R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Publikuota: 2022-05-14
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys pirmiausiai kilo klausantis diskusijų dėl praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitos. Kaip paprastai, buvo girdėti priekaištų, esą ataskaitai trūksta objektyvumo, Ministrų kabinetas tik besigiriąs atliktais darbais, tačiau vengia įvardyti ir įvertinti veiklos nesėkmes. Tačiau šiemet, kaip retai kada iki šiol, girdint tokias pastabas norisi tik ironiškai šyptelėti. Nepaisant virš šalies, Europos ir pasaulio pastaraisiais metais susitelkusių neregėto juodumo debesų, mums sekasi gerai. Ir tai labai svarbu pripažinti šiuo, itin sudėtingu metu.

Kad valstybė juda tinkama linkme, liudija ir Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių vadovų nuotaikos. Nuo 2014 m. asociacijos „Investors‘ Forum“ reguliariai vykdomo Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimo duomenimis, praėjusių metų pabaigoje investuotojų lūkesčiai ir požiūris į šalies ūkio perspektyvas buvo vieni palankiausių per visą tyrimų istoriją.

 Suprantama, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje tapo dar vienu milžinišku įtampos bei neapibrėžtumo šaltiniu ir atsispindi verslo bendruomenės lūkesčių rodikliuose. Bet į priešpandeminę aukštumą užsienio verslo pasitikėjimas Lietuvos perspektyvomis buvo sugrįžęs ne be pagrindo. Itin iškalbinga laikome tą aplinkybę, kad šalies politinės aplinkos stabilumas, kurio daugelį mestų bene labiausiai pasigesdavo užsienio įmonių atstovai, pastaraisiais metais pasitraukė iš investuotojus labiausiai neraminančių veiksnių sąrašo.

 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Audros įveiktos sėkmingai

 

Vienu reikšmingesnių aštuonioliktosios Vyriausybės pasiekimų laikome pernai pasirašytą parlamentinių partijų susitarimą dėl švietimo politikos vizijos artimiausią dešimtmetį. Daugelį metų Lietuvoje veikiančio tarptautinio verslo bendruomenė kiekviena proga stengėsi atkreipti valdžios dėmesį į būtinybę imtis struktūrinių švietimo sektoriaus reformų ir užtikrinti švietimo turinio kokybę, didinti mokytojų ir dėstytojų veiklos prestižą, populiarinti tiksliuosius mokslus ir priartinti švietimo sistemą prie šiuolaikinės darbo rinkos poreikių.

Panašu, kad šalies švietimo ir mokslo sistemai būtiniems pokyčiams buvo paklotas solidus pagrindas. Vilties ypač suteikia ta aplinkybė, kad susitarime neapsiribojama skambiais tikslais, bet ir įtvirtinami konkretūs finansiniai rodikliai, tokie kaip 130% šalies vidutinio darbo užmokesčio siekiančios mokytojų algos iki 2024 m. pabaigos, ne mažiau kaip 24% BVP vienam gyventojui siekianti biudžeto išlaidų dalis kiekvienam mokiniui iki šio dešimtmečio pabaigos. Valstybei ir politikams iki šiol gana gerai sekėsi laikytis panašių susitarimų – čia galime prisiminti kad ir 2018 m. susitarimą dėl gynybos politikos gairių. Taigi norėtume tikėtis, kad reikiamą pagreitį ir įgis ir švietimo sistemos pokyčiai.

 Sveikintinos ir šios Vyriausybės ambicijos skatinti aukštą pridėtinę vertę kuriančią, inovacijomis grindžiamą ekonomiką. Praėjusių metų pabaigoje priimti įstatymai, duodantys startą inovacijų politikos reformai, artimiausiu metu veiklą pradės Inovacijų agentūra. Matyti aiški valstybės ambicija siekti, kad „vienaragius“ Lietuvoje pradėtume skaičiuoti nebe vienetais, o dešimtimis, ir tarp sparčiausiai augančių Europos ir pasaulio bendrovių vis dažniau matytume inovatyvių lietuviškų verslų.

