A. Bogdanovičius. Atvirų duomenų miražas

Tenka konstatuoti, kad per metus padaryti veiksmai praktiškai nekoreliuoja su metų pradžioje padalintais pažadais, iškeltais tikslais skatinti duomenų verslą bei dirbtinio intelekto taikymą ir rinkos išsakytais lūkesčiais.

Dar iki šios Vyriausybės darbo pradžios „Regitra" ir „Sodra" atvėrė dalį duomenų apie įmones. Atverti „Sodros" mokestinių nepriemokų duomenys paskatino aktyvesnį mokesčių mokėjimą, o vidutinių vyrų ir moterų atlyginimų duomenys, ypač jų skirtumai, privertė verslą įsivertinti jų rizikas. „Regitros" atvirais duomenimis apie įmonių automobilių CO2 emisijas netruko pasinaudoti duomenų verslo startuolis, paviešindamas įmonių ekologiškumo vertinimus. Tai finansų institucijoms leis palankesnėmis sąlygomis finansuoti tvarų verslą.

Kad ir nedaug, teigiamų pavyzdžių būta ir prie šios Vyriausybės. Pandemijos metu „Invega" atvėrė teikiamos paramos duomenis. Šie duomenys leido identifikuoti įmones, kurios gavo paramą ir naudojo ją ne pagal paskirtį. Kilęs šurmulys paskatino atidžiau vertinti paramos prašytojus, o juos pačius - elgtis atsakingiau.

Registrų centras pradėjo skelbti nedidelę dalį įmonių finansinių duomenų. Nors šie duomenys jau ir iki šiol buvo nemokamai prieinami verslo duomenų platformose, tačiau neabejotinai skatina konkurenciją duomenų versle ir kokybiškesnių paslaugų kūrimą. Įmonių pelnų skelbimas skatina darbuotojus derėtis su darbdaviais dėl didesnių atlygių.

Tačiau atverta tik maža dalis įmonių duomenų, o jų atnaujinimas vyksta tik kartą per mėnesį. Palyginimui, Latvijos įmonių registras yra atvėręs visus įmonių registro duomenis, įskaitant ir naudos gavėjų, o informaciją atnaujina kiekvieną dieną.

Nors duomenų atvėrimo nauda akivaizdi, tačiau tai, deja, tik pavieniai pavyzdžiai – valstybės registruose ir informacinėse sistemose yra kur kas daugiau reikšmingų duomenų, kuriuos galima atverti ir įdarbinti Vyriausybės tikslams pasiekti. Turto teisių apribojimų, mokestinių nepriemokų, paskolų rizikos duomenų bazės, antstolių, nekilnojamojo turto ir jo energetinio efektyvumo duomenys, elektros energijos (įskaitant ir žalios) naudojimo, saulės elektrinių informacija  – tai keli duomenų pavyzdžiai, kurių atvėrimas sukurtų pridėtinės vertės. Žmonės galėtų rinktis paslaugas ir prekes pirkti iš tvarią plėtrą pasirinkusio verslo, būtų skatinamas finansų raštingumas, mokėjimų kultūra, finansų ir kitos institucijos efektyviau įgyvendintų ESG reikalavimus.

Vyriausybės požiūris ir metodai taip pat glumina. Ekonomikos ir inovacijų ministerija metų pradžioje organizavo darbo grupę dėl duomenų atvėrimo, paprašė verslo įvardinti būtinus atverti duomenis, gavo ilgą sąrašą ir, paimitavusi pokalbį su rinka, visa tai galiausiai padėjo į stalčių. Tiesa, liko darbo grupės, kurios dirba prie duomenų atvėrimo, tačiau esminio proveržio nėra ir, manau, nebus dėl dviejų priežasčių.

Pirma, nesutariama, kas yra atviri duomenys. Privatus sektorius teigia, kad tai nenuasmeninti duomenys apie įmones, kurie leidžia identifikuoti verslo subjektą ir konkrečius duomenis apie jį. Valstybinis sektorius tuo tarpu kalba apie statistinius duomenis apie įmones. Valstybės atvirų duomenų portale yra nemažai atvertų statistinių duomenų rinkinių, tačiau jie neleidžia kurti aplikacijų pagal rinkos poreikius ir niekaip neprisideda prie naujų verslų kūrimo.

Antra priežastis – valstybės noras teikti ne tik viešas, bet ir komercines paslaugas, ir taip uždirbti iš duomenų. Tai iš esmės iškreipia rinkos sąlygas – duomenys valstybės įmonėms nekainuoja, o ir procedūros tuo duomenis gauti yra daug paprastesnės. Tuo tarpu privačios įmonės duomenis perka,  jų gavimas techniškai apribotas, dalį duomenų be jokio teisinio pagrindimo ir prieštaraujant ES direktyvoms yra uždrausta naudoti.

Ministerija metų pradžioje užsiminė, kad Registrų centras (RC) taps biudžetine įstaiga, t.y. teiks viešas paslaugas ir bus finansuojama iš biudžeto. Tačiau neseniai buvo priimtas sprendimas pakeisti RC statusą į akcinę bendrovę. Galima diskutuoti, kad tai daroma siekiant geros valdysenos ar kitų pokyčių. Tačiau tai taip pat reiškia, kad bus palikta galimybė valstybės kapitalo įmonei teikti komercines paslaugas.

Tampa neaišku, dešinės ar kairės pakraipos ši Vyriausybė, nes žodžiai ir veiksmai skiriasi. Dar visai neseniai Ministrė pirmininkė Seime kalbėjo: „...Vis­gi yra bū­das ap­si­mes­ti pi­lie­čių auk­le, ži­nant už juos geriau, ko­kių da­ly­kų, ka­da ir kiek jiems rei­kia, ir ban­dant vi­sa tai pa­da­ry­ti val­diš­ko­mis ran­ko­mis. O yra ir būdas vi­sų pir­ma gerb­ti žmo­gų, jo šei­mą ir ben­druo­me­nę juos įga­li­nant ir vals­ty­bės ran­ko­mis spręs­ti tik tiek, kiek rei­kia, sie­kiant kuo ly­ges­nių star­to, o ne re­zul­ta­to, ga­li­my­bių.“

Tuo tarpu, lygindamas Lietuvos ir Latvijos atvirų duomenų brandą, pernai  Europos duomenų portalas skaičiavo, kad Latvijos atvirų duomenų poveikio ekonomikai indeksas buvo 82% (Europos vidurkis – 60%). Tuo tarpu Lietuvoje – 27%. Ir nors šiais metais šis Lietuvos rodiklis staiga pakilo iki 100%, tačiau realaus pokyčio taip ir nepastebėjome - mūsų šalyje atveriami duomenys neturi didelės įtakos verslo gyvenimui, nesukuria pridėtinės vertės ir nesudaro prielaidų spartesniam ekonomikos augimui.

 Komentaro autorius - Andrius Bogdanovičius, „Scorify“ vadovas