Nekviestam „svečiui“ – žarijų duobė
Aljanso valstybių ir vyriausybių vadovai birželio 29–30 dienomis tariasi dėl strateginės koncepcijos, finansavimo ateityje ir rytinio flango stiprinimo. Planuojama, kad pastarasis bus vykdomas didinant šiame regione partnerėms ginti dislokuotų karių skaičių.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys sako neabejojantis, kad į Vilnių parsiveš siektą rezultatą. Interviu Žinių radijui vakar jis teigė, jog šiuo metu dar per anksti įvardyti konkrečią formuluotę, kuri bus įrašyta atnaujintuose strateginiuose planuose, tačiau neabejojo, kad Lietuvos norimas rezultatas bus pasiektas.
„Formuluotės leis nedviprasmiškai pasakyti pasibaigus NATO viršūnių susitikimui, kad Rytų flange NATO esmingai didina visose erdvėse –sausumoje, ore, jūroje – savo pajėgas ir taip pat kitas jungiančias pajėgas“, – pažymėjo jis.
„Esu optimistas, bet sakau: džiaugsmas bus tuomet, kai tikrai bus jau galutiniai sprendimai paskelbti“, – atsargesnę poziciją išreiškė Gabrielius Landsbergis, užsienio reikalų ministras.
Tai, kad NATO turi rimtai susirūpinti rytinio sparno gynyba, rašo ir „Financial Times“ (FT). Pasak FT, per tris dešimtmečius buvo pamiršta daug atgrasymo, gynybos ir signalizavimo pamokų, kurias reikia iš naujo išmokti.
Edwardo Lucaso, Europos politikos analizės centro CEPA viceprezidento, nuomone, veiksmingiausias atgrasymas būtų ne rodyti Rusijai, kad Baltijos šalys ir Lenkija būtų įnirtingai ginamos, o kad Rusija būtų įtikinta, jog bet kokia ataka prieš bet kurią NATO teritoriją vestų prie niokojamų atsakomųjų smūgių.
„Šios žinios Aljansas dar nesugebėjo perteikti, nes per daug narių (net ir dabar) taip bijo konflikto su Rusija, jog netgi negali įsivaizduoti, kad tokios kautynės galėtų vykti“, – BNS teigė jis.
Svarstydamas apie Baltijos šalių gynybos stiprinimą, E. Lucasas pabrėžia: bene opiausias prioritetas šiuo metu – priešlėktuvinė ir priešraketinė gynyba.
„Ji per brangi Baltijos šalims, bet yra joms reikalingiausia. Už jas turės sumokėti kitos NATO šalys, bet šios sistemos gali būti greitai dislokuotos. Kebliau yra sutvarkyti karinę infrastruktūrą“, – aiškina analitikas.
„Vokietija jau pareiškė, kad yra pasirengusi padidinti pajėgų skaičių iki brigados, visa kita tebus įgyvendinimo klausimas“, – sako politologas Linas Kojala. Pasak jo, vilčių teikia tai, kad ir Vokietijos karininkai teigia, jog pats supratimas apie saugumo grėsmes Europoje turi keistis. Didelio masto intensyviam konfliktui nebuvo rengiamasi – Rusijos invazija NATO privertė permąstyti tai, kokio pobūdžio grėsmės kyla.
O kad grėsmė iš įsisiautėjusio rytinio kaimyno valdų tik didėja, įrodo ir pastarųjų dienų įvykiai: sparnuotomis raketomis ankstyvą sekmadienio rytą buvo apšaudytas gyvenamasis kvartalas Kyjive. Kelias paras rusų okupantai raketomis įnirtingai talžę Ukrainą, galiausiai griebėsi atviro teroro: rašistų taikiniu pirmadienį tapo Poltavos srityje esantis Kremenčukas, tiksliau – prekybos centras, kuriame tuo metu buvo apie 1.000 civilių. Žuvo apie 20 žmonių, panašus dingusiųjų skaičius, apie 60 žmonių sužeista. Kremlius tik dar kartą patvirtino, kad visi skelbti „tikslai“ yra melas – dabar siekiama nužudyti kuo daugiau gyventojų ir su žeme sulyginti kuo daugiau miestų bei miestelių. Nesugebėdamas įvykdyti visų užsibrėžtų kraugeriškų planų, šios žmogžudžių, plėšikautojų ir melagių šalies vadeiva siekia bent kažkaip atkeršyti Ukrainai, ginančiai savo žemę ir laisvę.
Barbariška ataka prieš niekuo dėtą prekybos centrą neatsitiktinai įvykdyta NATO viršūnių susitikimo išvakarėse. Regis, į visišką desperaciją įpuolęs Putleris tikisi apgailėtinomis priemonėmis įbauginti Vakarus. To paties jis, matyt, tikėjosi ir iš vakarykštės provokacijos: Kremliaus valdoma Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ paskelbė įžūlią žinutę, jog žino, kur tiksliai yra sprendimus priimančių šalių vadovybių būstinės ir, esant reikalui, žino tikslias jų koordinates.
Taip Kremlius stengėsi parodyti, neva žino, kur yra galimi taikiniai, ir mėgino pagrasinti galimais smūgiais Madridui, Vašingtonui, Londonui, Paryžiui, Berlynui ir Briuseliui.
Tačiau „gudrusis“ Putleris čia ir apsijuokė: ši Rusijos žvalgybos informacija yra tokia vieša, kad bet kurias tokio roskosmoso „atskleistas“ koordinates ir sprendimų priėmimo centrus galima rasti viešai prieinamuose žemėlapiuose, pavyzdžiui, „Google Maps“.
Kur kas labiau rusofašistų lyderį turėtų jaudinti išviešintos jo bunkerio koordinatės, kurias atskleidė Vakarų žvalgyba.
NATO šalių vadovai toliau dirba Madride. Vakarop išgirdome, kad susitikime Jungtinės Valstijos paskelbs apie naują karinių pajėgų dislokavimą Europoje ilguoju laikotarpiu. Tai vakar pranešė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake’as Sullivanas. Jis nurodė, kad trečiadienį (šiandien) bus „konkrečiai paskelbta apie papildomus sausumos, jūrų ir oro pajėgų dislokavimo įsipareigojimus ilguoju laikotarpiu“.
Jo teigimu, daugiausia dėmesio bus skiriama pajėgų stiprinimui Baltijos šalyse, Balkanuose ir rytiniame NATO flange, besiribojančiame su Rusija.
Vilties teikia ne tik didinamas dislokuotų karių skaičius, bet ir pokyčiai Aljanso greitojo reagavimo pajėgose – karių skaičius jose augs nuo 40.000 iki 300.000.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, pirmadienį sakydamas įžanginę kalbą prieš susitikimą Madride, pabrėžė, kad Rusija nuo šiol bus matoma kaip „tiesioginė ir svarbiausia grėsmė mūsų saugumui“.
VŽ nuomone, šis Vakarų šalių suvokimas teikia vilčių, kad NATO viršūnių susitikime bus įsiklausyta į Baltijos šalių saugumo interesus. Ir kad suprasta, jog Europa negali būti rami ir saugi, kol nasrus šiepia netoliese siautėjantis siaubūnas. Piterio tarpuvarčių mentalitetu besivadovaujantis rusų vadeiva supranta tik vieną kalbą – jėgos, tad sustos tik prieš nosį išvydęs galingą kumštį. Pirmiausia – Ukrainoje.
