Vienaragių sėkmei įkandin

Nors artima kaimynystė su agresore Rusija šiaip jau neprideda patrauklumo Lietuvos investiciniam klimatui, investuotojų patarėjų teigimu, vis labiau nuogąstaujama ne dėl geopolitinės padėties, o dėl ekonominių perspektyvų ir investicinės grąžos.

Mantautas Paškevičius, „Strategic Staffing Solutions“ vykdomasis viceprezidentas, kalba, kad bendra aplinka tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimui Lietuvoje išlieka patraukli. Investuotojai vertina ilgalaikes perspektyvas, tačiau neatmeta, kad kol padėtis Ukrainoje išlieka sunkiai nuspėjama, galima tikėtis „laikino“ investuotojų delsimo priimti investavimo sprendimus.

Lyg ir natūralu, kad bet koks nestabilumas – ekonominis ar geopolitinis – vienaip ar kitaip investuotojus skatina suklusti ir galbūt devynis kartus pamatuoti. Tačiau investicijų srities specialistai teigia, kad tikrai nėra pagrindo kalbėti apie investicijų sulėtėjimą. Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomoji direktorė, teigia, gal ir nereikėtų tikėtis, kad 2022 m. vėl bus rekordiniai, tačiau įmonės skelbia apie plėtros planus. Darbai vyksta ir susidomėjimas Lietuva niekur nedingo. Pasak jos, tiesiog mes patys turime aktyviau nuraminti investuotojus, kad esame NATO nariai ir saugumo situacija Lietuvoje yra visiškai kito lygmens.

Elijus Čivilis, „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius, tikina, kad šiuo metu investicijų agentūra „neturi indikacijų“, kad Lietuvoje veikiantys tarptautiniai verslai keistų savo planus.

Andrius Francas, su užsienio kompanijomis Lietuvoje dirbančios „Alliance for Recruitment“ partneris, mano, kad, kaip ir bet kuriuo sunkmečiu, šiemet didžiausias viltis reikėtų sieti ne su naujų, o su jau esamų investuotojų plėtra, ypač gamyboje.

„Deja, karas kiša koją, nes prarasta yra dalis rinkų, iš kur arba atkeliaudavo žaliavos, arba keliavo dalis pagamintos produkcijos. Ir viskas labai priklausys nuo to, kaip vystysis ir kiek ilgai truks Rusijos ir Ukrainos karas“, – kalba A. Francas.

Jis taip pat mano, kad gamyboje bus sudėtinga prisitraukti naujų investuotojų, kurie turi sąsajų su Kinijos rinka. Ši šalis ne tik blokavo importą iš Lietuvos, bet ir pagrasino tarptautinėms kompanijoms neįsileisti Lietuvoje pagamintos produkcijos.  

Minint pozityvius ženklus, galima paminėti paslaugų centrus – jų plėtra nestoja. Štai „AmerisourceBergen“ neseniai paskelbė didinsiantis darbuotojų skaičių iki 700. Taip pat paslaugų centrą Vilniuje kuria Baltijos šalyse veikianti švedų baldų kompanija „Nobia“.

Tačiau bene džiugiausia pastarųjų dienų žinia – Lietuvoje turime ilgai lauktą antrąjį vienaragį. Ketvirtadienį Tomo Okmano ir Eimanto Sabaliausko įkurta kibernetinio saugumo bendrovė „Nord Security“ pranešė apie pirmą pritrauktą išorės kapitalą: 100 mln. USD investiciją gavusi įmonė pasiekė 1,6 mlrd. USD įvertį. „Nord Security“ pritraukta pirmoji išorės investicija suteiks postūmį Lietuvos startuolių ekosistemai, kurioje tikimasi ir daugiau vienaragių, prognozuoja rizikos kapitalo fondų atstovai. Pasak jų, į Lietuvą atėję nauji investuotojai gali paskatinti į regioną atkreipti dėmesį ir kitus.

Tai, kad sandoris įvyko tuo metu, kai rinkose vyrauja nerimas, parodo, jog Lietuvos regionas užsienio investuotojams patrauklus ir su juo viskas gerai. Taip mano ir premjerė Ingrida Šimonytė. „Tai didelis žingsnis į priekį ir didelis tarptautinis pripažinimas. Be to, tai yra konkretus įrodymas, kad investuotojai Lietuvoje gali jaustis saugūs – šiuo atveju jie savo pinigais balsavo, kad Lietuva yra saugi šalis. Sveikinu ir linkiu nepritrūkti entuziazmo siekti naujų tikslų“, – teigė ji.

Didžiausią investicijų potencialą IT srityje specialistai įžvelgia įmonėse, bėgančiose iš Baltarusijos, Rusijos. Tačiau „fintech“ įmonių plėtra vertinama skeptiškai.

„Kodėl? Todėl, kad nėra aiškios žinutės, kokių naujų „fintech“ verslų laukia Lietuvos bankas. Oficialiai nepasakyta, tačiau matome, kad kartais sumažėjo naujai išduodamų licencijų skaičius, paraiškos atmetamos. Tad čia proveržio šiemet nematau“, – aiškina A. Francas.

VŽ nuomone, nors sumaištis tarp investuotojų pamažu slopsta ir jie atgauna saugumo jausmą, reikėtų neužmiršti, kad kova dėl investicijų nesilpnėja, tad tenka galvoti, kaip sustiprinti Lietuvos konkurencingumą. Recepte – vis tie patys, ne iki galo įdiegti komponentai: reikia dar labiau gerinti verslo aplinką, mažinant biurokratinę naštą. Investuotojams kliūva 32% GMP tarifas, kuriuo apmokestinamos pajamos virš „Sodros“ „lubų“ – užsieniečiams keista, kodėl kvalifikuota darbo jėga apmokestinama labiau. 

Į Lietuvą ateinančioms įmonėms yra ypač svarbūs žmogiškieji ištekliai. Todėl dažniausi klausimai, kurie girdimi iš užsienio investuotojų, sukasi apie tai, ar pavyks skubiai rasti vietinių talentų, ar pavyks perkelti darbuotojus iš kitų šalių ir pan.