Vieðumas po uþraktu

Precedentu pirmai tokiai VDAI iniciatyvai tapo atvirø duomenø platformos „Okredo“ veikla – ji sulaukë minëtos inspekcijos nurodymo nutraukti juridiniø asmenø atstovø (asmens duomenø) tvarkymà.

Platformoje „Okredo“ ámonës gali rasti atvirus Valstybinës mokesèiø inspekcijos (VMI), Registrø centro (RC), „Sodros“, „Regitros“, Uþimtumo tarnybos, Valstybinës darbo inspekcijos, taip pat kitø oficialiø registrø duomenis. Dalá duomenø ámonë taip pat perka ið RC per oficialø tarpininkà. Jungdama ðiuos duomenis, bendrovë pateikia analizes skirtingais kampais. Platformoje klientai gali gauti ir „Okredo“ partneriø „Scorify“ sprendimus – ámonës vertës, kredito reitingo duomenis, kreditingumo ataskaitas.

Taèiau praëjusiø metø pabaigoje VDAI ëmë „gesinti“ vieðumà, sulaukusi skundo dël duomenø tvarkymo ið vieno Lietuvos ámoniø vadovo, kurio duomenis, konkreèiai – vardà ir pavardæ, buvo galima rasti „Okredo“ platformoje.

Neilgai trukus inspekcija patenkino ir dar vieno verslininko pretenzijas: ðiuo atveju ji nagrinëjo Jono Dirginèiaus pateiktus kelis skundus dël RC, UAB „Okredo“, UAB „Debesø kompiuterija“ (DK), UAB „Scorify“, UAB „Baltfakta“ veiksmø.

Vienoms ámonëms numatoma skirti administracinæ baudà, o DK ápareigota nutraukti asmens duomenø, gautø pagal pasiraðytà su RC sutartá, teikimà minimoms duomenø teikimo bendrovëms.

Minëtas J. Dirginèius pabrëþia, kad „Okredo“ platformoje galima rasti ávairiausiø duomenø, áskaitant verslo atstovø gimimo datà, o tai yra naudojama asmens atpaþinimui, kai skambinama á bankà, VMI ir pan. Jis tikina, kad ðiø duomenø vieðinimas kelia dideliø saugumo pavojø ir juridiniams asmenims, ir jø valdomiems verslams.

Teisininkai primena, kad asmenys, steigiantys ámonæ, turëtø neuþmirðti, jog pateikti duomenys RC tampa vieði, o kartu ávertinti, kokius kontaktinius duomenis pateikia.

Savo ruoþtu gimimo data taip pat yra svarbus identifikatorius, siekiant atskirti bendravardþius ir bendrapavardþius, tad ðá asmens dëmená duomenø platformose taip pat galima rasti.

VDAI veikla verslui ir teisininkams pastaruoju metu ima kelti nerimà – institucija vis daþniau skiria baudas, jos vis didëja, be to, nustatinëja kartais ne visai pagrástus ápareigojimus, kuria beveik alternatyvià teisæ.

Nuogàstaujama, kad inspekcija nëra linkusi remtis ir kitø ES valstybiø jau priimta praktika, taikant BDAR nuostatas. Bendrijos mastu galioja Atvirøjø duomenø direktyva, kuri ágalina duomenø pernaudojimà – ja siekiama, kad kuo daugiau atvirø duomenø ið valstybiø registrø bûtø pateikiama visuomenei, verslui, kad juos bûtø galima naudoti, kurti papildomus, naujus produktus, kurie sàlygotø didesná skaidrumà, atvirumà.

„Tuo metu Lietuva su tokiais sprendimais kaip vëþliai þingsniuoja atgal. Kitais þodþiais, prisidengiant BDAR bandoma pasiekti tikslus, kuriems jis tikrai yra neskirtas. Deja, bet inspekcija atskirais atvejais situacijà vertina pernelyg formaliai ir biurokratiðkai. Kartu nereikëtø to vadinti ðalutiniais BDAR efektais, nes ne paties BDAR tai problema, tiesiog kai kurie „gudruèiai“ bando taip pasiekti ne visada skaidriø tikslø“, – ásitikinæs Andrius Iðkauskas, advokatø kontoros „Wint“ partneris.

Dar vienas aspektas, teigia teisininkas, – Lietuvoje yra ðimtai tûkstanèiø ámoniø, o skundþiasi inspekcijai paprastai tie, kuriø reputacija ne pati ðvariausia, tie, kurie nori kaþkà nuslëpti, ir praðo, kad jø duomenys bûtø neskelbiami, iðimti ir t. t.

„Ði situacija pavojinga tuo, kad taip þingsnis po þingsnio prieisime prie to, kad juridiniø duomenø apie ámoniø vadovus nebematysime: formaliai jie yra vieði, taèiau gali tapti nenaudotini“, – absurdiðka situacija stebisi A. Iðkauskas.

Pasak jo, niekas neabejoja, kad asmens duomenø apsauga ir privatumas yra svarbûs aspektai, taèiau ðiuo atveju susiduriame su dviem skirtingais interesais: teise á asmens duomenø apsaugà ir visuomenës interesus þinoti daugiau apie verslo subjektus.

Dar ne taip seniai vieðumoje nuvilnijo skandalas, kai buvo nubaustas portalas „Atvira Klaipëda“ uþ neva paþeistà BDAR – jis „nusikalto“ praneðdamas apie Klaipëdos miesto savivaldybës valdomos bendrovës „Gatviø apðvietimas“ vieðuosius pirkimus.

Teisininkai lygina ðá atvejá su „Okredo“ – jø manymu, abiem atvejais BDAR prisidengiama cenzûros tikslais. Ko gero, pamirðtama, kad juridiniø asmenø vieðumo tikslas – kad bûtø kuriamas didesnis skaidrumas. Negali teisinëje valstybëje egzistuoti toks reglamentavimas, kai vieðø juridiniø asmenø duomenø, gautø ið vieðo registro, negalima bûtø naudoti informacijos teikimo tikslais.  

VDAI verdiktas yra apskøstas – ði byla yra labai svarbi ne tik „Okredo“ kaip ámonei, bet ir visai rinkai, o kartu ir visuomenës informavimui: vienà dienà tokio paties skundo gali sulaukti ir „Creditinfo“ ar kiti panaðia veikla uþsiimantys rinkos dalyviai. Taip, pasak teisininkø, galima sugriauti visà duomenø industrijà. 

VÞ primena, kad neseniai skelbtame „Transparency International“ Lietuvos ámoniø skaidrumo tyrime aukðèiausiø ávertinimø gavo ámonës, kurios vieðai skelbia informacijà apie savo skaidrumo politikas, pateikia þiniø apie akcininkus, vadovus, ámoniø struktûrà ir finansus.

Pavieniø verslo ámoniø vadovø nenoras teikti informacijos apie save ið esmës prieðtarauja vis didesniam visuomenës poreikiui gauti pakankamai informacijos apie tuos þmones, kurie formuoja ámoniø strategijà ir kultûrà, veiklos principus, atsako uþ ásipareigojimø vykdymà. Jei konkretûs asmenys nenori vieðinti informacijos apie save, kyla ávairiø átarimø dël tokiø sprendimø prieþasties.  

Be to, VÞ nuomone, derëtø nepamirðti, kad Lietuva, kaip ir kitos ES ðalys, yra ásipareigojusi sukurti vieðà ir galutiniø naudos gavëjø, kitaip tariant, akcininkø, registrà. Jame bus matomi ne tik vadovai, bet ir akcininkai, fiziniai asmenys ir duomenys apie juos. Ar ir tuomet bus mëginimø perlenkti lazdà aiðkinant, kad BDAR draudþia toká vieðumà?