A. Mickus. Energinė klasė ir realus energijos sunaudojimas – be ryšio?

Publikuota: 2022-05-04
VIktorijos Zaičenko nuotr.
svg svg
VIktorijos Zaičenko nuotr.
Turto strateginio valdymo bendrovės „Regent“ partneris

Lietuvai atsisakius rusiškų dujų ir siekiant energetinės nepriklausomybės, kaip niekad aktualus tampa efektyvus energijos naudojimas. Nuo 2021 m. naujai statomi pastatai privalo atitikti A++ energinio naudingumo klasę. Sertifikatas turėtų užtikrinti, kad pastatas yra tvarus ir jo sunaudojamos energijos kiekis yra mažiausias įmanomas, tačiau praktika rodo, kad neefektyviai naudojantis pastatais aukšta klasė taip ir lieka – tik dokumentuose. Ką galime padaryti, kad energiją naudotume efektyviau?

Jungtinėje Karalystėje (JK) tvarumo siekiančių komercinių pastatų savininkų organizacijos „Better Buildings Partnership“ atlikti tyrimai parodė, kad praktiškai nėra jokio ryšio tarp energetinės pastato klasės ir faktinio energijos suvartojimo. Išanalizavus 1.100 komercinės paskirties pastatų paaiškėjo, kad patys „žaliausi“ suvartoja energijos tiek pat energijos, kiek ir vienu ar net dviem laipteliais žemesnį energinį vertinimą turintys pastatai.

Nors Lietuvoje plačių vertinimų nėra atlikta, konkretūs pavyzdžiai rodo, kad egzistuojančios problemos – tokios pačios. Sertifikatas tėra „vienkartinė nuotrauka“, kuri nebūtinai turi ryšį su realiu energijos sunaudojimu. Praėjusiais metais, pagal „Litgrid“ duomenis, Lietuvoje buvo sunaudota 11,84 TWh elektros energijos, taigi, įvertinus tarifą, už elektrą turėjome sumokėti daugiau nei 1 mlrd. Eur. Šie skaičiai ateityje tik augs, nes pastaraisiais metais stebima energijos kainų augimo tendencija: nuo 34,04 Eur/kwh 2020 m. išaugo iki 90,45 Eur/kwh 2021 m. Matant skaičius nebeturėtų kilti klausimų, kodėl verta stengtis energiją naudoti kuo efektyviau. Tačiau, norint siekti efektyvumo, svarbu analizuoti duomenis, imtis realių veiksmų.

Žmogiškasis faktorius ir duomenų bazės nebuvimas

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl modernūs pastatai nesugeba pasiekti deklaruojamų taupumo ir gamtą tausojančių tikslų, yra sistemiško ir viską apimančio energetinio ūkio valdymo nebuvimas. Dažniausiai energijos švaistymą lemia žmogiškasis faktorius, kuris nėra įtrauktas į jokius sertifikavimo kriterijus. Remiantis „Better Buildings Partnership“ duomenimis, geriausią efektą duoda darbas su darbuotojais, įvairios vykdomos prevencijos programos: 68 objektai, kurie buvo nuosekliai stebimi ir vertinami daugiau nei dešimtmetį, pasiekė net 30% bendrą energijos sumažėjimą.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kita priežastis – duomenų bazės apie faktinį energijos sunaudojimą nebuvimas. Nenutuokdami, kad aukštą klasę turintis pastatas sunaudoja neproporcingai daug energijos, negalėdami palyginti duomenų, natūralu, kad negalime imtis veiksmų ir atrasti per didelio energijos sunaudojimo priežastis.

Ilgametę energinio efektyvumo vertinimo praktiką turinčios šalys, kaip Australija ir Jungtinė Karalystė, atsižvelgdamos į energinės klasės ir realaus sunaudojimo neatitikimus, pakeitė savo pastatų vertinimo sistemas. Į šiuos pokyčius reikėtų žvelgti ne kaip į revoliuciją, bet kaip į daugiametės praktikos evoliuciją.

Reikalauja priežiūros

Tačiau Lietuvoje rūpinimasis energiniu naudingumu sustoja vos gavus energinį sertifikatą. Pastatą įvertina ekspertai, suteikia klasę patvirtinantį dokumentą ir atrodo, kad to turėtų pakakti. Vis dėlto egzistuoja taisyklės, kaip reikėtų tinkamai naudotis aukštą įvertinimą turinčiu pastatu. Praktinių žinių apie energinį efektyvumą trūkumas gali nulemti pastato neefektyvumą.

Ne mažiau svarbu, kad pastato priežiūra būtų derinama su žmonių, kurie juo naudojasi, elgsena, nes realios energijos sąnaudos susijusios ne tik su techniniais parametrais. Tokios, rodos, smulkmenos, kaip žiemą įjungtas kondicionierius užuot tinkamai sureguliuotas radiatorius, lemia dukart didesnį energijos sunaudojimą. Vasarą aktualu patalpose palaikyti vėsesnę temperatūrą, tačiau reikėtų atsižvelgti, kad neverta kondicionieriaus palikti įjungto nedarbo metu, kai patalpose nėra darbuotojų, nes taip pat didėja energijos sąnaudos.