Vis dėlto, vertinant Vyriausybės pasiekimus, kyla pagunda ir vėl cituoti romėnų poetą Publilijų Sirą, pastebėjusį, kad „bet kas gali palaikyti vairalazdę, kai jūra rami“. O tokių audrų, kokios kilo ir tebekyla pastaruoju metu, nepriklausomai Lietuvai dar nebuvo tekę patirti. Ir vis dėlto, šias krizes įveikiame palyginti gerai. Atremta COVID-19 pandemijos banga, vykdyta masinė gyventojų vakcinacija. Taip, dėl visuomenės imunizacijos rodiklių girdėti įvairių nuomonių. Tačiau viena galime konstatuoti gana aiškiai: tie, kas norėjo skiepytis, turėjo ir tebeturi visas galimybes tai padaryti. Kryptingos sveikatos apsaugos sistemos ir šalies medikų pastangos, valstybės parama įmonėms, sveiko proto ribose dažniausiai išlikę taikyti suvaržymai ir apribojimai lėmė tai, kad šalies verslas ir visuomenė itin sudėtingus pandemijos metus įveikė gerokai mažesniais nuostoliais, negu buvo prognozuojama.

Valstybei praėjusiais metais teko ir dar vienas ypatingas iššūkis – Rytų kaimynų sukelta migrantų krizė, kurios metu neteisėtų bandymų kirsti valstybės sieną skaičius pernai išaugo 170 kartų. Ministrų kabinetas pademonstravo gebėjimą telkti šalies institucijas, tarptautinę bendruomenę ir pagalbą, efektyviai pasinaudoti turimomis priemonėmis, kad šią krizę suvaldytų.

 

Prioritetai – švietimas, mokesčių sistema ir viešasis sektorius

 

Vis dėlto, kad ir kokiu išbandymų metu šiuo metu gyventume, svarbu galvoti ne vien apie audras. Tarptautinei įtampai keičiant galios balansą pasaulyje, Lietuvai būtinos tolesnės sparčios permainos, kad ne tik išlaikytume kylančias krizes, bet ir įveiktume jas sustiprėję, pasiruošę tolesniam proveržiui bei šalies tarptautiniam konkurencingumui didinti.

Kadenciją įpusėjančiai Vyriausybei šie metai yra kertiniai: laiko imtis būtinų reformų dar yra, tačiau jis sparčiai tirpsta. Su infliacija ir karo Ukrainoje padariniais ekonomikai kovojančiam šalies ūkiui dabar kaip niekad reikalingos esminės mokesčių sistemos permainos, visų pirma – peržiūrint ir keičiant darbuotojų apmokestinimą, sudarant kuo palankesnes sąlygas gerai apmokamoms darbo vietoms Lietuvoje kurti.

Investuotojai tikisi ir valstybės proveržio viešojo sektoriaus srityje. Lietuva seniai pribrendusi pokyčiams, kurie leistų iš esmės pagerinti viešojo sektoriaus paslaugų kokybę. Tam būtina kelti darbo užmokestį viešajame sektoriuje dirbantiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, pasiruošusiems didinti darbo efektyvumą. Tai turėtų būti įgyvendinama peržiūrint ir mažinant dirbančiųjų viešajame sektoriuje skaičių - išskyrus tas sritis, kuriose darbuotojų skaičiaus mažinimas artimiausiu metu yra negalimas, pvz., policijos patrulių, ugniagesių atveju. Siekiant į gyvendinti šį tikslą būtina keisti Valstybės tarnybos įstatymą ir suteikti valstybės įstaigų vadovams daugiau laisvės priimti sprendimus, motyvuoti darbuotojus finansiškai ir kitomis priemonėmis.

Taigi nuveikti turime nemažai, ir šiuo atveju netgi nėra taip svarbu, kaip reikėtų vertinti Vyriausybės veiklą ir jos ataskaitą. Sakydami, kad stiklinė yra pusiau tuščia, būsime teisūs. Sakydami, kad ji pusiau pilna, taip pat būsime visiškai teisūs – kaip paprastai, tai labiausiai priklauso nuo to, ką norime matyti.

 Tačiau, sutikime, diskusija apie stiklinės pilnatvę nėra labai vaisinga. Kur kas vertingiau pagalvoti, ką galime padaryti, kad ji šiuo nelengvu metu kuo greičiau ir sėkmingiau pildytųsi toliau. Švietimas, inovacijos, mokesčiai ir viešasis sektorius – tai tos sritys, į kurias, investuotojų nuomone, valstybė turėtų sutelkti dėmesį šiuo metu, kad kuo greičiau atsitiestume po pandemijos ir tarptautinės įtampos smūgių šalies ekonomikai.

 Komentaro autorė - Rūta Skyrienė, Asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
R. Imbrasas. Laikas turėti valstybės strategiją biokurui

Kaip reikia ruošti roges vasarą, taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant. Nes prasidėjus...

Nuomonės
12:34
Ar obuoliaujame su Putinu?

Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, o Adomas, velnio paveiktas, nuraškė obuolį nuo draudžiamo medžio ir...

K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 6

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 9

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 19

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku