Kol neatburzgė griovėjai

Inovatyvų sandėlį pastačiusi „Intersurgical“ užkliuvo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai – ji kreipėsi į teismą ir reikalauja panaikinti statybų leidimą, nurodydama įpareigoti „Intersurgical“ pertvarkyti projektinę dokumentaciją, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir pagal jį pertvarkyti statinį. O to neatlikus per teismo nustatytą terminą, įpareigoti „Intersurgical“ kaltų asmenų – Švenčionių rajono savivaldybės administracijos, projektuotojo UAB „Archimeda“ ir projektų ekspertizių UAB Statybos projektų ekspertizės centro – lėšomis statinį nugriauti.

Ginčo esmė – ar automatizuotas sandėlis, kuriame būti žmonėms yra draudžiama, nes tai pavojinga, o esminę jo dalį sudaro ne patalpos, o aukštuminių metalinių stelažų konstrukcija, apdengta laikinais atitvarais, yra inžinerinis statinys, ar pastatas.

Priešgaisrinės apsaugos atstovas atsisakė pasirašyti statinio užbaigimo aktą, motyvuodamas, kad tai ne inžinerinis statinys, o pastatas. Pastatas tai ar ne, nesutaria ir ekspertai. Tyrimą „Intersurgical“ užsakymu atlikęs prof. Sigitas Mitkus, UAB Statybos tyrimų instituto direktorius, atkreipia dėmesį – statinyje nėra apšvietimo, „pagrindinę dalį užima atitvaromis nuo išorės atribota erdvė, kurioje yra technologinė įranga, bet žmonės į šią erdvę nepatenka“.

Ir daro išvadą: statinys negali būti laikomas pastatu, bet priskirtinas inžineriniams statiniams. Tai ekspertizės metu projektuotojams patvirtino ir Statybos projektų ekspertizės centras.

Tačiau ekspertė Rita Usonienė, minėtos inspekcijos užsakymu išanalizavusi teisės aktus ir projektinę dokumentaciją, laikosi priešingos nuomonės – statinys atitinka pastato sąvoką, nes jis turi stogą, sienas ir duris, o jo pagrindinė paskirtis yra sandėliavimas.

„Bet jeigu stelažus, robotizuotas sistemas apsiuvame skarda, kad ant jų nelytų ir nesnigtų, juk tai netampa pastatu“, – nesutinka Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.

Asociacija kreipėsi į Simoną Gentvilą, aplinkos ministrą, atkreipdama dėmesį, kad jeigu grūdų džiovyklos, kabelių galerijos, kai kuriais atvejais ir palėpės nėra patalpos, tai gal teisinis reguliavimas nėra aiškus?

Statybininkai klausia ministro, prašydami papildyti techninį reglamentą. Siūloma pataisa apibrėžtų, kad „patalpa nelaikoma statinio erdvė, kurioje žmonės šios erdvės naudojimo pagal paskirtį metu negali nuolat būti. Išskyrus atvejus, kai reikia atlikti įrenginių priežiūrą. Tokio statinio erdvėse gali vykti tik automatizuoti technologiniai procesai“.

Į pasiūlymą Aplinkos ministerija atsako, kad Statybos įstatyme nėra reikalavimo detalizuoti patalpos apibrėžimą. Tad įstatyme įtvirtintos patalpos sąvokos detalizavimas poįstatyminiame akte negalimas.

Statybininkų asociacijos vadovas primena, kad kai anksčiau priešgaisrinės apsaugos specialistai dalyvaudavo projektavimo stadijoje, buvo geriau – tuomet nebūdavo, kad pastačius statinį būtų pradėta aiškinti, esą jis neatitinka teisės aktų.   

Kol kas siūlo galo šioje painiavoje nematyti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, atsakinga už investicijų pritraukimą, „Verslo žinias“ informavo, kad „kol vyksta teisminiai procesai, šio ginčo nekomentuos“.

VŽ nuomone, teisėkūra Lietuvoje vis dar nėra stiprioji pusė – įstatymai kartais priimami greitai, tačiau dėl to kenčia jų kokybė ir juos tenka vis tobulinti. Kitais atvejais įstatymai pernelyg „apsamanoja“, todėl gyvenimas juos gerokai pralenkia. Atsiranda naujų technologijų, automatizuotų sistemų, automatizuotų sandėlių – inovacijos gyvenime įsitvirtina sparčiau, negu pasikeičia teisinis reguliavimas.

Taip, panašu, atsitiko ir „Intersurgical“ atveju. Šis precedentas siunčia nemalonų signalą: jeigu darai kažką inovatyvaus, rizikuoji būti nubaustas. Jei minėtas sandėlis bus nugriautas ir 22 mln. Eur investicija nueis perniek, yra rizika, kad bus sugriautas visas lig šiol kurtas investicijų skatinimas.