Pavyzdžiui, teko dirbti su senos statybos administraciniu pastatu, kurio savininkas siekė apšiltinti pastatą ir pasiekti A++ energinio efektyvumo klasę, tačiau šio projekto investicijų grąža viršijo 20 metų. Tai būtų reikalavę didelių ilgalaikių investicijų, tačiau norimą rezultatą pasiekti padėjo paprastesni, tačiau ekonomiškai naudingesni sprendimai. Patalpų šildymas ir vėsinimas buvo suderintas su darbo laiku, serverinės patalpos perkeltos į šiaurinę pusę, sumontuotos išorės lauko žaliuzės iš pietinės pusės, kad išvengtume patalpų perkaitinimo. Nuomininkams ėmėme teikti duomenis apie energijos sunaudojimą lyginant su kitų nuomininkų parodymais, o tai skatino semtis gerosios praktikos iš kaimynų. Nuolatinis energetinių resursų sunaudojimo mažinimas yra vienas kertinių kriterijų, būtinų įmonės „Environmental Safety Governance“ tikslams pasiekti.

Efektyvesnio naudojimo planas

Siekiant užtikrinti energinį pastato tvarumą reikia sutelkti dėmesį į faktinį energijos sunaudojimą, o ne teorines pastato galimybes. Galimybė visapusiškai analizuoti energijos sunaudojimo duomenis ir lyginti juos ne tik su ankstesniais periodais, bet ir analogiškų pastatų rodikliais, padėtų priimti reikiamus procesų tobulinimo sprendimus. Energetinių resursų sunaudojimo duomenų bazė reikšmingai prisidėtų prie šių tikslų.

Surinkti duomenys ir jų analizė turi pavirsti į konkrečius efektyvumo didinimo veiksmus: darbo procesų ir įrangos keitimą, inžinerinių sistemų sureguliavimą, darbuotojų informavimą apie „neūkiškumą“. Darbuotojų informavimas apie tai, kokią įtaką daro konkretūs jų veiksmai, mano praktikoje ypač pasiteisino. Pavyzdžiui, dirbant su senos statybos prekybos centru, personalui paaiškinome ir praktiškai parodėme, kad kiekvienas jų judesys atsispindi elektros sunaudojimo rodikliuose – ši papildoma kontrolės priemonė padėjo sutaupyti apie 3% energijos.

Minėtas prekybos centras buvo visiškai atnaujintas, gavo aukštą energinį sertifikatą, tačiau elektros sunaudojimas nepakito. Atlikus analizę paaiškėjo, kad parduotuvės darbuotojai piktnaudžiavo komfortu – vasaros metu nuolat palaikė 21°C visame pastate. Pakėlus temperatūrą iki 24°C ir tuo pačiu nepabloginus komforto sąlygų, pavyko sumažinti elektros sąskaitas vasaros mėnesiais 15%. Išanalizavus elektros sunaudojimą kas valandą, buvo nustatytas per didelis elektros sunaudojimas ne darbo valandomis. Paaiškėjo, kad darbuotojai pervedė vėdinimo agregatų darbą į rankinį režimą ir dėl to nebuvo išnaudojamos pastato automatikos galimybės. Taigi, svarbu užtikrinti tiek efektyviausią pastato įrengimų veikimą, tiek ir tinkamą žmonių naudojimąsi jais.

Norint užtikrinti efektyvų energijos naudojimą savo pastatuose, pirmiausia reikia susidaryti bendrą vaizdą apie energetinį ūkį, t. y. atlikti pirminį energetinio ūkio auditą. Tik turint suvokimą, kokias klaidas darome, ko trūksta, galime susiplanuoti, kaip energetinis turtas turi būti valdomas, kas turi jį valdyti ir kaip matuoti rezultatus. Protingai modernizavus savo energetinį ūkį, reikėtų nepamiršti daryti nuolatinį sistemos monitoringą ir tobulinimą.

Komentaro autorius – Andrius Mickus, turto strateginio valdymo bendrovės „Regent“ partneris

 

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 1

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 26

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 4

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 18

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 54

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11
Ne tik pareiga, bet ir teisės 2

Šiandien, švenčiant Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, verta dar kartą priminti, kad mokesčius turime mokėti...

Nuomonės
2022.05.11
A. Skinulis. Kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepatenka pas atliekų tvarkytojus?

Europa siekia, kad visos naudotos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti...

Nuomonės
2022.05.10
Kol neatburzgė griovėjai 2

Britiško kapitalo bendrovei „Intersurgical“, pasistačiusiai Pabradėje pirmąjį visiškai automatizuotą...

Nuomonės
2022.05.10
S. Sierakowskis. Moralinis Vokietijos pacifizmo bankrotas 1

Po užsitęsusio nėštumo Vokietija pagaliau pagimdė sprendimą siųsti į Ukrainą sunkiąją ginkluotę. Tačiau...

Nuomonės
2022.05.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku