Viešumas po užraktu

Publikuota: 2022-01-10
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Įmonių vadovų duomenų viešumas gali tapti tabu: tuo rūpinasi Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI), nepaisydama, kad dauguma duomenų ir taip yra skelbiama viešose platformose, pavyzdžiui, Registrų centre. Teisininkai su nerimu žvelgia į VDAI veiklą ir teigia, kad pastaruoju metu institucija vis dažniau skiria baudų, nustatinėja kartais ne visai pagrįstus įpareigojimus, kuria beveik alternatyvią teisę. Taip keliamas pavojus viešumui ir skaidrumui.

Precedentu pirmai tokiai VDAI iniciatyvai tapo atvirų duomenų platformos „Okredo“ veikla – ji sulaukė minėtos inspekcijos nurodymo nutraukti juridinių asmenų atstovų (asmens duomenų) tvarkymą.

Platformoje „Okredo“ įmonės gali rasti atvirus Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Registrų centro (RC), „Sodros“, „Regitros“, Užimtumo tarnybos, Valstybinės darbo inspekcijos, taip pat kitų oficialių registrų duomenis. Dalį duomenų įmonė taip pat perka iš RC per oficialų tarpininką. Jungdama šiuos duomenis, bendrovė pateikia analizes skirtingais kampais. Platformoje klientai gali gauti ir „Okredo“ partnerių „Scorify“ sprendimus – įmonės vertės, kredito reitingo duomenis, kreditingumo ataskaitas.

Tačiau praėjusių metų pabaigoje VDAI ėmė „gesinti“ viešumą, sulaukusi skundo dėl duomenų tvarkymo iš vieno Lietuvos įmonių vadovo, kurio duomenis, konkrečiai – vardą ir pavardę, buvo galima rasti „Okredo“ platformoje.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Neilgai trukus inspekcija patenkino ir dar vieno verslininko pretenzijas: šiuo atveju ji nagrinėjo Jono Dirginčiaus pateiktus kelis skundus dėl RC, UAB „Okredo“, UAB „Debesų kompiuterija“ (DK), UAB „Scorify“, UAB „Baltfakta“ veiksmų.

Vienoms įmonėms numatoma skirti administracinę baudą, o DK įpareigota nutraukti asmens duomenų, gautų pagal pasirašytą su RC sutartį, teikimą minimoms duomenų teikimo bendrovėms.

Minėtas J. Dirginčius pabrėžia, kad „Okredo“ platformoje galima rasti įvairiausių duomenų, įskaitant verslo atstovų gimimo datą, o tai yra naudojama asmens atpažinimui, kai skambinama į banką, VMI ir pan. Jis tikina, kad šių duomenų viešinimas kelia didelių saugumo pavojų ir juridiniams asmenims, ir jų valdomiems verslams.

Teisininkai primena, kad asmenys, steigiantys įmonę, turėtų neužmiršti, jog pateikti duomenys RC tampa vieši, o kartu įvertinti, kokius kontaktinius duomenis pateikia.

Savo ruožtu gimimo data taip pat yra svarbus identifikatorius, siekiant atskirti bendravardžius ir bendrapavardžius, tad šį asmens dėmenį duomenų platformose taip pat galima rasti.

VDAI veikla verslui ir teisininkams pastaruoju metu ima kelti nerimą – institucija vis dažniau skiria baudas, jos vis didėja, be to, nustatinėja kartais ne visai pagrįstus įpareigojimus, kuria beveik alternatyvią teisę.

Nuogąstaujama, kad inspekcija nėra linkusi remtis ir kitų ES valstybių jau priimta praktika, taikant BDAR nuostatas. Bendrijos mastu galioja Atvirųjų duomenų direktyva, kuri įgalina duomenų pernaudojimą – ja siekiama, kad kuo daugiau atvirų duomenų iš valstybių registrų būtų pateikiama visuomenei, verslui, kad juos būtų galima naudoti, kurti papildomus, naujus produktus, kurie sąlygotų didesnį skaidrumą, atvirumą.

„Tuo metu Lietuva su tokiais sprendimais kaip vėžliai žingsniuoja atgal. Kitais žodžiais, prisidengiant BDAR bandoma pasiekti tikslus, kuriems jis tikrai yra neskirtas. Deja, bet inspekcija atskirais atvejais situaciją vertina pernelyg formaliai ir biurokratiškai. Kartu nereikėtų to vadinti šalutiniais BDAR efektais, nes ne paties BDAR tai problema, tiesiog kai kurie „gudručiai“ bando taip pasiekti ne visada skaidrių tikslų“, – įsitikinęs Andrius Iškauskas, advokatų kontoros „Wint“ partneris.

Dar vienas aspektas, teigia teisininkas, – Lietuvoje yra šimtai tūkstančių įmonių, o skundžiasi inspekcijai paprastai tie, kurių reputacija ne pati švariausia, tie, kurie nori kažką nuslėpti, ir prašo, kad jų duomenys būtų neskelbiami, išimti ir t. t.

„Ši situacija pavojinga tuo, kad taip žingsnis po žingsnio prieisime prie to, kad juridinių duomenų apie įmonių vadovus nebematysime: formaliai jie yra vieši, tačiau gali tapti nenaudotini“, – absurdiška situacija stebisi A. Iškauskas.

Pasak jo, niekas neabejoja, kad asmens duomenų apsauga ir privatumas yra svarbūs aspektai, tačiau šiuo atveju susiduriame su dviem skirtingais interesais: teise į asmens duomenų apsaugą ir visuomenės interesus žinoti daugiau apie verslo subjektus.

Dar ne taip seniai viešumoje nuvilnijo skandalas, kai buvo nubaustas portalas „Atvira Klaipėda“ už neva pažeistą BDAR – jis „nusikalto“ pranešdamas apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus.

Teisininkai lygina šį atvejį su „Okredo“ – jų manymu, abiem atvejais BDAR prisidengiama cenzūros tikslais. Ko gero, pamirštama, kad juridinių asmenų viešumo tikslas – kad būtų kuriamas didesnis skaidrumas. Negali teisinėje valstybėje egzistuoti toks reglamentavimas, kai viešų juridinių asmenų duomenų, gautų iš viešo registro, negalima būtų naudoti informacijos teikimo tikslais.  

VDAI verdiktas yra apskųstas – ši byla yra labai svarbi ne tik „Okredo“ kaip įmonei, bet ir visai rinkai, o kartu ir visuomenės informavimui: vieną dieną tokio paties skundo gali sulaukti ir „Creditinfo“ ar kiti panašia veikla užsiimantys rinkos dalyviai. Taip, pasak teisininkų, galima sugriauti visą duomenų industriją. 

VŽ primena, kad neseniai skelbtame „Transparency International“ Lietuvos įmonių skaidrumo tyrime aukščiausių įvertinimų gavo įmonės, kurios viešai skelbia informaciją apie savo skaidrumo politikas, pateikia žinių apie akcininkus, vadovus, įmonių struktūrą ir finansus.

Pavienių verslo įmonių vadovų nenoras teikti informacijos apie save iš esmės prieštarauja vis didesniam visuomenės poreikiui gauti pakankamai informacijos apie tuos žmones, kurie formuoja įmonių strategiją ir kultūrą, veiklos principus, atsako už įsipareigojimų vykdymą. Jei konkretūs asmenys nenori viešinti informacijos apie save, kyla įvairių įtarimų dėl tokių sprendimų priežasties.  

Be to, VŽ nuomone, derėtų nepamiršti, kad Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, yra įsipareigojusi sukurti viešą ir galutinių naudos gavėjų, kitaip tariant, akcininkų, registrą. Jame bus matomi ne tik vadovai, bet ir akcininkai, fiziniai asmenys ir duomenys apie juos. Ar ir tuomet bus mėginimų perlenkti lazdą aiškinant, kad BDAR draudžia tokį viešumą?  

 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Lyderiai negali būti užsidarę

„Verslo žinių“ reitinge „Lietuvos verslo lyderiai 500“ (LVL 500) ant aukščiausios pakopos vėl lipa ekonomikos...

Nuomonės
2022.01.21
I. Karaliūnaitė. Rinka ir Lietuvos bankas tikisi išsamesnio tvarumo atskleidimo iš bendrovių

Tvarumą įmonės supranta ir atskleidžia labai skirtingai, parodė Lietuvos banko (LB) atlikta „Nasdaq Vilnius...

