Išskirtinumas, matuojamas politiniais argumentais
Antradienį Seime įteisintas lengvatinis 9% pridėtinės vertės mokestis (PVM) tarifas maitinimo ir kultūros sektoriams. Premjerė Ingrida Šimonytė, teigė, kad šiuo atveju PVM lengvata veikia kaip parama nuo pandemijos nukentėjusiam verslui.
„Aš, kaip žinia, nesu didelė PVM lengvatų fanatikė, niekada nebuvau, bet pirmiausia dėl to, kad labai dažnai yra motyvuojama, jog PVM lengvata bus galutinė nauda vartotojui, šiuo atveju tiesiai šviesiai ir skaidriai galime pasakyti, kad ši lengvata veikia kaip parama verslui, tam tikra subsidija“, — teigė I. Šimonytė.
„Tiesiog ji labai tiksliai pataiko į tuos verslus, kurie nukentėjo nuo karantino ir dar kurį laiką bus vienaip ar kitaip ribojami“, – pridūrė ministrė pirmininkė.
Tačiau 9% lengvatinis tarifas būtiniausių maisto produktų krepšeliui bei ekologiškiems produktams artimiausiu metu nebus taikomas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas aiškina, kad sumažinus PVM minėtai kategorijai, didžiąją naudos dalį atsiriektų prekybos tinklai. Jis pabrėžė, kad PVM lengvata mažina kainas, kai yra reguliuojama rinka, tarkime, šildymas ir receptiniai vaistai.
„Šiuo atveju susiduriame su ribotos konkurencijos rinka, kaip prekybos centrai, kurie pagal kitų šalių pavyzdį, tikėtina, atsiriektų didžiąją dalį šios lengvatos“, – įspėjo M. Majauskas.
Pandemija ir jos iššauktas karantinas tarsi asfalto volas perėjo per daugumą verslų. Vyriausybės noras padėti stipriai nukentėjusiems viešojo maitinimo subjektams yra suprantamas: PVM lengvata yra tarsi netiesiogiai mokama kompensacija už priverstinę prastovą karantino metu, už nuosavybės teisių ribojimą.
Tačiau, pasak ekspertų, nelabai aišku, kodėl kompensuojama būtent per PVM lengvatą ir dar net ne visoms paslaugoms: šiuo atveju matome nenuoseklios kompensavimo verslui už veiklos apribojimus politikos padarinius.
„Nenuoseklumai tęsiasi toliau. Didinami akcizai alkoholiui, bet jau Seime Finansų ir biudžeto komiteto iniciatyva atsiranda lengvata mažiesiems aludariams. Suteikiamos PVM lengvatos viešojo maitinimo įmonėms, bet jos netaikomos alkoholiui, kuris ten, visų pirma, yra alus“, - stebisi Guoda Azguridienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų vadovė
Šiuo metu prie Finansų ministerijos veikia mokestinių lengvatų peržiūros grupė, kurios regos lauke – tikrų ir menamų lengvatų sąrašai. Tačiau Seimas lygiagrečiai jau gamina naujas lengvatas, kurioms pagrįsti nesilaiko jokio vieningo kriterijaus.
„Ekonomine prasme lengvatos visada turi dvi puses. Viena vertus, palengvinama mokestinė našta lengvatiniais tarifais apmokestintų prekių ar paslaugų teikėjams, gyventojams įsigyti jų yra santykinai lengviau. Kita vertus, tai visada iškraipo konkurenciją: tiek dėl lengvesnių sąlygų veikti, tiek dėl didesnio patrauklumo gyventojams rinktis mažiau apmokestintas prekes. Kiek tos, o ne kitos prekės ar jų gamintojai nusipelno būti išskirti, sprendžia tik politikai. Lengvatos sunkina mokesčių administravimą, gali sąlygoti piktnaudžiavimą ir provokuoti didesnę bendrą mokesčių naštą“, - aiškina ekspertė.
Lietuva tarp kaimyninių šalių išsiskiria didžiausiais akcizais alkoholiui – tai daro mūsų šalies gamintojus bei pardavėjus nekonkurencingais, skatina šešėlinę gamybą bei prekybą. Taip sukuriama paklausa naujoms lengvatų iniciatyvoms, kurios bando iš to nekonkurencingumo ištraukti. Bet tik tam tikras grupes, todėl nėra iki galo aišku, kiek tai atliepia Vyriausybės ir ją sudarančios valdančiosios daugumos keliamus tikslus dėl konkurencingumo didinimo ir sisteminio požiūrio į mokestines lengvatas diegimo.
VŽ nuomone, pasigendama būtent sisteminio požiūrio, todėl egzistuojant tokiems mokesčių nenuoseklumams rinkos dalyviams suprasti, juolab – nuspėti mokesčių politikos kryptį yra praktiškai neįmanoma.
