A. Mickus. Energinė klasė ir realus energijos sunaudojimas – be ryšio?

Jungtinėje Karalystėje (JK) tvarumo siekiančių komercinių pastatų savininkų organizacijos „Better Buildings Partnership“ atlikti tyrimai parodė, kad praktiškai nėra jokio ryšio tarp energetinės pastato klasės ir faktinio energijos suvartojimo. Išanalizavus 1.100 komercinės paskirties pastatų paaiškėjo, kad patys „žaliausi“ suvartoja energijos tiek pat energijos, kiek ir vienu ar net dviem laipteliais žemesnį energinį vertinimą turintys pastatai.

Nors Lietuvoje plačių vertinimų nėra atlikta, konkretūs pavyzdžiai rodo, kad egzistuojančios problemos – tokios pačios. Sertifikatas tėra „vienkartinė nuotrauka“, kuri nebūtinai turi ryšį su realiu energijos sunaudojimu. Praėjusiais metais, pagal „Litgrid“ duomenis, Lietuvoje buvo sunaudota 11,84 TWh elektros energijos, taigi, įvertinus tarifą, už elektrą turėjome sumokėti daugiau nei 1 mlrd. Eur. Šie skaičiai ateityje tik augs, nes pastaraisiais metais stebima energijos kainų augimo tendencija: nuo 34,04 Eur/kwh 2020 m. išaugo iki 90,45 Eur/kwh 2021 m. Matant skaičius nebeturėtų kilti klausimų, kodėl verta stengtis energiją naudoti kuo efektyviau. Tačiau, norint siekti efektyvumo, svarbu analizuoti duomenis, imtis realių veiksmų.

Žmogiškasis faktorius ir duomenų bazės nebuvimas

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl modernūs pastatai nesugeba pasiekti deklaruojamų taupumo ir gamtą tausojančių tikslų, yra sistemiško ir viską apimančio energetinio ūkio valdymo nebuvimas. Dažniausiai energijos švaistymą lemia žmogiškasis faktorius, kuris nėra įtrauktas į jokius sertifikavimo kriterijus. Remiantis „Better Buildings Partnership“ duomenimis, geriausią efektą duoda darbas su darbuotojais, įvairios vykdomos prevencijos programos: 68 objektai, kurie buvo nuosekliai stebimi ir vertinami daugiau nei dešimtmetį, pasiekė net 30% bendrą energijos sumažėjimą.

Kita priežastis – duomenų bazės apie faktinį energijos sunaudojimą nebuvimas. Nenutuokdami, kad aukštą klasę turintis pastatas sunaudoja neproporcingai daug energijos, negalėdami palyginti duomenų, natūralu, kad negalime imtis veiksmų ir atrasti per didelio energijos sunaudojimo priežastis.

Ilgametę energinio efektyvumo vertinimo praktiką turinčios šalys, kaip Australija ir Jungtinė Karalystė, atsižvelgdamos į energinės klasės ir realaus sunaudojimo neatitikimus, pakeitė savo pastatų vertinimo sistemas. Į šiuos pokyčius reikėtų žvelgti ne kaip į revoliuciją, bet kaip į daugiametės praktikos evoliuciją.

Reikalauja priežiūros

Tačiau Lietuvoje rūpinimasis energiniu naudingumu sustoja vos gavus energinį sertifikatą. Pastatą įvertina ekspertai, suteikia klasę patvirtinantį dokumentą ir atrodo, kad to turėtų pakakti. Vis dėlto egzistuoja taisyklės, kaip reikėtų tinkamai naudotis aukštą įvertinimą turinčiu pastatu. Praktinių žinių apie energinį efektyvumą trūkumas gali nulemti pastato neefektyvumą.

Ne mažiau svarbu, kad pastato priežiūra būtų derinama su žmonių, kurie juo naudojasi, elgsena, nes realios energijos sąnaudos susijusios ne tik su techniniais parametrais. Tokios, rodos, smulkmenos, kaip žiemą įjungtas kondicionierius užuot tinkamai sureguliuotas radiatorius, lemia dukart didesnį energijos sunaudojimą. Vasarą aktualu patalpose palaikyti vėsesnę temperatūrą, tačiau reikėtų atsižvelgti, kad neverta kondicionieriaus palikti įjungto nedarbo metu, kai patalpose nėra darbuotojų, nes taip pat didėja energijos sąnaudos.

Pavyzdžiui, teko dirbti su senos statybos administraciniu pastatu, kurio savininkas siekė apšiltinti pastatą ir pasiekti A++ energinio efektyvumo klasę, tačiau šio projekto investicijų grąža viršijo 20 metų. Tai būtų reikalavę didelių ilgalaikių investicijų, tačiau norimą rezultatą pasiekti padėjo paprastesni, tačiau ekonomiškai naudingesni sprendimai. Patalpų šildymas ir vėsinimas buvo suderintas su darbo laiku, serverinės patalpos perkeltos į šiaurinę pusę, sumontuotos išorės lauko žaliuzės iš pietinės pusės, kad išvengtume patalpų perkaitinimo. Nuomininkams ėmėme teikti duomenis apie energijos sunaudojimą lyginant su kitų nuomininkų parodymais, o tai skatino semtis gerosios praktikos iš kaimynų. Nuolatinis energetinių resursų sunaudojimo mažinimas yra vienas kertinių kriterijų, būtinų įmonės „Environmental Safety Governance“ tikslams pasiekti.

Efektyvesnio naudojimo planas

Siekiant užtikrinti energinį pastato tvarumą reikia sutelkti dėmesį į faktinį energijos sunaudojimą, o ne teorines pastato galimybes. Galimybė visapusiškai analizuoti energijos sunaudojimo duomenis ir lyginti juos ne tik su ankstesniais periodais, bet ir analogiškų pastatų rodikliais, padėtų priimti reikiamus procesų tobulinimo sprendimus. Energetinių resursų sunaudojimo duomenų bazė reikšmingai prisidėtų prie šių tikslų.

Surinkti duomenys ir jų analizė turi pavirsti į konkrečius efektyvumo didinimo veiksmus: darbo procesų ir įrangos keitimą, inžinerinių sistemų sureguliavimą, darbuotojų informavimą apie „neūkiškumą“. Darbuotojų informavimas apie tai, kokią įtaką daro konkretūs jų veiksmai, mano praktikoje ypač pasiteisino. Pavyzdžiui, dirbant su senos statybos prekybos centru, personalui paaiškinome ir praktiškai parodėme, kad kiekvienas jų judesys atsispindi elektros sunaudojimo rodikliuose – ši papildoma kontrolės priemonė padėjo sutaupyti apie 3% energijos.

Minėtas prekybos centras buvo visiškai atnaujintas, gavo aukštą energinį sertifikatą, tačiau elektros sunaudojimas nepakito. Atlikus analizę paaiškėjo, kad parduotuvės darbuotojai piktnaudžiavo komfortu – vasaros metu nuolat palaikė 21°C visame pastate. Pakėlus temperatūrą iki 24°C ir tuo pačiu nepabloginus komforto sąlygų, pavyko sumažinti elektros sąskaitas vasaros mėnesiais 15%. Išanalizavus elektros sunaudojimą kas valandą, buvo nustatytas per didelis elektros sunaudojimas ne darbo valandomis. Paaiškėjo, kad darbuotojai pervedė vėdinimo agregatų darbą į rankinį režimą ir dėl to nebuvo išnaudojamos pastato automatikos galimybės. Taigi, svarbu užtikrinti tiek efektyviausią pastato įrengimų veikimą, tiek ir tinkamą žmonių naudojimąsi jais.

Norint užtikrinti efektyvų energijos naudojimą savo pastatuose, pirmiausia reikia susidaryti bendrą vaizdą apie energetinį ūkį, t. y. atlikti pirminį energetinio ūkio auditą. Tik turint suvokimą, kokias klaidas darome, ko trūksta, galime susiplanuoti, kaip energetinis turtas turi būti valdomas, kas turi jį valdyti ir kaip matuoti rezultatus. Protingai modernizavus savo energetinį ūkį, reikėtų nepamiršti daryti nuolatinį sistemos monitoringą ir tobulinimą.

Komentaro autorius – Andrius Mickus, turto strateginio valdymo bendrovės „Regent“ partneris