Viešumas po užraktu

Precedentu pirmai tokiai VDAI iniciatyvai tapo atvirų duomenų platformos „Okredo“ veikla – ji sulaukė minėtos inspekcijos nurodymo nutraukti juridinių asmenų atstovų (asmens duomenų) tvarkymą.

Platformoje „Okredo“ įmonės gali rasti atvirus Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Registrų centro (RC), „Sodros“, „Regitros“, Užimtumo tarnybos, Valstybinės darbo inspekcijos, taip pat kitų oficialių registrų duomenis. Dalį duomenų įmonė taip pat perka iš RC per oficialų tarpininką. Jungdama šiuos duomenis, bendrovė pateikia analizes skirtingais kampais. Platformoje klientai gali gauti ir „Okredo“ partnerių „Scorify“ sprendimus – įmonės vertės, kredito reitingo duomenis, kreditingumo ataskaitas.

Tačiau praėjusių metų pabaigoje VDAI ėmė „gesinti“ viešumą, sulaukusi skundo dėl duomenų tvarkymo iš vieno Lietuvos įmonių vadovo, kurio duomenis, konkrečiai – vardą ir pavardę, buvo galima rasti „Okredo“ platformoje.

Neilgai trukus inspekcija patenkino ir dar vieno verslininko pretenzijas: šiuo atveju ji nagrinėjo Jono Dirginčiaus pateiktus kelis skundus dėl RC, UAB „Okredo“, UAB „Debesų kompiuterija“ (DK), UAB „Scorify“, UAB „Baltfakta“ veiksmų.

Vienoms įmonėms numatoma skirti administracinę baudą, o DK įpareigota nutraukti asmens duomenų, gautų pagal pasirašytą su RC sutartį, teikimą minimoms duomenų teikimo bendrovėms.

Minėtas J. Dirginčius pabrėžia, kad „Okredo“ platformoje galima rasti įvairiausių duomenų, įskaitant verslo atstovų gimimo datą, o tai yra naudojama asmens atpažinimui, kai skambinama į banką, VMI ir pan. Jis tikina, kad šių duomenų viešinimas kelia didelių saugumo pavojų ir juridiniams asmenims, ir jų valdomiems verslams.

Teisininkai primena, kad asmenys, steigiantys įmonę, turėtų neužmiršti, jog pateikti duomenys RC tampa vieši, o kartu įvertinti, kokius kontaktinius duomenis pateikia.

Savo ruožtu gimimo data taip pat yra svarbus identifikatorius, siekiant atskirti bendravardžius ir bendrapavardžius, tad šį asmens dėmenį duomenų platformose taip pat galima rasti.

VDAI veikla verslui ir teisininkams pastaruoju metu ima kelti nerimą – institucija vis dažniau skiria baudas, jos vis didėja, be to, nustatinėja kartais ne visai pagrįstus įpareigojimus, kuria beveik alternatyvią teisę.

Nuogąstaujama, kad inspekcija nėra linkusi remtis ir kitų ES valstybių jau priimta praktika, taikant BDAR nuostatas. Bendrijos mastu galioja Atvirųjų duomenų direktyva, kuri įgalina duomenų pernaudojimą – ja siekiama, kad kuo daugiau atvirų duomenų iš valstybių registrų būtų pateikiama visuomenei, verslui, kad juos būtų galima naudoti, kurti papildomus, naujus produktus, kurie sąlygotų didesnį skaidrumą, atvirumą.

„Tuo metu Lietuva su tokiais sprendimais kaip vėžliai žingsniuoja atgal. Kitais žodžiais, prisidengiant BDAR bandoma pasiekti tikslus, kuriems jis tikrai yra neskirtas. Deja, bet inspekcija atskirais atvejais situaciją vertina pernelyg formaliai ir biurokratiškai. Kartu nereikėtų to vadinti šalutiniais BDAR efektais, nes ne paties BDAR tai problema, tiesiog kai kurie „gudručiai“ bando taip pasiekti ne visada skaidrių tikslų“, – įsitikinęs Andrius Iškauskas, advokatų kontoros „Wint“ partneris.

Dar vienas aspektas, teigia teisininkas, – Lietuvoje yra šimtai tūkstančių įmonių, o skundžiasi inspekcijai paprastai tie, kurių reputacija ne pati švariausia, tie, kurie nori kažką nuslėpti, ir prašo, kad jų duomenys būtų neskelbiami, išimti ir t. t.

„Ši situacija pavojinga tuo, kad taip žingsnis po žingsnio prieisime prie to, kad juridinių duomenų apie įmonių vadovus nebematysime: formaliai jie yra vieši, tačiau gali tapti nenaudotini“, – absurdiška situacija stebisi A. Iškauskas.

Pasak jo, niekas neabejoja, kad asmens duomenų apsauga ir privatumas yra svarbūs aspektai, tačiau šiuo atveju susiduriame su dviem skirtingais interesais: teise į asmens duomenų apsaugą ir visuomenės interesus žinoti daugiau apie verslo subjektus.

Dar ne taip seniai viešumoje nuvilnijo skandalas, kai buvo nubaustas portalas „Atvira Klaipėda“ už neva pažeistą BDAR – jis „nusikalto“ pranešdamas apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus.

Teisininkai lygina šį atvejį su „Okredo“ – jų manymu, abiem atvejais BDAR prisidengiama cenzūros tikslais. Ko gero, pamirštama, kad juridinių asmenų viešumo tikslas – kad būtų kuriamas didesnis skaidrumas. Negali teisinėje valstybėje egzistuoti toks reglamentavimas, kai viešų juridinių asmenų duomenų, gautų iš viešo registro, negalima būtų naudoti informacijos teikimo tikslais.  

VDAI verdiktas yra apskųstas – ši byla yra labai svarbi ne tik „Okredo“ kaip įmonei, bet ir visai rinkai, o kartu ir visuomenės informavimui: vieną dieną tokio paties skundo gali sulaukti ir „Creditinfo“ ar kiti panašia veikla užsiimantys rinkos dalyviai. Taip, pasak teisininkų, galima sugriauti visą duomenų industriją. 

VŽ primena, kad neseniai skelbtame „Transparency International“ Lietuvos įmonių skaidrumo tyrime aukščiausių įvertinimų gavo įmonės, kurios viešai skelbia informaciją apie savo skaidrumo politikas, pateikia žinių apie akcininkus, vadovus, įmonių struktūrą ir finansus.

Pavienių verslo įmonių vadovų nenoras teikti informacijos apie save iš esmės prieštarauja vis didesniam visuomenės poreikiui gauti pakankamai informacijos apie tuos žmones, kurie formuoja įmonių strategiją ir kultūrą, veiklos principus, atsako už įsipareigojimų vykdymą. Jei konkretūs asmenys nenori viešinti informacijos apie save, kyla įvairių įtarimų dėl tokių sprendimų priežasties.  

Be to, VŽ nuomone, derėtų nepamiršti, kad Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, yra įsipareigojusi sukurti viešą ir galutinių naudos gavėjų, kitaip tariant, akcininkų, registrą. Jame bus matomi ne tik vadovai, bet ir akcininkai, fiziniai asmenys ir duomenys apie juos. Ar ir tuomet bus mėginimų perlenkti lazdą aiškinant, kad BDAR draudžia tokį viešumą?