Nuomonės
2022.01.20
Karantinas? Pamirškime šį žodį 16

Ištuštėjusių miesto gatvių, liūdnai suremtų lauko kavinių stalelių be klientų greičiausiai artimiausiu metu...

Nuomonės
2022.01.20
G. Zaikauskaitė. Kaip į Lietuvą perkelti strategines tarptautinio verslo funkcijas?

Pasaulinio garso kompanijos Lietuvoje noriai kuria kompetencijų ir paslaugų centrus. Čia samdos ir veiklos...

Nuomonės
2022.01.19
Gerų naujienų ilgesys 7

Jei kas sekėte pirmadienio naujienų srautą, turėjote pajusti, kad pilnatis veikia mūsų sąmonę. Gal tai tik...

Nuomonės
2022.01.19
Miražo gaubiama reforma 5

Vyriausybės pažadėta mokesčių reforma – tarsi miražas, kurį fata morgana kelia vis toliau už horizonto.

Nuomonės
2022.01.18
Neužmigti starte 2

Konkurencinėje kovoje dėl investicijų koja kojon turėtų žengti ne ką mažiau svarbi kova dėl talentų. Neturint...

Nuomonės
2022.01.17
N. L. Chruščiova. Kazachstanas ir Rusijos imperijos kaina

Kazachstane išsilaipinęs Rusijos elitinio dalinio „Specnaz“ (Rusijos kariuomenės smogiamųjų pajėgų)...

Nuomonės
2022.01.15
R. Vilpišauskas. Ar reikėtų remti nuostolius dėl sankcijų patiriantį verslą? 4

Klausimas apie valstybės poziciją dėl paramos verslui, kai jis patiria nuostolių dėl valstybių tarpusavio...

Nuomonės
2022.01.14
Žingsniai finansinio ešafoto link 2

Virš įmonių vadovų galvų kyla naujas Damoklo kardas – Lietuvoje formuojama praktika, kai už nesumokėtus...

Nuomonės
2022.01.14
U. Armalis. Turizmas nuostolius skaičiuoja rudenį

Peržvelkime, kokie metai buvo turizmui, kuris, pasak Vyriausybės, buvo paaukotas visuomenės sveikatos labui...

Nuomonės
2022.01.13
NT rinka: kaitino, kaitino, bet neiškepė 1

Rekordais, nerimu ir transformacija šiandien gyvena nekilnojamojo turto (NT) sektorius. VŽ apklausoje...

Nuomonės
2022.01.13
M. Jundulas. Strateginis kompasas darbdaviams: ko susirinksime į biurą

Šiandien galime sakyti, kad visuomenės ir verslo nerimas dėl pandemijos sumažėjo, o dabartinė situacija tapo...

Nuomonės
2022.01.12
Prezidento pusiaukelė: į kažkur ar iš kažkur 26

Graži, šventiška pradžia. Dar gražesni ir nuoširdesni pažadai tautai, t. y. mums. Galime neabejoti – tokie...

Nuomonės
2022.01.12
Kapitalo poreikis brangins pinigus

Neslopstantį pagreitį demonstruojanti infliacija palieka vis mažiau vilčių, kad dar ilgai bus galima naudotis...

Nuomonės
2022.01.11
Viešumas po užraktu 10

Įmonių vadovų duomenų viešumas gali tapti tabu: tuo rūpinasi Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI),...

Nuomonės
2022.01.10
T. Stonkienė. Filmą primenanti darbo rinka 5

Kalbama, kad vienas praėjusių metų top serialų, susijusių su kalmarais ir žaidimais, yra ne kas kitas, kaip...

Nuomonės
2022.01.09
E. Leontjeva. Apie šimtus milijonų vertą atsakomybę 1

2021-ieji atskleidė tai, kas ramiais laikais yra nematoma ir nevertinama. Verslininkus netikėtai giria už...

Nuomonės
2022.01.08
Molinės caro kojos, arba Akligatvis nebetoli

Lietuvos valdžios institucijų tarpusavio vaidai jau susilaukė ir užsienio žiniasklaidos dėmesio – „Financial...

Nuomonės
2022.01.07
Kai verslas skuodžia lyg olimpinis čempionas 1

Visų skeptikų ir senų bambeklių pykčiui Lietuvos verslas dar sykį įrodė, kad yra gajus ir gyvybingas. Ne...

Nuomonės
2022.01.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku