš NATO viršūnių susitikimo Madride Lietuva laukia sprendimo dėl Aljanso Rytų flango gynybos stiprinimo. Kol kas apie tai, ar mūsų šalyje bus dislokuota sąjungininkų brigada, galime spręsti tik iš pažadų, užuominų ar politologų svarstymų. Panašu, kad teigiamam NATO sprendimui gali pasitarnauti ir pastarosiomis dienomis ypač suaktyvėję agresyvūs Rusijos veiksmai Ukrainoje ir grasinimų liūtis Aljanso šalims.

Aljanso valstybių ir vyriausybių vadovai birželio 29–30 dienomis tariasi dėl strateginės koncepcijos, finansavimo ateityje ir rytinio flango stiprinimo. Planuojama, kad pastarasis bus vykdomas didinant šiame regione partnerėms ginti dislokuotų karių skaičių.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys sako neabejojantis, kad į Vilnių parsiveš siektą rezultatą. Interviu Žinių radijui vakar jis teigė, jog šiuo metu dar per anksti įvardyti konkrečią formuluotę, kuri bus įrašyta atnaujintuose strateginiuose planuose, tačiau neabejojo, kad Lietuvos norimas rezultatas bus pasiektas.

„Formuluotės leis nedviprasmiškai pasakyti pasibaigus NATO viršūnių susitikimui, kad Rytų flange NATO esmingai didina visose erdvėse –sausumoje, ore, jūroje – savo pajėgas ir taip pat kitas jungiančias pajėgas“, – pažymėjo jis.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Esu optimistas, bet sakau: džiaugsmas bus tuomet, kai tikrai bus jau galutiniai sprendimai paskelbti“, – atsargesnę poziciją išreiškė Gabrielius Landsbergis, užsienio reikalų ministras.

Tai, kad NATO turi rimtai susirūpinti rytinio sparno gynyba, rašo ir „Financial Times“ (FT). Pasak FT, per tris dešimtmečius buvo pamiršta daug atgrasymo, gynybos ir signalizavimo pamokų, kurias reikia iš naujo išmokti.

Edwardo Lucaso, Europos politikos analizės centro CEPA viceprezidento, nuomone, veiksmingiausias atgrasymas būtų ne rodyti Rusijai, kad Baltijos šalys ir Lenkija būtų įnirtingai ginamos, o kad Rusija būtų įtikinta, jog bet kokia ataka prieš bet kurią NATO teritoriją vestų prie niokojamų atsakomųjų smūgių.

„Šios žinios Aljansas dar nesugebėjo perteikti, nes per daug narių (net ir dabar) taip bijo konflikto su Rusija, jog netgi negali įsivaizduoti, kad tokios kautynės galėtų vykti“, – BNS teigė jis.

Svarstydamas apie Baltijos šalių gynybos stiprinimą, E. Lucasas pabrėžia: bene opiausias prioritetas šiuo metu – priešlėktuvinė ir priešraketinė gynyba.

„Ji per brangi Baltijos šalims, bet yra joms reikalingiausia. Už jas turės sumokėti kitos NATO šalys, bet šios sistemos gali būti greitai dislokuotos. Kebliau yra sutvarkyti karinę infrastruktūrą“, – aiškina analitikas.   

„Vokietija jau pareiškė, kad yra pasirengusi padidinti pajėgų skaičių iki brigados, visa kita tebus įgyvendinimo klausimas“, – sako politologas Linas Kojala. Pasak jo, vilčių teikia tai, kad ir Vokietijos karininkai teigia, jog pats supratimas apie saugumo grėsmes Europoje turi keistis. Didelio masto intensyviam konfliktui nebuvo rengiamasi – Rusijos invazija NATO privertė permąstyti tai, kokio pobūdžio grėsmės kyla.

O kad grėsmė iš įsisiautėjusio rytinio kaimyno valdų tik didėja, įrodo ir pastarųjų dienų įvykiai: sparnuotomis raketomis ankstyvą sekmadienio rytą buvo apšaudytas gyvenamasis kvartalas Kyjive. Kelias paras rusų okupantai raketomis įnirtingai talžę Ukrainą, galiausiai griebėsi atviro teroro: rašistų taikiniu pirmadienį tapo Poltavos srityje esantis Kremenčukas, tiksliau – prekybos centras, kuriame tuo metu buvo apie 1.000 civilių. Žuvo apie 20 žmonių, panašus dingusiųjų skaičius, apie 60 žmonių sužeista. Kremlius tik dar kartą patvirtino, kad visi skelbti „tikslai“ yra melas – dabar siekiama nužudyti  kuo daugiau gyventojų ir su žeme sulyginti kuo daugiau miestų bei miestelių. Nesugebėdamas įvykdyti visų užsibrėžtų kraugeriškų planų, šios žmogžudžių, plėšikautojų ir melagių šalies vadeiva siekia bent kažkaip atkeršyti Ukrainai, ginančiai savo žemę ir laisvę.

Barbariška ataka prieš niekuo dėtą prekybos centrą neatsitiktinai įvykdyta NATO viršūnių susitikimo išvakarėse. Regis, į visišką desperaciją įpuolęs Putleris tikisi apgailėtinomis priemonėmis įbauginti Vakarus. To paties jis, matyt, tikėjosi ir iš vakarykštės provokacijos: Kremliaus valdoma Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ paskelbė įžūlią žinutę, jog žino, kur tiksliai yra sprendimus priimančių šalių vadovybių būstinės ir, esant reikalui, žino tikslias jų koordinates.

Taip Kremlius stengėsi parodyti, neva žino, kur yra galimi taikiniai, ir mėgino pagrasinti galimais smūgiais Madridui, Vašingtonui, Londonui, Paryžiui, Berlynui ir Briuseliui. Tačiau „gudrusis“ Putleris čia ir apsijuokė: ši Rusijos žvalgybos informacija yra tokia vieša, kad bet kurias tokio roskosmoso „atskleistas“ koordinates ir sprendimų priėmimo centrus galima rasti viešai prieinamuose žemėlapiuose, pavyzdžiui, „Google Maps“.

Kur kas labiau rusofašistų lyderį turėtų jaudinti išviešintos jo bunkerio koordinatės, kurias atskleidė Vakarų žvalgyba.

NATO šalių vadovai toliau dirba Madride. Vakarop išgirdome, kad susitikime Jungtinės Valstijos paskelbs apie naują karinių pajėgų dislokavimą Europoje ilguoju laikotarpiu. Tai vakar pranešė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake’as Sullivanas. Jis nurodė, kad trečiadienį (šiandien) bus „konkrečiai paskelbta apie papildomus sausumos, jūrų ir oro pajėgų dislokavimo įsipareigojimus ilguoju laikotarpiu“.

Jo teigimu, daugiausia dėmesio bus skiriama pajėgų stiprinimui Baltijos šalyse, Balkanuose ir rytiniame NATO flange, besiribojančiame su Rusija.

Vilties teikia ne tik didinamas dislokuotų karių skaičius, bet ir pokyčiai Aljanso greitojo reagavimo pajėgose – karių skaičius jose augs nuo 40.000 iki 300.000.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, pirmadienį sakydamas įžanginę kalbą prieš susitikimą Madride, pabrėžė, kad Rusija nuo šiol bus matoma kaip „tiesioginė ir svarbiausia grėsmė mūsų saugumui“.

VŽ nuomone, šis Vakarų šalių suvokimas teikia vilčių, kad NATO viršūnių susitikime bus įsiklausyta į Baltijos šalių saugumo interesus. Ir kad suprasta, jog Europa negali būti rami ir saugi, kol nasrus šiepia netoliese siautėjantis siaubūnas. Piterio tarpuvarčių mentalitetu besivadovaujantis rusų vadeiva supranta tik vieną kalbą – jėgos, tad sustos tik prieš nosį išvydęs galingą kumštį. Pirmiausia – Ukrainoje.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

U. Armalis. Milijardų eurų vertės klausimas – kada į Lietuvą sugrįš užsienio turistai? 8

Pandemija, atrodytų, baigėsi ir keliaudamas po pasaulį matai pilnus oro uostus, daugybę keliaujančių žmonių...

Nuomonės
2022.08.15
A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Jūsų bilietas nelaimėjo 42

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
2022.08.12
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02
Nežinia gimdo baimes

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, jog „iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas...

Nuomonės
2022.08.01
V. Kaušas. Pabrangęs doleris Lietuvos verslus privertė atsigręžti į Azijos valiutas 6

JAV doleriui pakilus į istorines aukštumas pinigines priversti plačiau atverti prekybinių ryšių su Azijos...

Nuomonės
2022.07.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku